Žemaičių žemė. 2005 m. Nr. 1
Markavīčienė Dalė
E i l I E r a š T ē
Žemaitėšks ruomansos
- Nebatmėno nieka.
- Tik raušklės jau renkas
- Ėr akis, ėr žuode
- kap kondis i švėisa.
- Nebvuožuojo nieka.
- Nuors tėrpst tava ronkas,
- Paruodiosės plėka
- ėr gelontė tėisa.
- Tik rodou, kap lapa
- begruobstīdams vieji,
- Tik ons keravuo
- ne tik dėina ėr nakti:
- Ons klūpuo po longo
- kap kuoks ėšpruotiejės
- No ašaru mona
- nebaiduos sošlaptė.
- Ons vėns toravuo mon,
- ka sapnie aš kauko
- Kap paršauta vėlkė
- kraujoujontė šėrdė.
- Būk spakainos
- tavės jau senē neblauko!..
- Nuors kažėn, a to
- kumat nuors moni girdi
- Nestruošīsio nebier
- ni dielkuo, ni ož kou.
- Mon ruoduos, gīvenėms
- tebova tik kinė
- Ne vedo tou sobata
- toncio ėšmuokuov
- Tau rasint ne pėrma
- Vo mon paskutini.
- Je kumat regiesi,
- kaštanams pražīdos,
- Pri slėnkstė sostingosė
- rītmetė rasa,
- Pavierīk tėik senē
- to esi paklīdės!..
- Ka čiesa pargrīžtė
- par omžio nebrasi.
- KETORĖS ZELKUORIAUS ŠOKĖS
- Pėrmuoji
- Aš parēsio, ka neblauksi ėr nebšauksi.
- Ka čežies sostīrės čiesos ajierās.
- Ka po kuojiems bėrs tik spalė auksos.
- Bet i širdi lėpta nebatras.
- To dīvuosīs tikē kap budīniuo.
- Tiktā gerklė kažkas katoliou
- Ėr ni pats nejusi, ka primīnē
- Vardus, kor nobiega patekliou.
- Tebibūs tēp pat. Bet pasėruodīs,
- Ka tik retiū kaktuo dėdlē daug
- Ont kelalēs, grėistēs tava žuodēs,
- Vėn tik osnis ėr balondas aug.
- Ontruoji
- To paveiziesi, bet nesoprasi
- Ėivu žėidelēs sning i pat plaukus!..
- Kuožnamė mona širdi atrasi
- Jeigo tuo būsi čirā solaukės.
- Dongos i kliebi Saulė pri kuoju
- Tiktā pavierik gal juk tēp būtė!..
- Vo ta nedielė jau pastaruoji
- Senē bebova viejē tep pūtė!..
- Vedo priginsiau līto ėr vieji
- Abruozda vėina kraujo paišīsiau
- Vėskou, kam širint nebier nadiejės,
- Naktėis padėrbtė dėina prašīsiau.
- Tretiuoji
- Tež par stėkla saulelė
- Šešoulietē tīst i skrēta.
- Ėr dongos notop pri kelė,
- Katrou tėik metu ēto.
- Katramė dėlst mona piedas
- Stėipas i vėršo tik lėipas
- Prapol rūpesnē ėr biedas,
- Tiktē lidekā palėipos:
- Akminis štīvė nepova
- Prišakie monės rėitiejė
- Vo tavės nier! Je nebova,
- Ka vėsū nuogniausē reikiejė.
- Ketvėrtuoji
- Tava akis līn i mona longus.
- Žuodiu kvietkas bėrst mon ont krūtėnės.
- A tik dieltuo ir tas vakars brongos,
- Ka jau kėts bebūs tik po Žuolėnės?!
- Bet juk gal tuo kėta ėr nebūtė:
- Vies jau kėlst Ėr šaltis svėlėn kaulus
- Ne rodou tik pradė tier rogpjūtė!..
- Nuors jau dongou beveik nebier saulės.
- Tad ėr ruoduos dzieguorē be balsa
- Gen aplinkou tuoki pėlka čiesa!..
- Bet, žėnau, ruodīkliu neprikalsio,
- Nuors ėr dėdlē dėdlē tuo nuoriesio.
- Kažkas būs Bet geriau nežėnuotė.
- Neregietė ėr nejostė nieka.
- Eitiuo tuo, kas bova jau, ėiškuotė
- Bet ka sīluos ētė jau neblėka.
|
© Regionų kultūrinių
iniciatyvų centras |
|
|
|
|
|
|