Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 1

„Lietuvių etnologijos bibliografija“

Dalia Bernotaitė-Beliauskienė

2001 m. pabaigoje dienos šviesą išvydo seniai lauktas vieno žymiausių Lietuvos etnologų profesoriaus Vacio Miliaus parengtas leidinys „Lietuvių etnologijos bibliografija”. Tai pirmoji specializuota tokios apimties lietuvių etninės kultūros bibliografija: 416 puslapių knygoje pateikiama 6770 pozicijų. Anot autoriaus, bibliografijos yra „kiekvieno mokslo tyrinėjimo pradžia”. Lietuvių etninės kultūros tyrinėjimais ir tokios literatūros bibliografavimu be lietuvių užsiėminėjo ir lenkai, rusai, vokiečiai, todėl ir bibliografijų yra paskelbta tomis kalbomis. Daugiausia lietuvių autorių bibliografijų pasirodė nuo XX a. 6 dešimtmečio. Čia nemažas ir V. Miliaus nuopelnas. Vien jo sudarytų bibliografijų (iki 1996 m.) yra 14 pozicijų. Knygos pratarmėje autorius rašo, jog „nė vienas sudarytojas negali garantuoti surinkęs visas pozicijas”. Bet vargu ar su tokiu šios knygos vertinimu sutiks visi, pažįstantys profesorių, žinantys jo ypatingą darbštumą, atkaklumą, žemaitišką užsispyrimą bei pasiaukojimą darbui. Šis leidinys yra ne tik graži dovana visiems etnologams, muziejininkams, bet kartu ir profesoriaus V. Miliaus, neseniai atšventusio 75-metį, ilgų metų triūso apvainikavimas.
Šiame leidinyje pateikiamos knygos bei straipsniai, skelbti moksliniuose ir pusiau moksliniuose leidiniuose lietuvių, rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis nuo XVII a. iki 1996 m. imtinai. Bibliografinės pozicijos suklasifikuotos pagal Bonoje leidžiamos „Tarptautinės etnologijos bibliografijos” (Internationale Volkskundliche Bibliographie) tvarką. Autorius pratarmėje išdėsto knygos struktūrą bei literatūros klasifikavimo principus. Bibliografijoje pozicijos suskirstytos į 12 skyrių, o šie – į smulkesnius poskyrius.
I skyriuje „Etnologija kaip mokslas” pateikiamos įvairiomis kalbomis išleistos bibliografijos bei darbai, skirti etnologijos teorijai, tyrinėjimų metodikai ir etninės kultūros mokymui.
II skyriuje „Istoriografija” sudėtos pozicijos, skirtos įvairioms institucijoms, draugijoms, parodoms, paminklų apsaugai, tyrinėtojams.
III skyrius skirtas bendriesiems etninės kultūros klausimams.
IV skyriuje surinkta literatūra apie kaimo bendruomenę, samdinius, elgetas.
Skyriuje „Šeima ir jos papročiai” bibliografinių pozicijų gausa išsiskiria vestuvių poskyris. Mat sudėtingi ir ilgai išlikę papročiai traukė daugelio tyrinėtojų dėmesį. Pateikiama ir literatūra apie šeimą, gimtuves, krikštynas, vaikų auginimą, vardadienius, gimtadienius, laidotuves.
Skyriuje „Verslai ir jų papročiai” išskirti 8 poskyriai: žemdirbystė, gyvulininkystė, žvejyba, medžioklė, bitininkystė, rinkimas, amatai ir technika, turgūs ir mugės.
Bene gausiausia pozicijų (1126) yra „Medžiaginės kultūros” skyriuje. Išskirti poskyriai atskiroms medžiaginės kultūros sritims: gyvenvietėms ir sodyboms, kapinėms,trobesiams, malūnams, sakralinei architektūrai, transportui, baldams, rakandams, tekstilės technikai, audiniams, aprangai ir mitybai.
Į atskirą skyrių sudėti darbai, skirti tautodailei ir jos kūrėjams. Didžiausio tiek lietuvių, tiek kitatauč
ių tyrinėtojų dėmesio susilaukė savita etninės kultūros sritis – kryžiai, koplytėlės, skulptūra bei jų kūrėjai. Be to, autoriaus surinko bibliografiją apie lietuvių paminklus svetur bei statytus po 1988 m. Pateikiami leidiniai apie tapybą, raižinius, keramiką, margučius, verbas, vėtrunges, karpinius.
IX skyrius skirtas kalendorinėms šventėms, pradedant adventu, Kūčiomis, Kalėdomis ir baigiant Vėlinėmis. Į atskirus poskyrius išskirta literatūra apie atlaidus, Mažosios Lietuvos surinkimus, įvairius papročius.
Skyriuje „Pramogos, etninė muzika” pateikiama literatūra apie šokius, žaidimus, žaislus, muzikantus ir muzikos instrumentus.
Skyriuje „Žinija” sudėtos bibliografinės pozicijos apie astronomines žinias, meteorologiją, liaudies mediciną ir veterinariją bei paminklų įrašus (mano manymu, pastarasis poskyris savo tematika į šį skyrių nelabai tinka).
Paskutiniame, trupiausiame skyrelyje pateikiama literatūra apie etninės kultūros gaivinimą – senovės dienas, amatų dienas, vestuvių inscenizavimus.
Knygoje pateikiamas dažniausiai naudotos literatūros sąrašas, santrumpos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Knygą išleido Lietuvos istorijos instituto leidykla, parėmė Lietuvos katalikų mokslo akademija. Redakcinėje komisijoje – Petras Kalnius, Rita Strazdūnaitė, Žilvytis Šaknys. Labai vykęs knygos viršelis, kurio dailininkė Jūratė Tamošiūnaitė. Knyga išleista tik 700 egzempliorių tiražu, mano manymu per mažu tokio pobūdžio leidiniams. Šis leidinys paklausus ir labai reikalingas ne tik etnologams, muziejininkams, bet ir kitų specialybių žmonėms bei tokios literatūros mėgėjams. Knyga apima leidinius tik iki 1996 metų. Labai norėtųsi greitai sulaukti autoriaus parengtos paskutiniųjų penkių metų (1997-2002) lietuvių etnologijos bibliografijos tąsos.

Milius V. Lietuvių etnologijos bibliografija. – Vilnius: 
Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2001. – 416 p.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija