Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 2

Muosiediškiu dainas

Parengė Sungailienė Loreta

    Muosiedė krašta žmuonis ėškalbingė, balsingė ė dainingė. Tou isėtėkėnuom ėr 1997 m. vasara par če vīkosė Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės „Samogitia“ organizouta kompleksėnė ekspedicėjė. Tou vasara Muosiedie ėr aplinkiniūs kaimūs rinkuom žemaitiu tautuosaka – dainas, pasakuojėmus, žaidėmus, šuokius, patarlės, priežuodius – ėr senū žmuoniū atsėmėnėmus. I korporacėjės archīva atgolė 37,5 val. garsa īrašu. Garsajousties užfiksouta aple 150 liaudės dainū, ėš katrū daugiau kap trečdalis īr senuovėnės tradicėnės Muosiedė krašta dainas so sava gražė tarmė ėr išlingouta žemaitėška meluodėjė.
    Sakuoma, ka žemaiti sunkē īr prakalbintė, ėr dainū uns tēp lėngvē nedalėn kap ka dzūks ar aukštaitis. Bet je rasi, kāp pri tuo žemaitė prieitė, muokiesi so anou sosėrokoutė, dėdlē daug kuo gali ėš anuo ėšgėrstė ėr sožėnuotė. Nelėngva pradė Muosiedie bova ė Vilniaus jaunėisėms žemaitems, bet pu keliū dėinū jau kuožnos, kas tik rimtā padirbiejė, galiejė pasėgertė sava sorastās pateikiejēs (perliokās) ėr ožrašītuoms dainuoms. Tradicėniu žemaitėšku dainū padainiava ne tik muosiedėškē, bet ėr Mikulčiu, Rukū, Nevuotiu kaimū žmuonis. Daugiausē dainininkā žėnuojė tradiciniu vestoviu, kara dainū, nemažā dainū išringava ėr aple gamta, meilė, šeimuos gīvenėma. Atsėmėnė muosiedėškē ėr senūsius krikštīnu papruotius, daina „Voi kūmā sosiedā”. Seniau, kap ė vėsuo Žemaitėjuo, Muosiedė apīlinkies liuob skombietė rogepjūtės daina „Eisio i kalna“.
    Kuožnos krašts tor sava miegstamas dainas, katras ėš senū laikū atmėn ė muok daug kas ėš dainininku. Muosiedėškiu „dainū dainas“ īr tuokės: „Voi kūmā sosiedā“, „Do balondio klanė gierė“, „Eisio i gėrėlė“, „Krimt raselė“, „Dainioukėt, mergelės“ ėr kėlės kėtas. Anuos ėšsėskėr savo ėšvingiouta meluodėjė, poikēs žuodēs, jausmingo ėšdainiavėmo ėr tėkra žemaitėška dvasė. Klausont tū dainū, veikē ė pats, pagavės žemaitėška kviepavėma, pradedi karto dainioutė. Dainiouji pakol šėrdis apsalst nu tuo geroma. Ne tik apsalst, bet ėr suskaust – jug vėsas tuos dainas īr ėš gīvenėma, ėš žmuoniū vargū ėr džiaugsmū sorikioutas. Sunkos ė graudos našlaitės lėkėms ėšpasakuots dainuos „Oi kūliau, oi kūliau“, „Kad žėnuotiuo tou kalnieli“. Seselės skausmos, nesolaukos bruolė, ėš kara pargrīžtont, ėšringouts dainuo „Stuovi žirgielis kėimė pabalnuotas“. Mergelės rūpestis ėr būsėmė vargā ėšraiškingā apdainioujemė vestoviu dainuos „Krimt raselė“, „Dainioukėt, mergelės“, „Ein mergelė par kėimieli“, vo pamuokīmā jaunuoms, dā nepatīrosiuoms mergelkuoms sosakuomė dainuo „Aš nueisio i turgieli“. Vėina svarbiausiu senuovėniu vestoviu daliū – sogoltovės. Muosiedėškē dā atmėn daina „Eisio i gėrelė”, katruo nuognē dailē apdainioujems luovelės ėr luopišelė padėrbėms. Vaišiu naktėis linksmībės ėr anū pasekmės vaizdingā nopasakuotas dainuo „Tomsiuoji naktelė“. Graži Muosiedė krašta dainininku miegstama daina „Kad aš juojau pas mergelė“ – aple dėdliausi mergelės kraiti ėr derības diel anuo. Tievs doktėrelē skėr ne tik šimtelius, bet ėr žirgieli, šonieli, katėna, vėsuokiū katėlū, indu, ė dā luopiši prikabėnama. Tik gīvenk ė nuoriek.
    Šiuo žornala poslapiūs pateikam tik dalelė gražiausiu, skombiausiu Muosiedė krašta tradėcėniu dainū. Anū meluodėjės īr dvijū rūšiū. Vėinas – tēstėnės, senuovėnės, kap patis pateikiejē saka, „tēsamas“, „lingoutėnės”, „bangoutėnės“. Kėtas – linksmesnės, greitesnės, tuokės „šonkės tronkės”, „kapuotėnės“. Tuokės meluodėjės atitinkamā rēktom ėr atlėktė. Lietas, ėlgas, testėnės dainas rēk ėšdainioutė lietā, atsėdiejos, meluodjė rēk ėšlingoutė, ėšvingioutė, ėšlonkstītė. Kap papasakuojė Vičiulienė Judita (g. 1924 m. Gondlaukės k., Muosiedė sen.), „muosiedėškiu akcėnts nu senū laikū bova tuoks tompuoms. Ėlgas tuos dainas, pakol ėštompā, rēk daug jieguos“. Ne kuožnos gal tuokė daina ėšvedžiuotė – tik gers, patīrės dainininks, katros tor stėpri balsa ėr muok gerā „šauktė”. Vo kėtė liuob anam „prišauks” (pritars). Je būs gers pravadninks (ožvedies), lėngvē anam būs pritartė. Ka dainininku balsā gerā „krimt“, maluono ėr klausītėis, ruoduos, ka vėsė „ėš vėinuos bornuos dainiou“. Linksmesnės, greitesnės, „šonkės tronkės“ dainas, pasak pateikieju, rēk našē šauktė, linksmē trauktė, ėškėlnuotė, ėšskalītė. Anuos tor sava ritma, katruo par daug ėr neišlingousi. Jau geriau tēp statē sodainioutė.
    Mažne vėsas dainas gal atlėktė so pritarėmo („toravuojėmo“). Šiaurės Žemaitėjuo tradicėnės dainas bova „šaukamas” (dainininkā tēp vadėn garsi žemaitėška dainiavėma) dvėjēs balsās, kartās, kor tink, pridedont da ėr trieti – „buosieli“. Par ekspedicėjė dainas bova ožrašītas ivairē – vėns pateikies padainiava tik dainuos meluodėjė, vo kor dainiava do a trīs žmuonis, tėn dainas irašītas so pritarėmo. Ka tamstuoms būtom aiškiau ėr paprastiau, ontra balsa pridiejuom pri vėsū dainū, katras gal „toravuotė“. Dvijū dainū – „Oi kūliau, oi kūliau“ ėr „Kad ženuočiuo tou kalnieli“ – pateiktas tik meluodėjės. Tas dainas ligo ėr gal toravuotė, bet anū meluodėjės nier tuokės ožšaukamas, kap kėtū. Če apdainioujems žmuogaus skausmos. Meluodėjė, daugiausē ontruos dainuos, īr jausminga, graudi. Tuokės dainas žmuonis liuob patis sau dainioutė, nes pri kėtū bova sarmata sava skausma ruodītė. Dėltuo siūluom tamstoms tas dvė dainas atlėktė vėino balso ėr geriausē vėinam dainininkou.
    Iduomos muosiedėškiu dainū „pritoravuojėms“ – uns biški skėras nu īprasta žemaitėška pritarėma tercėjuom. Šiuo krašta žmuonis miegst ne tik tercėju, bet ėr kvartu sāskombius. Grīnāsis kvartas intervals atsėrond ėr meluodėjės pabaiguo, ėr kor nuors vėdorie. Paveiziekem i dainū „Krimt raselė ėš medieliu“, „Do balondio klanė gierė“ meluodėjės. Če ontros balsos tor ligo savo atskėra meluodėnė lėnėjė. Ka irašėniejuom tas dainas, ėš pradiū anuos keistā skombiejė – ne tēp, kap ka buvuom ipratė gėrdietė ėr patis dainioutė. Kėik vieliau so Vėlniaus žemaitiu stodėntās ėšmuokos tas dainas tēp, kap ka Adolfina ėr Ontuons Anožē ka bova padainiavė, sopratuom, ka tas neīprasts toravuojėms – tū dainū gruožis ėr ėšskėrtėnoms. Mėslėjem, ka tamstas tou ė patis pajosėt.
    Kumet muosiedėškē liuob dainioutė? Vėsumet, kumet tik liuob sosėeitė i krūva – pu darbū, par šventės, vakaruškas, gegožėnės:
    „Ėšētam par vakaruškas i lauka, sosėrenkam kuokėi penkė šešė ėr dainioujem. Kartās mergātės ėr vyrā liuob atskėrā dainious. Vīrā laukė, vo mergātės vėdou. (...) Laukūs – a lėnus rausi, a šėina griebsi, veiziek – če sosiedā, če mes griebsem. Tujau sueitam ė daina traukam. Pabaigtovės ka būs, tujau nušauksi „Valiuo! Valiuo! Valiuo!“, daina padainious kas kuokė sogalvuos.“ (Stanienė Staselė, g. 1927 m. Šniukštiū k., Šaukliū apīl., gīv. Nevuotiu k.)
                          Adolfina ėr Ontuons Anožē pasakuojė, ka jaunīstie vīra liuob ėšētė kor i kėima ar i laukus padainioutė. Vo dainioudamis dar ronkas pri bornuos liuob prisėdietė, ka garsos geriau ėr tuoliau sklėsto. Muzėkuoluogė Kelmickātė Zita tuoki dainiavėna nufilmava ėr paruodė televizėjės laiduo „Žmonės iš Mosėdžio“.
    Kāp saka patis muosiedėškē, kuožnos rimtiesnis patalkis, kuožna šeimuos, gėmėnies ar bėndruomenės švėntė bova apipinta dainuoms, linksmībiems, šuokēs. So daino ėr gīvenėms, ruoduos, iduomiesnis, linksmiesnis ėr švėisiesnis bova. Senėjē Muosiedė krašta žmuonis, pėrmėjē folkluora ansamblė dalīvē ė pu šē dėinā dā sosėbieg, sosėbor ėr prėsėmėn sava jaunīstės dainelės. Pagrindėnės dainininkės, daugiausē dainū atnešosės i folkluora ansambli, bova Juzumienė Elžbieta ėr Šakinienė Zuzana. 1997 metu ekspedicėjuo tū dainininkiu nesotėkuom – abėdvė anuos jau ėš Muosiedė bova ėšsėkielosės gīvenė kėtor. Tou vasara ožrašiem Anužiu Adolfinas ėr Ontuona, Šemetas Alberta, Pabriežienės Oršolės, Aklienės Agnės, Stanienės Staselės dainiuojemu dainū. Pri kuožnuos publikoujemas dainuos pateikam tėkslės metrėkas lietovėškā, ka vėsė galietom soprastė, vo dainū tekstus – žemaitėškā, ka teisingā ėšmuoktomėt dainioutė. Kai koriū dainū tekstu tarmie īr patvarkīta, nes kartās pateikiejē liuob paršuoktė ėš vėinuos lietuviu tarmies, puotarmės i kėta – ne vėsumet liuob nuoseklē laikītėis sava krašta šnektuos.
    Oi kūliau, oi kūliau
    Darba daina
     
    Oi kūliau, oi kūliau
    Šiaudus be grūdū, (2x2)
    Padariau aluti
    Grīnū avėžū. (2x2)
     
    Tas mona alutis
    Īr saldus midus, (2x2)
    Užgėrdiau mergelė
    Skaistē rauduona. (2x2)
     
    Ta mona užgerta,
    Užčestavuota, (2x2)
    Išejė i lonka
    Šėinelė griebtė. (2x2)
     
    Šėinieli griebdama,
    Graudē verkdama, (2x2)
    Pri jouduos žemelės
    Prisikrėsdama: (2x2) 
    – Uoj žeme, žemelė,
    Jouda žemelė, (2x2)
    Atiemēs tieveli
    Ėr muotinelė, (2x2)
    Atiemēs tieveli
    Ėr muotinelė, (2x2)
    Atimkis ėr moni,
    Jauna mergelė. (2x2)
     
    Vargelie užgėmiau,
    Vargelie augau, (2x2)
    Už varga bernelė
    Ėr ėštekiejau. (2x2)
     
    Pat. Uršulė Pabrėžienė-Prialgauskaitė, g. 1910 m. Simaičių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos apskr., gyv. Mikalčių k., Mosėdžio apyl.
    Užr. ir šfr. A. Trapulionytė, 1997 m. Sg. SA/M-10.
    Past.: „Dainavuom griebdamė šėina, dvėjēs balsās“.
    Do balondio klanė gierė
    Darba daina
     
    Do balondio klanė gierė
    Begerdamė sudūmuojė,
    O jo joi,
    Begerdamė sudūmuoj‘:
     
    – Ar če gertė, (j)ar negertė,
    Ar sparnelius paplasnuotė,
    O jo joi,
    Ar sparnelius paplasnuot‘?
     
    – Gerkiau gerkiau, bruolužieli,
    Kad pagersiau, paplasnuosiau,
    O jo joi,
    Kad pagersiau, paplasnuos‘.
     
    Do bruolelē šeina pjuovė,
    Bepjaudami sodūmuojė,
    O jo joi,
    Bepjaudamė sudūmuoj‘: 
    – Ar če pjautė, (j)ar nepjautė,
    Ar dalgelius išpustītė,
    O jo joi,
    Ar dalgelius išpustīt‘?
     
    – Pjaukiau pjaukiau, bruolužieli,
    Kad nupjausiau, išpustīsiau,
    O jo joi,
    Kad nupjausiau išpustīsiau,
    O jo joi,
    Kad nupjausiau išpustīs‘.
     Dvė seselės šėina griebė,
    Begriebdamas sosūmuojė,
    O jo joi,
    Begriebdamas sudūmuoj‘:
     
    – Ar če griebtė, (j)ar negriebtė,
    Ar dainelė padainioutė,
    O jo joi,
    Ar dainelė padainiout‘?
     
    – Griebkiau griebkiau, seserelė,
    Kad sugriebsiau, padainiousiau,
    O jo joi,
    Kad sugriebsiau, padainious‘.
     
    Pat. Adolfina Anužienė-Prialgauskaitė (veda), g. 1925 m. Igarių k., Mosėdžio vlsč.,  Antanas Anužis (taria) g. 1923 m. Jakštaičių k., Mosėdžio vlsč., abu gyv. Mosėdyje.
    Užr. L. Mukaitė 1997 m., šfr. L. Mukaitė-Sungailienė 2005 m. Sg. SA/M-1.
    Do balondio klanė gierė
    Kara daina*
     
    Do balondio klanė gierė,
    Begerdamė sudūmuoj‘:
     
    – Ar če gertė, ar negertė,
    Ar sparnelēs paplasnuot‘?
     
    – Gerkiau gerkiau, balondieli,
    Kad pagersiau, paplasnuos‘.
     
    Dvė seselės svėrnė siova,
    Besiūdamas sudūmuoj‘:
     
    – Ar če siūtė, ar nesiūtė,
    Ar nesiūtus duovėnuot‘?
     
    – Siūkiau siūkiau, seserelė,
    Kad pasiūsiau dovėnuos‘.
     
    Dvė seselės žlogta skalbė,
    Beskalbdamas sudūmuoj‘:
     
    – Ar če skalbtė, ar neskalbtė,
    Ar bornelė nusėprast‘?
     
    – Skalbkiau skalbkiau, seserelė,
    Kad išskalbsiau, nusipraus‘.
     
    Do bruolelio vaiska juojė,
    Bejuodamė sudūmuoj‘:
     
    – Ar če juotė, ar nejuotė,
    Ar žirgelius nubalnuot‘?
     
    – Juokiau juokiau, bruolužieli,
    Kad nujuosiau, nubalnuos‘.
     
    Pat. Agnė Aklienė, g. 1932 m. Krakių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos apskr., gyv. Mosėdyje.
    Užr. A. Trapulionytė, E. Nausėdaitė 1997 m., šfr. L. Mukaitė-Sungailienė 2005 m. Sg. SA/M-17.
    Stuovi žirgielis kėimė pabalnuotas
    Kara daina
     
    Stuovi žirgielis kėimė pabalnuotas, (2)
    Kamaneliems pažabuo(tas). (2)
     
    Stuovi seselė pri bruolė šalelės, (2)
    Stuoviedama graudē ver(kė). (2)
     
    – Neverk, seselė, neverk, lelėjelė, (2)
    Aš ėšjuosio ėr parjuo(sio). (2)
     
    Jē neparjuosio, karžīgio pastuosio, (2)
    Vilniaus miestė vajavuo(sio). (2) 
    Parbieg žirgielis, parbieg juodbierielis, (2)
    Parneš bruolė mandierie(li). (2)
     
     
    Verkė seselė mandieriu plaudama, (2)
    Uo dar daugiau – padžiauda(ma). (2)
     
    Pat. Uršulė Pabrėžienė-Prialgauskaitė, g. 1910 m. Simaičių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos apskr., gyv. Mikalčių k., Mosėdžio apyl.
    Užr. ir šfr. A. Trapulionytė, 1997 m. Sg. SA/M-10.
    Kad žėnuočiuo tou kalnieli
    Našlaitiu daina
     
    Kad žėnuočiuo tou kalnieli,
    Kor gol mona muotinelė,
    Kor gol mona muotinel‘,
     
    Aš apdėigčiuo žaliuoms lėipuoms,
    Ėr baltāsēs duobilelēs,
    Ėr baltāsēs duobilel‘.
     
    – Kelkis kelkis, muotinelė,
    Kelkis kelkis, sengalvelė,
    Kelkis kelkis, sengalvel‘.
     
    – Nesikelsio, dokterelė,
    Nesikelsio siratelė,
    Nesikelsio siratel‘.
     
     
    – Pamuotelė plaukus draskė,
    Par ognelė douna davė,
    Par ognelė douna dav‘.
     
    Pat. Albertas Šemeta, g. 1932 m. Igarių k., Mosėdžio vlsč., gyv. Mosėdyje.
    Užr. L. Mukaitė 1997 m., šfr. L. Mukaitė-Sungailienė 2005 m. Sg. SA/M-5.
    Past.: „Mamas daina.“
    Aš nueisio i turgieli
    Jaunima-meilės daina
     
    Aš nueisio i turgieli,
    Nosėpėrksio sau žirgieli,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Nosėpėrkės joudbierieli,
    Grīš bernielis iš torgelė,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Per laukieli raitas juojė,
    Per tėltieli, per lėptieli,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Per tėltieli bieg opelė,
    Tam opelie – verpetielis,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Tam opelie – verpetielis,
    Tam verpetė – šaltinielis,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Tėn mergelė lelėjelė
    Ėšsėskalbė sau žlugtieli,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai. 
    – Voi mergelė lelėjelė,
    Nedouk ronkas bernuželiou,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Numaus žėida nu ronkelės,
    Pasegs sava joudbierieli,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Voi mergelė lelėjelė,
    Nelėnk galva priš bernieli,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Nuims tava vainėkieli,
    Pašers sava joudbierieli,
    Jog dai dai, jog dai dai,
    Jog dai dai, jog dai dai.
     
    Pat. Agnė Aklienė, g. 1932 m. Krakių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos apskr., gyv. Mosėdyje.
    Užr. A. Trapulionytė, E. Nausėdaitė 1997 m., šfr. L. A. Trapulionytė 1997 m. Sg. SA/M-17.
    Eisio i gėrelė
    Vestoviu daina
     
    Eisio i gėrelė,
    Nupjausio klevieli,
    Eisio i lonkelė,
    Geniesio glousnieli.
     
    Ėš balta klevelė
    Pjaudinsio lėntieliu,
    Ėš glousnė vītieliu
    Pliešīsio plėišieliu.
     
    – Vo kou to dirbinsi
    Ėš baltū lėntieliu,
    Vo kou to nupinsi
    Ėš pjuonū plėišieliu?
     
    – Ėš baltū lėntieliu
    Dėrbėnsio luovelė,
    Ėš pluonū plėišieliu
    Pinsio luopišieli.
     
    – Vo kou to goldīsi
    I naujė luovelė,
    Vo kou to soupousi
    Pliešu luopėšelie?
    – I naujė luovelė
    Aš patsā atgolsio,
    Pliešū luopėšelie
    Mergelė soupousio.
     
    – Nesoupouk to monės,
    Neprašau aš tavės,
    Moni ėšsoupava
    Mona muotinelė.
     
    Pat. Adolfina Anužienė-Prialgauskaitė (veda), g. 1925 m. Igarių k., Mosėdžio vlsč.,  Antanas Anužis (taria) g. 1923 m. Jakštaičių k., Mosėdžio vlsč., abu gyv. Mosėdyje.
    Užr. L. Mukaitė 1997 m., šfr. L. Mukaitė-Sungailienė 2005 m. Sg. SA/M-1.
    Bieg opelė vingordama
    Vestoviu daina
     
    Bieg opelė vingordama,
    Neš vainėka lingoudama,
    Ram ta drīlia lī lia lia lia,
    Neš vainėka lingoudam‘,
     
    Ėr nunešė nulingava
    Pas bruolelė marga dvara,
    Ram ta drīlia lī lia lia lia,
    Pas bruolelė marga dvar‘.
     
    Ėr ėšejė tievužielis,
    Nepažėna vainėkelė,
    Ram ta drīlia lī lia lia lia,
    Nepažėna vainėkel‘.
     
    Ėr ėšejė muotinelė,
    Nepažėna vainėkelė,
    Ram ta drīlia lī lia lia lia,
    Nepažėna vainėkel‘. 
    Ėr ėšejė bruolužielis,
    Pripažėna vainėkieli,
    Ram ta drīlia lī lia lia lia,
    Pripažėna vainėkel‘.
     
    Tas īr sesės vainėkelis,
    Ont galvelės nešiuotasis,
    Ram ta drīlia lī lia lia lia,,
    Ont galvelės nešiuotas‘.
     
    Pat. Uršulė Pabrėžienė-Prialgauskaitė, g. 1910 m. Simaičių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos apskr., gyv. Mikalčių k., Mosėdžio apyl.
    Užr. ir šfr. A. Trapulionytė, 1997 m. Sg. SA/M-10.
    Past.: „Tievs dėdlē miega dainioutė tou daina ka rogius pjaus.“
    Krimt raselė ėš medieliu
    Vestoviu daina
     
    Krimt_rasele.tif
     
     
    Krimt raselė ėš medieliu
    Ont biera žirgel‘,
    O o o o o ja ja ja,
    Ont biera žirgel‘.
     
    – Oi mergelė, to jaunuoji,
    Kuo liūdnā vākščiuoj‘,
    O o o o o ja ja ja,
    Kuo liūdnā vākščiuoj‘?
     
    – Krimt ėr mona (j)ašarelės
    Par skaisti veidel‘,
    O o o o o ja ja ja,
    Par skaisti veidel‘.
    Rūpesninga šėrdės mona,
    Kad rēks ėšvažiout‘
    O o o o o ja ja ja,
    Kad rēks ėšvažiout‘. 
     
    Pat. Adolfina Anužienė-Prialgauskaitė (veda), g. 1925 m. Igarių k., Mosėdžio vlsč.,  Antanas Anužis (taria) g. 1923 m. Jakštaičių k., Mosėdžio vlsč., abu gyv. Mosėdyje.
    Užr. ir šfr. L. Mukaitė 1997 m. Sg. SA/M-5.
    Dainioukėt, mergelės
    Vestoviu daina
     
    – Dainioukėt, mergelės,
    Kuo nedainioujėt,
    Kuo veizat i moni
    Rūpestingā?
     
    Aš torio šėrdėlie
    Rūpestieli,
    Rūtieliu darželie
    Ėškadelė.
     
    Žalėjē rūtelē
    Ėšlaužītė,
    Baltuosės lelėjės
    Ėšlonkstītas.
     
    – Nebsiesio rūtieliu,
    Nebraviesio,
    Nepinsio vainėka,
    Nebdieviesio.
     
    Pasiesio lėnelius,
    Tus raviesio,
    Tus verpsio, tus ausio,
    Tus dieviesio.
     
    Ėšbala druobelės
    Nu saulelės,
    Vuo mona veidielis
    Nu raselės.
     
    Kalbiejė, kalbiejė
    Gėmėnelė –
    Ne baltas, ne baltas
    Duovėnelės.
    – Muok mona seselė
    Pluonā verptė,
    Muok mona seselė
    Tonkē austė.
     
    Muok mona seselė
    Baltā skalbtė,
    Ont nėndriu šakieliu
    Ėšdžiaustītė.
     
    Tekiejė saulelė –
    Ėšdžiuovėna,
    Pakėla viejielis,
    Ėšblėzgėna.
     
    Ėšbala druobelės
    Ka golbelės –
    Bus baltas, bus baltas
    Duovėnelės.
     
    Pat. Mosėdžio folkloro ansamblis.
    Užr. AŽJK „Samogitia“ 1997 m., šfr. L. Mukaitė-Sungailienė 2005 m. Sg. SA/M-6.
    Ein mergelė pa kėimieli
    Vestoviu daina
     
    Ein mergelė par kėimieli,
    So vainėko kalba:
    – Uoj vainėkė vainėkieli,
    Uo kur vedo eisiau?
     
    – Aš nueisiu i svirnieli,
    Uo tu už bernelė,
    Aš žaliousio marguo skrīniuo,
    Uo tu gailē verksi.
     
    – Neverk, neverk, paniulaitė,
    Aš tavė mīliesio,
    Aš nupėrksio žali moila
    Tau bornelė prausio.
     
    – Prauskis prauskis, paniulaitė,
    Rīta vakarieli,
    Ka būtomi to gražoma,
    Kap pas muotinelė.
     
    – Kad aš augau pas muotošė,
    Kap ruožė žīdiejau,
    Vo pas tavi, jauns bernieli,
    Kāp mieta suvītau.
     
    – Tepkėt duris su aliejo,
    Kad ėr negėrgždieou,
    Kad ėr mona paniuolaitė
    Ramē ėšėlsieto. 
    Šloukėt grindis sėlkū šlouto,
    Kad ėr nedolkieto,
    Kad ėr mona panioulaitė
    Čīstā vaikštėnieto.
     
    Ein muočiutė par kėimieli
    I aukšta svirnieli:
    – To, žėnteli balondieli,
    Atdouk mon dokrelė.
     
    – Nebelaikas, muotinelė,
    Dukrelės prašītė,
    Tada laikas bov prašītė,
    Kad pru vartus juojė,
     
    Kad žirgieli pabalnuojau,
    I kėlpeles diejau,
    Kepurelė pakīliejau
    Ėr pasėklioniuojau.
     
    Pat. Adolfina Anužienė-Prialgauskaitė, g. 1925 m. Igarių k., Mosėdžio vlsč., gyv. Mosėdyje.
    Užr. L. Mukaitė 1997 m., šfr. L. Mukaitė-Sungailienė 2005 m. Sg. SA/M-1.
    Kad aš juojau pas mergelė
    Vestoviu daina
     
    Kad aš juojau pas mergelė,
    Nežėnuojau vėiškelelė,
    O ja, o ja ja,
    Nežėnuojau vėiškelel‘.
     
    Ėr prijuojau aš tou grīčė,
    Kor ī baltas longinīčės,
    O ja, o ja ja,
    Kor ī baltas longinīč‘.
     
    Ėr ėšejė ta panelė,
    Ta baltuoji lelėjelė,
    O ja, o ja ja,
    Ta baltuoji lelėjel‘.
     
    Vedas moni i svirnieli
    Ta baltuoji lelėjelė,
    O ja, o ja ja,
    Ta baltuoji lelėjel‘.
     
    Aš iejės i tou grīčė,
    Ipėl nuolės i skleinīčė,
    O ja, o ja ja,
    Ipėl nuolės i skleinīč‘.
     
    Dar tuos nuolės tuoks skanoms,
    Kap mergelės lagadnoms,
    O ja, o ja ja,
    Kap mergelės lagadnoms.
     
    Ni tuos nuolės nesogieriau,
    So mergelė soderiejau,
    O ja, o ja ja,
    So mergelė soderiej‘.
     
    Žėnts unt kėima oustus raita,
    Tievs pu svėrna šimtus skaita,
    O ja, o ja ja,
    Tievs pu svėrna šimtus skait‘.
    – Akšėn, žėntā, i svirnieli,
    Aš tau dousio dar šimtieli,
    O ja, o ja ja,
    Aš tau dousio dar šimtiel‘.
     
    Dousio šimta, dar ėr kėta,
    Ėr žirgieli pakinkīta,
    O ja, o ja ja,
    Ėr žirgieli pakinkīt‘,
     
    Dousio šuni ėr katėna
    Dielē bota apgīnėma,
    O ja, o ja ja,
    Dielē bota apgīnėm‘,
     
    Dousio kauša ėr katėla
    Ėr luopiši prikabėnam‘,
    O ja, o ja ja,
    Ėr luopiši prikabėnam‘.
     
    Dabar bus jau vėsas štokas,
    Prikabintas luopišiokās,
    O ja, o ja ja,
    Prikabintas luopišiok‘.
     
    Pat. Albertas Šemeta (veda), g. 1932 m. Igarių k., Mosėdžio vlsč., Adolfina Anužienė-Prialgauskaitė (taria), g. 1925 m. Igarių k., Mosėdžio vlsč., abu gyv. Mosėdyje.
    Užr. L. Mukaitė 1997 m., šfr. L. Mukaitė-Sungailienė 2005 m. Sg. SA/M-5.
    Voi kūmā sosiedā
    Krikštīnu daina
     
    Voi kūmā sosiedā,
    Nebaidīk balondiu,
    Mona balondelē
    Tau nieka neda(ra). (2x2)
     
    Stuogās vaikštėniejė,
    Spalius krapštėniejė,
    Mona balondelē
    Tau nieka neda(ra). (2x2)
     
    Po do grūdo lesa,
    Po do kiaušios deda,
    Mona balondelē
    Tau nieka neda(ra). (2x2)
     
    Po do kiaušios deda,
    Po do vākos veda,
    Mona balondelē
    Tau nieka neda(ra). (2x2)
    Voi kūmā sosiedā,
    Nebaidīk balondiu,
    Mona balondelē
    Tau nieka neda(ra). (2x2)
     
    Pat. Staselė Stanienė-Donielaitė, g. 1927 m. Šniukštų k., Šauklių apyl., Mosėdžio vlsč., gyv. Nevočių k., Mosėdžio apyl.
    Užr. L. Mukaitė 1997 m., šfr. L. Mukaitė-Sungailienė 2005 m. Sg. SA/M-4.
    Past.: „Ka liuob būtė krikštīnas, liuob dainious tou daina.“
    Tomsiuoji naktelė
    Vaišiu daina
     
    Tomsiuoji naktelė,
    Saldi arielkelė:
    – Gerk, gerk, gerk,
    Mona balundieli,
    Gerk, gerk, gerk,
    Mona balundiel‘.
     
    Posės neėšgierės,
    Vėrst mona bernielis:
    – Golk, golk, golk,
    Mona balundieli,
    Golk, golk, golk,
    Mona balundiel‘.
     
    Gaidē ožgėiduojė,
    Šonelē soluojė,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundieli,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundiel‘.
     
    Parēs mona tievas,
    Nulēs tava strienas,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundieli,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundiel‘.
     
    – Dousio kumpo mėito
    Par abodo rėito,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundieli,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundiel‘.
    – Kad šuoksi per griuovi,
    Neėšsokės kuojė,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundieli,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundiel‘.
     
    Kad biegsi par opi,
    Neikrėsk to, kriopi,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundieli,
    Biek, biek, biek,
    Mona balundiel‘.
     
    Pat. Mosėdžio folkloro ansamblis.
    Užr. AŽJK „Samogitia“ 1997 m., šfr. L. Mukaitė 1997 m. Sg. SA/M-6.
    *Dainuo īr kalbama api vėsuokius darbus, bet pabaiguo „bruolelē juo i vaiska (kara)“, dėl tuo tou dainuos varianta gal prėskėrtė kara dainuoms.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija