Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 1

Mokslo įstaigų ir regionų visuomeninių kultūros organizacijų bendradarbiavimas
 
Tvarkomas Stasio Anglickio rašytinis palikimas
 
Jurga Žemaitytė
 
Prieš keletą metų Vilniuje greta jau apie dešimtmetį veikiančios Žemaičių akademijos (rektorius Adomas Butrimas), Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos „Samogitia“ (pirmininkė Loreta Sungailienė), „Žemaičių žemės“ žurnalo leidėjų, šiuo metu susibūrusių į VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“ (pirmininkė Danutė Mukienė), Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus (pirmininkė Dalia Dirgėlienė) savo veiklą pradėjo ir Žemaičių kultūros fondas (pirmininkė prof. Viktorija Daujotytė). Fondas skatina jaunus, talentingus žmones rinktis studijas aukštosiose mokyklose, remia tuos, kam studijų pradžioje reikalinga finansinė parama.
Didžiausią dėmesį Fondas skiria mokslinei tiriamajai, kultūrinei veiklai. Fondo nariai talkina Žemaitijos ir kitų regionų visuomeninėms, valstybinėms kultūros, švietimo įstaigoms rengiant mokslines konferencijas, dalyvauja jų darbe, konsultuoja sudarant, spaudai rengiant knygas, užsiima kita kultūrine ir šviečiamąja veikla.
Vienas iš reikšmingesnių iniciatyvų, kurių pastaraisiais metais ėmėsi Žemaičių kultūros fondas, tai žemaičių poezijos patriarcho, vertėjo, pedagogo, vieno iš Žemaičių rašytojų kultūrinio sambūrio, veikusio XX a. ketvirtąjį–penktąjį dešimtmetį, įkūrėjo Stasio Anglickio (1905–1999) rašytinio palikimo, surasto literatūros kritiko Ričardo Pakalniškio (1935–1994) archyve, nuoseklus tyrimas.
Iš Mosėdžio apylinkių (Skuodo r.) kilęs R. Pakalniškis daugelį metų rinko medžiagą apie S. Anglickį, XX a. I p. Žemaitijos literatūrinį gyvenimą, sukaupė nemažai poeto dienoraščių kopijų, kai kurių rankraščių originalų, pokalbių įrašų. R. Pakalniškis planavo parašyti knygą apie S. Anglickį, deja, jos užbaigti nespėjo.
Minint poeto 90-ąsias metines, Vilniaus universiteto profesorė V. Daujotytė iškėlė idėją, kad jei tik atsirastų galimybė, reikėtų užbaigti R. Pakalniškio pradėtą darbą. Buvo tikimasi, kad tuo užsiims R. Pakalniškio dukra, turinti aukštąjį humanitarinį išsilavinimą ir kartu su tėvu daug dirbusi šifruodama į garso juosteles įrašytus pokalbius su S. Anglickiu ir jo šeimos nariais. Iš pradžių kad ir norėjusi šio darbo imtis, susiklosčius atitinkamoms gyvenimo sąlygoms, dukra tolesnio darbo atsisakė. Netrukus po to, gavus S. Anglickio giminių, besirūpinančių poeto kūrybos puoselėjimu, atminimo įamžinimu, pritarimą, R. Pakalniškio archyvo dalis, susijusi su spaudai planuojama parengti knyga apie S. Anglickį, atsidūrė Žemaičių kultūros fondo patalpose. Susipažinus su archyve sukauptomis bylomis, paaiškėjo, kad R. Pakalniškis nebuvo galutinai apsispredęs, kokia tai bus knyga, nebuvo sudarytas ir jos turinys.
Minėtame archyve surasta dalis šiai knygai skirtų pokalbių su S. Anglickiu šifruočių, 1936–1942 metų dienoraščių kopijos, paties Stasio Anglickio ranka parašyta išsami autobiografija, daugelio jo sukurtų žemaitiškų eilėraščių originalai (paaiškėjo, kad kai kurių eilėraščių būta po kelis variantus), mašinraščių. Čia yra daugelyje Lietuvos spaudos leidinių anksčiau paskelbtų įvairaus žanro publikacijų apie S. Anglickį ir keliolika tekstų. Pastaruosius yra pagrindo priskirti R. Pakalniškio pradėtai rašyti knygai apie S. Anglickį. Greta – dar keletas bylų, kuriose daugybė laikraščių kopijų, lapeliuose, popieriaus skiautelėse užfiksuotų R. Pakalniškio užrašų, pastabų. Juos kaupdamas literatūros kritikas turėjo savus tikslus, savo sistemą – šiandien ją atsekti jau gana sudėtinga.
Susipažinus su šiuo archyvu, pasidarė akivaizdu, kad parengti spaudai R. Pakalniškio planuotą išleisti knygą apie S. Anglickį neįmanoma – ta knyga neparašyta. Kokią knygos viziją turėjo literatūros kritikas ir poeto bičiulis, lieka neaišku. Mįslė lieka ir tai, kodėl R. Pakalniškis taip ilgai šios knygos neparašė (rinko medžiagą jai daugiau negu 10 metų!).
Taigi knygos nėra. Tačiau dalis archyve surastų dokumentų, prašyte prašo juos paskelbti, padaryti prieinamus visuomenei – čia užfiksuota daug vertingų ir kitur šiandien ko gero neįmanomų surasti faktų iš mūsų kultūros ir istorijos, buvusių įvykių vertinimų.
Tvarkant šį archyvą, prof. V. Daujotytė į talką pasikvietė Vilniaus universiteto studentus filologus – Laimą Kryževičiūtę ir Karolį Baublį.
Parengtas archyvo aprašas, kompiuteriu surinkti Stasio Anglickio dienoraščiai. Yra tikimybė, kad vertingiausia archyve esanti ir dar niekur nepublikuota R. Pakalniškio ir S. Anglickio rašytinio palikimo dalis bus paskelbta spaudoje ar net atskirame leidinyje.
Žemaičių kultūros fonde esantis S. Anglickio archyvas tyrinėjamas toliau. Tiems, kas domėsis S. Anglickio rašytiniu palikimu, daug darbo bus ir Lietuvos literatūros ir meno archyve. Čia saugomas atskiras S. Anglickio fondas (283), kuriame yra 85 bylos, juose – dokumentai nuo 1919 iki 1979 metų.
Šiame žurnalo numeryje publikuojame R. Pakalnišklio surinkto S. Anglickio archyvo aprašą, fragmentus iš Stasio Anglickio 1936–1942 m. dienoraščio (tekstus surinko ir spaudai parengė Laima Kryževičiūtė).

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija