Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 2

Šės tas aple šuokiu tradicėjės Muosiedė kraštė
 
Pagal Stanienės Stasės (g. 1927 m. Šniukštiū k., Šaukliū apīl., gīven Nevuotiu k.) ėr muosiedėškiu Anužiu Adolfinas (g. 1925 m. Igariū k.) ėr Antana (g. 1923 m. Jakštaitiu k.) pasakuojėmus parėngė Sungailienė Loreta
 
Šuokius Muosiedė kraštė bova mada organizuotė sekmadėinēs, pu bažnīčės. Ėš vakara, šėštadėinie, vaikē liuob ožprašīs mozėkonta, pasėvadins mergelės. Tas pakvėitėms bova ne šēp sau – turiejē laikītėis tam tėkrū taisīkliu. Vaikē liuob ateis pas mergelka i nomus, muotinā, tievou i ronka pabočious ė prašīs: „Rītuo būs vakaruška pri Staniaus. Leiskėt sava dokrelė pašuoktė“.
Ka būs laukė šėlta, ta šuoks kėimė, ka šaltiau – truobuo. Geriausē liuob būtė pavasari, par Sekmėnės. Paaugė pėiminis liuob vainėkoutė karvės, ėr, ėšgėnė gīvulius, tujau berželēs, gieleliem papouš kuokė pamėškelė – jau gegožėnė būs. Kol ganīs ėr lauks jaunīma sosėrenkont, žais „Vuokīti“, „kūlius vers“, „douna keps“ (tēp vadėnuos pėimėnū sportėnē ėr jieguos žaidėmā). Pu bažnīčės, trijuos, keturiuos pradies jaunīms rinktėis, dous pėiminīms pu pėnkiuolėka cėntu – jug rēks mozėkontou ožmuokietė. Šuoks lig saulelē leidontėis. Tumet jau vėsė skīst, vuo pėimėnis karvės gen nomėi. Priš Parcinkuli liuob šuoks jaujuo, ta tumet jau biški ėlgiau liuob ožsėbūtė. Eis nomėi, ka jau biški apėbrieškusi būs.
Jaunīms i šuokius eitė liuob pradietė nuo pėnkiuolėkas–šešiuolėkas metu. Mažesnė vakā i luova solėps arba ont pečiaus sosėraitīs ėr veizies, kāp jaunīms linksmėnas. Vakaruškuos liuob grajītė vėns mozėkonts, kartās – do, vo trīs – armonikierius, smoikininks ėr būgnininks – liuob grėižtė tik veselėjuos. Vakaruškuos ožteka ėr vėina – armuonika arba koncertina liuob grėižtė, vo so kuojė dā būgna mušė. Je būs do mozėkontā, vėns grajīs armuoniko, kėts smoiko arba triūbo. Mozėkontou liuob muokietė piningās arba kuokiuoms pupuoms ar pīragās – kas kāp somėslīs ėr sosėtars.
Šuokiu muosiedėškē žėnuojė ėr muokiejė daug: polkelė, valsa, fuokstruota, cvingi, Žydelka, Vuokītieli, Aleksandra, Narėnčninka, Krakuoviaka, Soktėni, Ont kalna karklā. Polku būs vėsuokiū: Polka pukieta, Polka so ragelēs, Polka po do žingsnio, Trīptėnė, Soktėnė polka. Ožvės daugiau Muosiedė apīlinkiu žmonėms liuob patėktė kadrilėnē šuokē – Galiuops ėr Juonkelis. Tū Juonkeliu bova daug rūšiū: skersinis, kertinis, lendamāsis, daužtinis, sokamāsis, traškėnamāsis, pospasiotosis, Unt trijū katunku ėr kt. Ne tik Muosiedie, bet ėr kėtuos Skouda rajuona miesteliūs ėr kaimūs īr užrašīta  vėsuokiausiu Juonkeliu. Tėik daug ėr tuokiū ivairiū niekor kėtor Lietuvuo ni so žėborio nerasi.
Par vakaruškas jaunīms liuob šuoktė lig nokrėtėma. Katrou laika pašuoks ėr darīs partraukelė. Tumet eis žaidėmus. Mergātės pu dvė sosėkabins ėr eis i rinki. Par ratelė priedaini pakvėis vaikius ė soksės ož paronkiu. Daugiausē jaunimou liuob patėktė tuokėi ratelē ėr žaidėmā: „Žīd žėrnē ėr vėkē“, „Žali žuolie, žali žuolie“, „Pastatītė nomā“, „Bėtotė pėlkuoji“, „Trīs sesotės ont kalnelė“, „Šiaudū batā“, „Aš pasiejau kanapelė“, „Tīkē ramē, tīkē ramē“ ėr kt.
Stanienė Staselė pasakuojė, ka Šniukštiū kaimė bova daug vaikiu, ta anėi par šuokius liuob nepasidalintė mergiem. Tik mozėka čīrkšt, tujau pat kas greitesnis pasėgruobs mergātė, kor geriau muok šuoktė. Ne vėsė tėi vaikē liuob gerā šuoktė. „So kėto lėngvē īr šuoktė. Šuoki ė nuori šuoktė. Vo kėts, veiziek, trīp, mīniuo vėituo ė gan. Dā, veiziek, tavėi ė kuojės numīniuos. Vo nešuoktė negaliejē, je vaikis ėšved. Kuoks kvėit, tuoks, nieka nepadarīsi. Vo kėta karta, je nėisi, veiziek, ė padėrbs tavėi kuoki špuosa. Vėina mergātė tuoki bova ėšsėstatiusi – nējė šuoktė so vaikio. Vo tas, vākāli, palaukė pu šuokiu ėr istūmė anou i prūda. (...) Kėtė vaikē liuob būtė ba pruota pavīdė. Je mergātė tories kavalierio ėr nuories so kėto pašuoktė, ta jau ni svajuotė nesvajuok – tas kavalierios neleis.“
Tuokės tatā istuorėjės. Senās laikās vakaruškas toriejė sava laika, vėita ėr sava etikas normas.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija