Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI

Leonas Kazimieras Oginskis (apie 1658 / 1661 – 1699)


Leonas Kazimieras Oginskis – LDK valstybės ir politikos veikėjas, Mstislavlio seniūnas, LDK pastalininkis, pasiuntinys į Seimą. Jis – LDK karinio ir politinio veikėjo Jono Jackaus Samuelio Oginskio  (1625–1684) ir jo antrosios žmonos Joanos Teodoros Naruševičiūtės (ją tėvas vedė 1660 m sūnus. Turėjo brolius Mikalojų Pranciškų, Rihorą Antaną (1697 m. Antanas vadovavo baltarusių ir lietuvių šlėktų konfederacijai prieš Sapiegų magnatus), Leoną Kazimierą, Aleksandrą, Kazimierą Dominyką, Marcijoną,  Liudviką Karolį, seseris Oną, Marianą ir Eleną, Prancišką (m. 1750).

Po tėvo mirties L. K. Oginskis 1684 m. gavo Mstislavlio pilies seniūno vietą. 1690 m. vedė (kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad 1689 m Ašmenos vėliavininko Jurgio Mykolo Kocielos našlę, Mykolo Kazimiero Katilo seserį Konstanciją Oną Kocielovną (Kotlovną). 1690 m. žmonai padovanojo po dalį iš tėvo Jono Jackaus paveldėtų Kašonių (prie Jiezno) ir Uogintų dvarų.

Prieš 1694 m. iš kanclerio Marcijono Aleksandro Oginskio gavo Nemunaičio seniūniją.

Su žmona Ona susilaukė sūnaus Mykolo Antano, rotmistro, Stakliškių, Mčkovsko ir Kadaryškių seniūno bei Punios girininko, ir 2 dukterų: Liudvikos ir Elenos.

Buvo kelių seimų delegatas, dalyvavo LDK vidaus kare. Už dalyvavimą valdovo Jono Sobieskio kariniuose žygiuose ir jo politikos palaikymą gavo (tėvas jam perleido teises) Stakliškių seniūniją Kauno paviete, Radomlą Mstislavlio vaivadijoje. Nepaisant tėvo pastangų, 1683–1684 m. netapo Lietuvos artilerijos generolu. 1689 m. buvo paskirtas Lietuvos pastalininkiu.

Mirė nuo sužeidimų. Jis buvo sunkiai sužeistas, kai prieš Sapiegas nukreiptas Lietuvos bajorų suvažiavimas pasiuntė jį su Bresto pakamariu Liudviku Pociejumi pas valdovą Augustą II. Pakeliui juos sugavo Lietuvos sargybininko Mykolo Juozapo Sapiegos kariai, kurie Leoną Kazimierą Oginskį tris kartus peršovė ir apiplėšė. Nepaisant patirtų sužeidimų, valdovą L. K. Oginskis  pasiekė. 1699 m., nusilpęs nuo neseniai patirtų sužeidimų, L. K. Oginskis mirė. Keršydamas už tai, jo brolis Grigalius Antanas (1654–1709) 1702 m. užgrobė Sapiegoms Žemaitijoje priklausiusius Skuodą ir Kretingą.

Literatūra:
1. Kaišiadorių enciklopedija http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Oginskis_Leonas_Kazimieras (žr. 2014-06-21).
2. Vilimas Darius , „Oginskiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pavietų pareigūnai XVI–XVII a.“, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Vilnius 2010, p. 26.

Parengė Danutė Mukienė


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29
Pastabas siųskite adresu:
zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija