Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 2

Mosėdžio PILIAKALNIS

Parengė Danguolė Želvytė

Piliakalnis yra 900 m į rytus nuo kelio Plungė–Skuodas, 350 m į pietryčius nuo Mosėdžio bažnyčios, Mosėdžio tvenkinio vakariniame krante. Jį 1960 m. išaiškino kraštotyrininkas ir muziejininkas Ignas Jablonskis. 1971 m. piliakalnis pagal I. Jablonskio pateiktus duomenis aprašytas Lietuvos TSR archeologijos atlase.
I. Jablonskis 1985 m. piliakalnį tyrinėjo. Tais metais ištirtas piliakalnio vakarinio pakraščio 60 kv. m plotas, padarytas išskleistas pylimo pjūvis. I. Jablonskis surinko duomenis ir apie piliakalnio teritorijoje anksčiau stovėjusius pastatus.
G. Zabielos parengtoje Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos „Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymo ataskaitoje“ (LKPC PA F. 27, Ap. 1, b. 125) nurodoma, kad piliakalnis stipriai apnaikintas, nes jo aikštelėje viduramžiais buvo įsikūręs dvaras, čia būta nemažai pastatų. Vėliau piliakalnis tapo sudėtine Mosėdžio miestelio teritorijos dalimi.
Piliakalnio aikštelė netaisyklingo ovalo formos, kiek pailga šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 80x65 m dydžio. Šiaurės rytiniu galu ji remiasi į Bartuvos upės slėnio šlaitų statų šlaitą, kuris nuo dabartinio Mosėdžio tvenkinio vandens lygio yra 6 m aukščio.
Anksčiau piliakalnis erodavo, todėl dalis jo nuslinko. Iš pietų, vakarų, rytų piliakalnis buvo juosiamas pylimu ir už jo iškastu grioviu. Pastarasis geriausiai išsilaikęs pietryčių pusėje, kur jis 6 m pločio dugne pavirtęs 5 m gylio griova. Vakarų pusėje griovys išsiskiria apie 10 m pločio vos žymiu įdubimu. Šiaurinėje pusėje aikštelė išsiskiria apie 1 m. pločio vos žymiu įdubimu. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad pylimas yra buvęs 150 m ilgio.
Aprašyti visus piliakalnio suardymus šiandien jau nėra galimybių. Šiaurės rytinėje piliakalnio aikštelės dalyje stovi medinis dviaukštis gyvenamasis namas, pietrytinėje dalyje – Mosėdžio kultūros namai (dviaukštis vidurinės mokyklos pastatas yra už piliakalnio apsauginio griovio). Aikštelės centras asfaltuotas, kitur auga žolė, pakraščiais – medžiai, tarp kurių nemažai senų. Rytinėje pusėje – griova, jos dugne – iki 3 m aukščio pylimas, kurio viršumi eina takelis. Griovos vakarinėje dalyje stovi mūrinis pastatas. Iš šiaurės vakarų į piliakalnio aikštelę veda kelias, į vakarus nuo piliakalnio – nežymi kalvelė, kurioje buvo užveistas sodas.
Tyrinėjant šiaurės rytinėje aikštelės dalyje buvo iškastas šurfas. Čia rastas 80 cm storio kultūrinis sluoksnis, smulkių plytgalių.
Rašytiniuose šaltiniuose minima į pietus nuo piliakalnio esanti senovinė gyvenvietė, kurioje rastos 2 trinamosios girnos. Ši teritorija tyrinėjimų metu jau buvo užstatyta namais, čia augo daržai, todėl ji netyrinėta, nepasiūlyta jos priskirti ir paminklinei zonai.
Minėtoje 1987 m. G. Zabielos ataskaitoje nurodyta, kad piliakalnio „apsaugos zona sutampa su paminklo teritorija. Tarp piliakalnio ir kelio Naujukai–Mosėdis pastatyta reguliuojamo užstatymo zona“. 1987 m. spalio 22 d. piliakalnis įtrauktas į vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą. Jo numeris AV 2051.
 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija