Luokė
 
Parengė Jurga Žemaitytė
 
Miestelis kalvotose Žemaitijos apylinkėse, 21 km į rytus nuo Telšių.
Luokė istoriniuose šaltiniuose pradedama minėti jau XIV a. pab. Čia buvo valsčiaus ir dvaro centras.
1416–1417 m. Vytauto nurodymu Luokėje pastatyta viena iš pirmųjų 8 katalikų bažnyčių Žemaitijoje – Visų Šventųjų, įkurta parapija, suformuotas vyskupo dvaras. Apkrikštijus Žemaitiją, didelė dalis žemaičių ir toliau išpažino katalikybę, sukilo prieš katalikų kunigus. Tada, Vytautui patarus, pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus savo rezidenciją iš Medininkų perkėlė į Luokę, kuri tuo metu Žemaitijoje buvo vienas didžiausių ir svarbiausių centrų.
1425–1842 m. Luokę valdė Žemaičių vyskupai.
XVI a. miestelyje buvo leidžiama rengti turgus ir prekymečius.
XVI a. antroje pusėje atstatyta Visų Šventųjų bažnyčia.
1587 m. Luokė tapo Žemaitijos vyskupijos dekanatų centru.
1650 m. Luokė turėjo miesto statusą.
1744 m. atstatyta Visų Šventųjų medinė bažnyčia, šventorius apjuostas akmeniniu zomatu – darbais rūpinosi vyskupas Jonas Lopacinskis.
1790 m. Luokei suteikta prekybos privilegija.
1831 m. netoli Luokės vyko caro kariuomenės ir sukilėlių mūšiai.
1853 m. Luokėje jau veikė dvi mokyklos – valdinė ir parapinė.
1863 m. dalis Luokės gyventojų pritarė sukilimui ir jį rėmė. 1863 m. birželio 12 d. sukilėlių atsišaukimą bažnyčioje viešai perskaitė kunigas Justinas Siesickis. Sukilimą numalšinus, į Sibirą ištremtas Luokės klebonas Kazimieras Chromanskis, vikaras Vincas Lukoševičius, Justinas Siesickis, Domininkas Kozickis, uždaryta parapinė mokykla.
XIX a. pr. Luokė buvo valsčiaus centras, didikų Oginskių valda.
1911 m. gaisro metu sudegė apie pusė viso miestelio pastatų.
1934 m. per gaisrą stipriai nukentėjo miestelio centras. Po gaisro paruoštas naujas Luokės miestelio centro užstatymo planas.
Tarpukario metais pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas.
Per II pasaulinį karą naciai sunaikino gausią Luokės žydų bendruomenę.
Pastaraisiais metais Luokėje gyvena apie 800 žmonių.
Įdomus meniniu požiūriu miestelyje stovintis koplytstulpis.
Turistų dažnai lankomos ir Luokės kapinės, kur amžinam poilsiui atgulė daugelis Luokės ir jos apylinkių iškilių kultūros, meno, mokslo, visuomenės veikėjų.
Luokę išgarsino jos apylinkėse, greta augančioje Bivainės girioje veikęs Tadas Blinda (gimė 1846 m. pabaigoje arba 1847 m. pradžioje Kinčiulių kaime, kuris yra 6 km į šiaurę nuo Luokės. Plėšikavo Raseinių, Šiaulių, Telšių apskrityse. 1877 m. gegužės 4 d. pagautas ir užmuštas Luokėje). Yra išlikusi Blindos pušis.
Už penkių kilometrų nuo miestelio – legendomis apipinta Šatrija.

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija