Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI

Marcijonas Mykolas Oginskis (1672–1750)


Kunigaikštis Marcijonas Mykolas Oginskis – Simono Karolio Oginskio ir Polocko kašteliono Jono Korsako dukros Teodoros sūnus, Lietuvos ginklininkas, Vitebsko kaštelionas (1703–1730)  Vitebsko vaivada (1730–1750) [1], Borisovo ir Vištyčio seniūnas. Jis turėjo valdų Vitebsko žemėse – Mikulino, Liozno, Marcijonovo, Veliaškovičių, Gorsplios dvarus, Usviacko ir Babinovičių seniūnijas. Buvo vedęs Kristiną Abromavičiūtę (Jono Kazimiero Lenfordo našlę). Ši santuoka jam suteikė teisę į Bobrus ir Bialiničius Oršos paviete.

Babinovičių miškuose paruošta mediena laivais buvo plukdoma Laukesos ir Dauguvos upėmis į Rygą. M. M.Oginskis už šias parduotas prekes gaudavo neblogas pajamas. Jo piniginius reikalus ilgą laiką tvarkė Jeronimo Florijono Radvilos vyriausiasis kasininkas Šmuila Ickavičius. M. M.  Oginskis siekė kai kuriuos savo dvarus paversti miesteliais, o, laikui einant, – ir nedideliais miestais. Jis buvo sumanęs netoli Rusijos sienos esantį Veliaškovičių dvarą padaryti miestu ir jį pavadinti Rusų Varšuva.

Tęsdamas giminės tradiciją, M. M. Oginskis 1720 m. rėmė Šv. Antano bažnyčią Mikulino dvare ir šalia jos įkūrė bernardinų vienuolyną. Jis taip pat skirdavo pinigų Vilniaus karmelitų vienuolynui, kurio patalpose buvo palaidotas jo tėvas. Vitebsko dominikonų vienuolynui kunigaikštis skyrė 2 tūkstančius talerių.

1730 m. jam buvo patikėtos Vitebsko vaivados pareigos. 1731 m. vasario 7 d. M. M. Oginskiui atvykstant į miestą, buvo surengtas iškilmingas jo sutikimas: 9 valandą ryto, garsiai griaudint patrankoms, vaivada išvažiavo iš savo rūmų su turtingai papuoštu turkišku žirgu, kurį vedė liokajai, apsirengę turkiškais aprėdais, jį lydėjo kariuomenė, draugai ir tarnai.

XVIII a. 4 dešimtmečio antroje pusėje M. M. Oginskis beveik apleido politinę veiklą.

Jis turėjo rūmus Lukiškėse prie Vitebsko, tačiau daugiausiai gyvendavo Marcijonovo dvare netoli Vitebsko. Iš keturių santuokų turėjo penkis sūnus ir penkias dukras. Jo žmonos buvo Teresė Bžostovskytė (vedė 1701 m., mirė 1721 m., Teresė Tyzenhauzaitė (vedė 1723 m., mirė 1729 m.), Kristina Abromavičiūtė (vedė 1733 m., mirė 1739 m.), Teklė Ona Larskytė (vedė 1745 m., mirė 1765 m.).

Vitebsko jėzuitų bažnyčioje vaivada buvo įrengęs formalų mauzoliejų. Čia buvo palaidotos dvi jo žmonos: Trakų kašteliono Jono Vladislavo Bžostovskio dukra Teresė Bžostovskytė ir Kristina Abromavičiūtė.

Kunigaikštis M. M. Oginskis mirė 1750 m. spalio 29 d., palaidotas Vitebsko jėzuitų bažnyčios rūsyje (bažnyčia sunaikinta XX a. 3 dešimtmetyje).

M. M. Oginskio sūnūs Stanislovas Jurgis, Pranciškus Ksaveras, Tadas Pranciškus, Kazimieras (m. 1769 m.), Ignas (1698–1775), dukros Barbora, Marcijona (1713–1766), Benedikta gimė iš santuokos su Terese Bžostovskyte. Su antrąja žmona (Terese Tyzenhauzaite susilaukė dviejų dukterų: Stanislavos Teresės ir Juzefinos.

1733 m. M. M. Oginskio sūnus Pranciškus Ksaveras Oginskis Varšuvoje įstojo į Jėzuitų ordiną. Jis pakaitomis yra buvęs Vilniaus, Vitebsko ir Minsko jėzuitų kolegijų rektorius.

Pirmoje XVIII a. pusėje M. M. Oginskis įsigijo Zalesę, kurią kaip palikimą užrašė savo paskutinei žmonai Teklei Anai Larskaitei (von Lar). Po jos mirties Zalesę pradėjo valdyti vaivados sūnus iš pirmos santuokos Tadas Pranciškus Oginskis.


1. Zujienė Gitana, „Oginskių giminės pareigūnų valdžios ženklai“, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Vilnius, 2010, p. 53.

Parengė Danutė Mukienė


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29
Pastabas siųskite adresu:
zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija