Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 2

Mosėdžio apylinkėse

Parengė Ramunė Lenkimaitė

1992 m. įsteigtas Salantų regioninis parkas apima 13630 ha teritoriją, į kurią įeina dalis Kretingos, Skuodo ir Plungės rajonų žemės. Čia saugomas Erlos–Salanto–Minijos senslėnio ir jo apylinkių kraštovaizdis, jų gamtinė ekosistema, kultūros paveldo vertybės. Į Salantų regioninio parko teritoriją įeina ir unikaliais akmenimis išpuoštas Mosėdis, Erlos geomorfologinis draustinis.
Mažajame Mosėdžio malūno ir didžiajame (56 ha) Mosėdžio tvenkinyje (užtvenktas 1973 m.) – vandens paukščių draustiniai.
„Šauklių tundros“ (kadagyno) teritorijoje (162 ha) – Šauklių geologinis, kraštovaizdžio draustinis, kuriame įrengtas Pažintinis gamtos takas.
 
Šauklių geologinis draustinis („Šauklių tundra“, kadagynas, Šauklynė)
Adresas: Šauklių k., Mosėdžio sen., Skuodo r.
„Šauklių tundra“ (kadagynas) prasideda trys kilometrai į pietvakarius nuo Mosėdžio, 1 km į pietryčius nuo Šauklių ir apima 162 ha teritoriją. Čia saugomas unikalus vietovės landšaftas, kur itin daug prieš 12–13 tūkstančių metų, slenkant ledynams, iš Švedijos, Vakarų Suomijos, Baltijos  jūros dugno uolienų klodų atneštų riedulių. Daugybė jų yra iškilę į paviršių. Anot legendos, tai suakmenėję žuvėdų (švedų) kariai. Jie norėję pavergti mūsų kraštą. Už tai į šias žemes įsiveržusius neprietelius pagonių dievai nubaudė – pavertė juos akmenimis. Ir klūpėsią jie čia sulinkę amžių amžius, kol jų viršūnės nepražydės. Šauklių tundroje – savitos augalų ir gyvūnų bendrijos. Čia yra kadagių, kurių aukštis siekia net 6 metrus. Gražūs vandens telkiniai.
Šauklių riedulyne-kadagyne įrengtas Pažintinis takas. Juo keliaujama apie 1–2 val. Kraštovaizdis panašus į poledyninės kilmės tundrą.
 
Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu (Aukuro akmuo)
Adresas: Šilalės k., Mosėdžio sen.,  Skuodo r.
Akmuo yra 0,3 km į pietryčius nuo Šakalės upės, 0,11 km į vakarus nuo Plungės–Skuodo kelio.
Šis respublikinės reikšmės archeologijos paminklas, mitologinė vieta Mosėdžio–Šilalės–Igarių kaimų riboje, Šakalės upeliuko slėnyje, iš balų iškilusioje salelėje, buvo išaiškintas 1959 m.  Jis 1,1 m skersmens ir 80 cm aukščio. Viršuje – 33 cm skersmens ir 10 cm gylio įdubimas-duobutė. Viršutinė 40 cm aukščio akmens dalis aptašyta. Akmuo apskritas, primena didelių girnų akmenį. Archeologai nustatė, kad čia buvo pagonių apeigų vieta. Į ją būdavo galima patekti kūlgrinda iš vakarų pusės. Seniau aplink šį akmenį augo šventoji giraitė.
1970 m., vykstant melioracijos darbams, buvo atliekami archeologiniai tyrinėjimai teritorijoje apie dubenėtąjį akmenį ir šalia esantį penktąjį pagal dydį Lietuvoje Šilalės akmenį. Netoli dubenėtojo akmens surastas židinys, kurį sudaro 1,5 m skersmens ir 0,5 m gylio duobė. Jos dugno pakraštys apjuostas 10–15 cm dydžio akmenų vainiku. Ištyrinėjus akmenis nustatyta, kad šiauriniame židinio krašte ant iš akmenų sukrauto postamento, yra stovėjęs pats aukuras – akmuo su dubeniu. Šis akmuo vėliau pastatytas į savo senąją vietą – taip atstatytas pagonybės laikų šventvietės pilnas vaizdas. Duobėje-židinyje aptikta degėsių liekanų, sakų ir su pelenais susilydžiusio gintaro. Pagal liekanas nustatyta, kad židinyje buvo kūrenta ne vieną kartą ir ilgą laiką. Iš to padaryta išvada, kad židinys pagonybės laikais buvo kūrenamas nuolat.
Vėliau židinio kurį laiką niekas nenaudojo ir jis pamažu apaugo. Vėliau židinyje vėl buvo uždegama ugnis, bet nebebuvo kūrenama nuolatos. Šis akmuo laikomas vienu iš vėliausiai įruoštų senosios lietuvių tikybos aukurų.
Į pietus nuo Šilalės kūlio, maždaug už 150 m, miškelyje prie keliuko guli dar vienas mitologinis akmuo su dubeniu.
 
Akmuo „Šilalės kūlis“  (Didysis Šilalės akmuo, Šilalės riedulys, Mosėdžio milžinas)
Adresas: Šilalės k., Mosėdžio seniūnija, 0,3 km į pietryčius nuo Šakalės upės, 0,11 km į vakarus nuo Plungės–Skuodo kelio.
Tai penktas pagal dydį žinomas akmuo Lietuvoje. Jis – netoli Šilalės Aukuro akmens. Vietovė netoli Mosėdžio, banguota. Šilalės kūlis sudarytas iš daugybės mineralų, tarp kurių vyrauja špatai ir kvarcas. Tai ledyninės kilmės reliktas. Amžius – apie 14–16 tūkst. metų. Greta akmens – giraitė. Šilalės kūlis, greta jo esantis Aukuro akmuo, akmuo su dubeniu – gamtos, archeologijos paminklai.
 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija