Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2004 m. Nr. 4

TURINYS

Lietuvos medalių kūrėjų stovyklos
 
Medalis – apdovanojimo, pagerbimo arba atminimo ženklas svarbiam asmeniui, įvykiui pažymėti. Italijoje viduramžiais medalio terminas vartotas kaip pusės denaro pavadinimas. Išnykus šiam piniginiam vienetui, juo imta vadinti iš apyvartos išimtas, o vėliau senas monetas. Dabartinę prasmę terminas įgijo XV a. Medalio ištakos siekia antikos kultūrą. Senovės Romoje būta metalinių apdovanojimo ženklų, liudijusių valdovo palankumą ir piliečių lojalumą. Dabartinis medalio pavidalas susiformavo XIV a. Italijoje.
Lietuvoje medalių menas jau turi šimtametes tradicijas. Jis paplito XVI a. Vystymasis buvo netolygus. Medalių meno žanras išpopuliarėjo XVIII–XIX a. Šios meno srities atgimimas siejamas su Petro Rimšos sukurtais medaliais XX a. pr. Antrasis atgimimas – su respublikinėmis medalių parodomis (pirmoji įvyko Vilniuje 1984 m.), rengiamomis Lietuvos medalių kūrėjų stovyklomis.
Nuo 1985 m. Lietuvos medalių kūrėjai kasmet renkasi Telšiuose į kūrybines stovyklas. Pirmoji iš jų įvyko 1985 m. liepos 15–25 dienomis. Stovyklų tikslas – atgaivinti ir populiarinti medalių meną. Tai kartu ir entuziastų pastangos grąžinti medalininkystę į dailę, suteikti šiems mažosios plastikos kūriniams šiuolaikinę meninę išraišką. Stovyklų iniciatorius ir grupės vadovas – A. Jonušauskas.
Simbolišku stovyklų ženklu gali būti laikomas A. Olbuto medalis „Žemaitija“. Jame pavaizduotas Rūpintojėlis, kalaviju perverta širdimi. Anais laikais medalių kūrėjai savo darbais drąsiai išreikšdavo oficialiai nepriimtas sakyti tiesas.
Pirmosios stovyklos darbe dalyvavo J. Aliulis, S. Bertulis, O. Drulienė, P. Gintalas, R. Inčirauskas, A. Jonušauskas, A. Olbutas, L. Ray, S. Žilienė, E. Van. Dailininkai kūrė medalius Žemaitijos, Telšių tema. Pirmojoje stovykloje sukurti A. Olbuto medaliai įamžino „Džiugo piliakalnį“, Telšių teatrą, iš Telšių kilusį dailininką V. Galdiką, 1536 m. sukilimą Žemaitijoje. J. Aliulis 1985 m. sukūrė medalį „Saulės mūšiui atminti“, dailininkas L. Ray – „Telšių vaistinei –175“, P. Gintalas – plaketes Žemaitijos tema: „Ką darai veizėk galo“, „Telšiai“ ir medalį Vydūnui.
S. Bertulis – nuosekliausias stovyklų dalyvis. Jį pelnytai galima laikyti stovyklų metraštininku. Kasmet šis dailininkas sukuria kietoje medžiagoje išpildytą medalį, įprasminantį stovyklos idėją, darbą, ir šį kūrinį perduoda muziejui.
Antrojoje medalininkų stovykloje, be paminėtų pirmojoje stovykloje kūrusių menininkų, dalyvavo ir V. Kisarauskas, A. Žukauskas bei A. Vytėnas.
V. Kisarauskas medaliuose įamžino L. Jucevičių ir poetą V. Mačernį. V. Mačerniui medalius taip pat sukūrė ir R. Inčirauskas bei A. Žukauskas. R. Inčirauskas dar padarė ir dvipusį medalį, skirtą poetui A. Baranauskui. Skulptorius A. Vytėnas – medalį lietuvių keliautojui, entomologui K. Ariui (1874–1941).
Trečioji medalių kūrėjų stovykla šių laikų požiūriu buvo tarptautinė, nes jos darbe kartu su lietuviais dalyvavo ir du dailininkai iš Maskvos – I. Chamrajevas ir V. Puganovas.
Stovykloje dalyvavo 15 dailininkų (8 iš jų trečiąjį kartą). Joje menininkai taip pat sukūrė nemažai vertingų mažosios plastikos kūrinių. O. Drulienės medaliuose įamžintas Germantas ir Telšiai. S. Bertulis pagal tradiciją sukūrė stovyklos medalį, V. Nalivaika įamžino Lazdynų Pelėdą, S. Žilienė – G. Petkevičaitę-Bitę, P. Višinskį. Dailininkas D. Zundelovičius sukūrė medalį, skirtą anksti mirusio skulptoriaus S. Šarapovo (1936–1981) atminimo įamžinimui, V. Puganovas – medalius, skirtus R. Zorgei, N. Ostrovskiui. Maskvietis dailininkas I. Chamrajevas – medalius „Lyra“, „Jaunystė“, „Moteris“, „M. K. Čiurlionis“, A. Vytėnas – medalius, skirtus J. Miltiniui, A. Strazdui, Maironiui, A. Olbutas – medalius aviacijos pradininkui A. Griškevičiui ir astronomui G. Kakarui, P. Gintalas – Maironiui (ant medalio užrašas „LIETUVIŲ TAUTINIO ATGIMIMO DAINIUS“). Šioje stovykloje sukurtoje plaketėje-diptike P. Gintalas taip pat įamžino Žemaitę ir P. Višinskį. R. Inčirausakas savo darbus skyrė J. Biliūnui ir A. Strazdui. B. Taujanskaitės medaliuose tąsyk sukurti Maironio ir A. Strazdo portretai.
Ketvirtoji Lietuvos medalio kūrėjų stovykla vyko 1988 m. Ji buvo skirta rašytojo K. Donelaičio 275-osioms gimimo metinėms. Stovyklos darbe dalyvavo 12 dailininkų iš Lietuvos ir du iš Maskvos – K. Protopopovas ir P. Dobroliubovas.
Stovykla vyko Lietuvos atgimimo metais. Tąsyk buvo išleisti originalūs plakatai, iš kurių galima pasidaryti kepuraitę nuo saulės. Svarbiausia, jog tam buvo panaudotos geltona, žalia ir raudona spalvos. Kepuraitė pamėgdžiojo per Lietuvą keliavusią A. Kaušpėdos „Antį“.
Šioje stovykloje kūrė S. Žilienė, D. Matulaitė, B. Taujanskaitė, A. Vytėnas, A. Olbutas, S. Bertulis, A. Bielskis, E. Frėjus, P. Gintalas, R. Inčirauskas, E. Pivoriūnas. Dailininkai kūrė medalius, skirtus K. Donelaičiui. Tais metais P. Gintalas sukūrė plaketę „Telšių mitai“ ir dvipusį medalį architektui V. Dubeneckiui.
Penktoji stovykla vyko 1989-aisiais. Joje dalyvavo 15 dailininkų. Šioje stovykloje pagrindinė buvo Rainių tema, taip pat sukurti medaliai, skirti J. Basanavičiui (S. Žilienė), lietuvių dailės katedros įkūrėjui prof. P. Smuglevičiui (L. Ray), žemaičių vyskupams M. Giedraičiui ir M. Valančiui. A. Olbutas savo darbą skyrė 1989 m. Klaipėdoje surengtai I-ajai Pasaulio žemaičių dailės parodai, T. Janova – Lietuvai motulei.
Šeštoji stovykla vyko Lietuvai jau atkūrus nepriklausomybę. Joje kartu su nuolatiniais medalininkų stovyklų dalyviais kūrė ir jauni menininkai – A. Vaičekauskas ir D. Bražiūnas.
Pradedant septintąja stovykla, jas organizuoti dėl lėšų trūkumo darėsi vis sunkiau ir sunkiau. Finansavimas gaunamas labai menkas, tačiau stovyklos vyksta kasmet. Menininkai noriai važiuoja į jas, dirba, skiria tam savo laiką, nemažai lėšų, kuria meną ir dovanoja jį Žemaitijai.
Aštuntoji medalių kūrėjų stovykla 1992 m. surengta Tryškiuose. Joje dalyvavo P. Gintalas, R. Inčirauskas, R. Vaitkutė, M. Šimkevičius, E. Frėjus. Šios stovyklos metu sukurtų medalių paroda eksponuota Telšių knygyne. Tais metais P. Gintalas padarė medalį, skirtą Japonijos diplomatui Lietuvoje Ch. Sugiharai, R. Vaitkutė – Lazdynų Pelėdai.
Devintoji stovykla buvo skirta rašytojo, istoriko S. Daukanto atminimui įamžinti. Joje kūrė 10 menininkų iš Telšių, Vilniaus, Kauno. Stovyklos uždarymas ir darbų paroda vyko Telšių centrinės bibliotekos skaitykloje. S. Daukantui skirtus medalius sukūrė A. Bielskis, R. Vaitkutė, S. Bertulis, E. Frėjus, V. Mockaitis.
Jubiliejinę dešimtąją stovyklą surengti buvo itin sunku. Organizatoriai net buvo paskelbę atvirą laišką spaudoje „Ar bus medalininkų stovykla? Jei Jūs padėsite, – taip!“ Stovykla įvyko. Joje kūrė 6 menininkai. S. Bertulis, A. Olbutas, R. Inčirauskas įamžino jubiliejinę stovyklą, E. Frėjus sukūrė medalį, skirtą dr. J. Šliūpui.
Vienuoliktosios stovyklos atidarymo proga „Alkos“ muziejuje surengta ankstesnių stovyklų medalių paroda.
Šį kartą medalių kūrėjams buvo pasiūlyta kurti savo pasirinkta tema. Stovykloje kartu su stovyklų senbuviais dalyvavo ir jauna medalių kūrėja R. Lubytė. Tais metais ji sukūrė medalius, skirtus M. Daukšai, M. Giedraičiui ir M. Strijkovskiui. Stovykloje už medalį „Eliotas“ premiją pelnė R. Vaitkutė.
Dvyliktąją–šešioliktąją stovyklas organizavo Telšių parodų salės darbuotojai (direktorė G. Lukauskytė).
Keturioliktosios stovyklos tema buvo „Žemaitijos simboliai“. Kūrėjų fantazijai šį kartą laisvė buvo suteikta didžiulė. Stovyklos dienomis buvo įgyvendinamas ir gatvės meno projektas „Nuostabiausias vasaros pabaigos akordas“.
Penkioliktoji stovykla vyko III-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos metu ir buvo įtraukta į jos renginius. Tąsyk Telšių parodų salėje buvo pristatyti ir stovyklos dalyvių darbai.
2000 m. surengta šešioliktoji stovykla. Joje dalyvavo 11 menininkų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Telšių, Mosėdžio. Kultūros ministerijai skyrus lėšų, tais metais buvo išleistas medalininkų kūrybinių stovyklų katalogas.
Nuo 2001 m. stovyklas organizuoja Žemaičių muziejus „Alka“ ir Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas.
Septynioliktosios medalininkų stovyklos tema buvo „Telšių miesto savivaldai – 210“. Atidarymo proga pristatyti „Alkos“ muziejuje saugomi ankstesnių stovyklų medaliai.
Šioje stovykloje dalyvavo T. Janova, S. Bertulis, R. Inčirauskas, P. Gintalas, R. Eidėjus, B. Sietinšienė, A. Olbutas, R. Vaitkutė, V. Mockaitis, A. Andrijauskas.
Aštuonioliktosios stovyklos tema – „Šiuolaikinis medalis istoriniame diskurse. Kitų tautų kultūrinis paveldas Žemaitijoje“. Stovykloje dalyvavo 18 medalių kūrėjų. Iš jų didžioji dalis buvo jaunieji menininkai – B. Sietinšienė, E. Čėjauskaitė, M. Šimkevičius, R. Gilytė, V. Jankauskas, A. Martinkutė, M. Gintalas, J. Erminaitė. Pristatydama šios stovyklos parodą, menotyrininkė S. Jastrumskytė rašė, kad „Žemaičių muziejuje „Alka“ surengtoje XVIAntrojo medalininkų plenero parodoje atsiskleidė šiuolaikinio medalio meno tendencijos, nė kiek nemenkstančios platesniuose kontekstuose“.
Devynioliktosios stovyklos tema – „Žemaitija Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą“. Menininkai siekė įprasminti Žemaitijos kultūros istoriją Lietuvos kontekste, pateisinti buvimą Europos Sąjungoje ir sąsajas su Europos istorija, jos kultūra. Stovykloje dalyvavo įvairių kartų, dailės žanrų dailininkai. Kartu su medalių kūrėjais profesionalais kūrė ir Vilniaus dailės akademijos studentai – R. ir E. Praspaliauskai, D. Narkus, Š. Vaitkutė. Toks jaunųjų dailininkų dalyvavimas garantuoja stovyklų tęstinumą.
Dvidešimtosios stovyklos tema – „Medalio menas“. 11 menininkų – P. Gintalas, A. Olbutas, R. Inčirauskas, B. Sietinšienė, J. Erminaitė, E. Čėjauskaitė, V. Mockaitis, R. Vaitkutė, S. Bertulis, G. Latakas – kūrė medalius, kurie atspindi stovyklų istoriją, svarbias mūsų valstybei datas. M. Gintalas dar sukūrė ir stovyklos plakatą.
Surengtos medalių kūrėjų stovyklos – Lietuvos dailininkų indėlis kuriant unikalią medalių kolekciją ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai. Kiekvienoje stovykloje sukuriami reikšmingi meno kūriniai, turintys išliekamąją meninę ir istorinę vertę. Jie eksponuojami Baltijos trienalėse, tarptautinėse FIDEM parodose, puikiai reklamuoja Lietuvą. Juose įamžinta Žemaitijos, Lietuvos istorija, jų iškiliausi žmonės.
Žemaičių muziejuje „Alka“ 2004 m. įrengta medalių ekspozicija. Joje pristatyta stovyklų istorija, rodomi stovyklų plakatai, lankstinukai, fotografijos. Pagrindinė ir svarbiausia ekspozicijos dalis – medaliai. Eksponuojami 46 autorių darbai (iš viso 180 medalių). Parodos rėmėjas – Telšių rajono savivaldybė, skyrusi lėšų ekspozicinei įrangai įsigyti. Stovyklų organizatoriai dėkingi stovyklų rėmėjams: LR Kultūros ir sporto rėmimo fondui, Telšių rajono savivaldybei, R. Kerpauskienei, A. Baltmiškiui, R. Lukavičienei, A. Kontautui, A. Žebrauskui, E. ir S. Jurkams. Jų parama – viena iš garantijų, kad stovyklos vyks ir ateityje.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija