"Žemaičių žemės" žurnalo (2005 m. Nr. 2).Mosėdžio kultūros paveldo objektai

966 / Akmuo vadinamasis Stabakūlis (Krakių, Nevočių akmuo) / Krakių km. /1972-03-30 / Akmuo vakarinėje senojo kelio Mosėdis–Skuodas pusėje, 300 m į pietryčius nuo Bartuvos ir Kūlupio upelio santakos, apie 200 m į šiaurę nuo kaimo kapinių, 70 m į vakarus nuo Veronikos Petrauskienės sodybos. Akmuo pilko granito, 2 m ilgio, 1,7 m pločio, 1,3 m aukščio, smaila viršūne, pietinė pusė plokščia.

967 / Akmuo su dubeniu / Šauklių km. / 1972-03-30 / Jis – 60 m į rytus nuo senojo kelio Skuodas–Salantai, 100 m į vakarus nuo Eiškūno upelio kairiojo kranto. Rausvai pilko granito, 110x115 cm dydžio, 60 cm aukščio, netaisyklingos cilindro formos. Viršutinis pagrindas lygus, paviršius šiek tiek išgaubtas. Centre iškaltas dubuo, kurio gylis – 7,8 cm, skersmuo – 50 cm. Toliau, 35 m į šiaurės vakarus, yra dar vienas akmuo – apskritimo formos, rausvo granito. Jo viršutinė dalis nuskelta, skersmuo 1,2 m.

AR-969 / Akmuo su dubeniu (vadinamasis Aukuro akmuo) / Šilalės km. / 1972-03-30 / Akmuo yra 1 km į pietus nuo sankryžos Skuodas–Salantai, Lenkimai–Mosėdis, 150 m. į vakarus nuo plento Plungė–Skuodas. Greta Aukuro akmens – penktas pagal dydį Lietuvoje žinomas akmuo – Šilalės kūlis. Jis rausvo granito, 4 m aukščio. Jo aplinka pirmą kartą tyrinėta 1970 m.

935 / Koplytstulpis su Švč. Mergelės Marijos skulptūra (medis). Koplytstulpis statytas 1825 m. / Tauzų km. / 1972-09-19 / Kultūros paveldo centro 1984 m. dokumentuose nurodyta, kad koplytstulpis turi dvi skulptūras: Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Florijono.

941 / Varpas I (iš žalvario 1729 m. Karaliaučiuje nuliejo Andrius Dorlingas / Mosėdžio šv. Mykolo arkangelo bažnyčia / 1972-09-28.

942 / Varpas II (iš žalvario 1816 m. nuliejo Jonas Hartmanas) / Mosėdžio šv. Mykolo arkangelo bažnyčia / 1972-09-19.

1150 / Senkapis – vadinamoji Pilalė / Tauzų km. / 1972-03-30. (Mosėdžio seniūnijoje, be šio senkapio, dar yra išlikę Nevočių, Šauklių (2), Gaubių, Šatraminių (3 vnt.), Šaučikių, Igarių, Virbalų kaimų senkapiai).

1629 / Senkapis / Tauzų km. / 1982-12-21 / Senkapiai yra 400 m į rytus nuo kelio Plungė–Skuodas, 60 m į šiaurę nuo Tauzų pilkapių, 250 m į vakarus nuo Bartuvos upės kairiojo kranto. Jie netaisyklingo stačiakampio formos, užima 0,59 ha plotą, ariami. 1981 m. archeologinės ekspedicijos metu čia rastas žalvarinis įvijinis žiedas ir žalvarinė įvija.

608 / Buvęs penkių sodybų gatvinis kaimas (iki mūsų dienų išliko tik dvi sodybos) / Tauzų km. / 1971-09-28. Jis yra apie 140 m į rytus nuo plento Plungė–Skuodas.

616 / Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia ir šventoriaus vartai / Mosėdžio mst. / 1971-09-28. Bažnyčia stovi Mosėdžio miestelio centre, 700 m į šiaurės rytus nuo kelių sankryžos Plungė–Skuodas ir Daukšiai–Šatės. Bažnyčia degtų plytų, tinkuota, su vienu bokštu, skardos stogu, netaisyklingo daugiakampio formos. Šventorius aptvertas akmenų tvora, palei kuirią auga nemažai medžių, šventoriuje yra raudono mūro koplytėlės su „Kalvarijos kalnų“ stotimis.

2490 / Koplytėlė su Marijos Maloningos skulptūra (XIX a. pab., medis) / Igarių km. / 1971-09-28 / Kultūros paveldo dokumentuose 1984 m. nurodyta, kad čia dar yra ir 2 angelų, Šv. Jurgio, Šv. Florijono skulptūros, skulptūrinė grupė Kristaus apverkimas.

2491 / Paveikslas Marijos ėmimas į dangų (XIX a. pr., aliejus, drobė) / Mosėdžio bažnyčia / 1971-09-28.

2493 / Paveikslas Šv. Mykolas arkangelas (XIX a. aptaisai metaliniai) / Mosėdžio bažnyčia / 1971-09-28.

2496 / Koplytėlė prie medžio su Rūpintojėlio skulptūra (XIX a., medis) / Palšių km. / 1971-09-28 / Koplytėlė miško pakraštyje, 250 m į šiaurės vakarus nuo Beniušio sodybos, kairėje pusėje kelio Šatraminiai–Palšiai. Medinė, mažytė (0,3x0,3 m), pritvirtinta prie medžio, neornamentuota, dengta lentelėmis, 0,5 m aukščio. Viduje – medinė skulptūrėlė.

2497 / Koplytėlė prie medžio su Rūpintojėlio skulptūra (XIX a.–XX a. pr., medis) / Šatraminių km. / 1971-09-28 / Koplytėlė medinė, pritvirtinta prie klevo medžio, 0,4 m aukščio, ornamentuota, stačiakampė, dengta lentelėmis. Viduje – medinė Rūpintojėlio skulptūra.

Koplytėlė su kryželiu ir Švč. Mergelės Marijos paveikslu (drobė) / Šerkšnių km. / 1971-09-28 / Koplytėlė stovi prieš sankryžą Mosėdis–Prialgava, Miesto Kalniškiai, Šerkšniai, šiaurinėje kelio Mosėdis–Prialgava. Ji 1,5 m. aukščio, su ornamentuotu kryželiu, medinė, aptverta medine tvorele. Koplytėlėjė buvusi Pietos skulptūra (XIX a. pr. nežinomas liaudies meistras, medis, aliejus) pavogta.

4012 / Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos paveikslu (1839–1959 m., medis, aliejus, drobė) / Krakių km. / 1971-09-28 / Koplytėlė yra 750 m į rytus nuo kelio Skuodas–Mosėdis, 150 m į pietus nuo buvusio Krakių gamybinio centro. Ji medinė, 2 m aukščio, neornamentuota, stačiakampio formos, keturšlaičiu stogėliu. Viduje – Švč. Mergelės Marijos paveikslas.

4013 / Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos paveikslu (drobė, aliejus) ir skulptūra (XIX a. pab., medis) / Palšių km. / 1971-09-28. Koplytėlė B. Vaškienės sodyboje, medinė, 1x1,9 m dydžio, ornamentuota, stačiakampio formos, skardiniu stogeliu.

4014 / Koplytėlė su Marijos Sopolingosios paveikslu (1896 m., medis, aliejus, drobė) / Šauklių km. / 1971-09-28 / Koplytėlė J. Baužio sodyboje, medinė, 1,6 m aukščio, neornamentuota, stačiakampio formos, dengta lentelėmis.

4015 / Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir dviejų angelų skulptūromis (XX a. pr., medis) / Šauklių km. / 1971-09-28 / Koplytėlė S. Bernienės sodyboje. Medinė, 1,8 m aukščio, neornamentuota, stačiakampio formos, dengta skarda.

DV-4016 / Mūrinė koplytėlė (1932 m.) / Udralių km. / 1971-09-28 / Koplytėlė vakarinėje kelio Plungė–Skuodas pusėje, šiaurinėje buvusio Udralio gamybinio centro dalyje, 400 m į šiaurę nuo Udralių pradinės mokyklos, Vaitelavičiaus sode. Koplytėlė mūrinė, 2 m aukščio, su dviem bokštais, neornamentuota, trišlaičiu stogėliu. Viduje – medinės skulptūros.

4437 / Koplytėlė su Šv. Jono Nepomuko skulptūra (1916 m., granitas, medis) / Gaubių km. / 1984-12-11;

4438 / Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Švč. Mergelės Marijos paveikslu (medis, geležis, aliejus) / Gaubių km. / 1984-12-11;

4439 / Koplytstulpis su Švč. Mergelės Marijos, Šv. Juozapo, Šv. Jurgio skulptūrėlėmis (XIX a. pab., medis) / Gaubių km. / 1984-12-11.

4440 / Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir 2 angelų skulptūromis (XIX a. pab., medis) / Tauzų km. / 1984-12-11.

IV-573 / Namas, kuriame 1895–1898 metais gyveno Juozas Tumas-Vaižgantas / Mosėdžio mst. / 1970-11-05 / Namas yra 100 m. į šiaurę nuo Mosėdžio bažnyčios, 800 m į šiaurės rytus nuo kelio sankryžos Plungė–Skuodas ir Daukšiai–Šatės. Namas medinis, 14x8 m dydžio, dvišlaičiu šiferio stogu, langai ir durys neornamentuoti. Sovietmečiu šiame name veikė vaikų lopšelis-darželis. Dabar čia ir gretimuose pastatuose – Mosėdžio parapijos vaikų namai.

Koplytėlė prie E. Pakulio sodybos. Ji mūrinė, apaugusi medžiais, aplinkui apdėtas akmenų vainikas. Bokštelyje – kalvių darbo kryžius. Viduje – Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Koplytėlė 2 m aukščio, stačiakampė, ornamentuota.

Gaubių kaimo koplytstulpis. Jis pastatytas apie 200 m nuo Augino ir Bartuvos upės santakos, netoli kelio Skuodas–Mosėdis. Medinis, ornamentuotas, 3 m aukščio. Koplytėlė medinė, keturkampė, keturšlaičiu stogeliu, viduje – keturios gipsinės šventųjų skulptūrėlės.

Gaubių kaimo koplytėlė. Padaryta 1925 m., pastatyta šiaurinėje kelio Gaubės–Tėveliai kelio pusėje. Medinė, 2 m aukščio, stačiakampė, ornamentuota, trišlaičiu skardos stogeliu, pastatyta ant akmens, aptverta medine tvora. Viduje – trys paveikslai. Ant koplytėlės – metalinis kryžius.

Igarių senkapiai, vadinami Maro kapeliais. Šios kapinės yra 150 m į vakarus nuo Šakalės upelio dešiniojo kranto, 370 m į vakarus nuo kelio Plungė–Skuodas.

Igarių kaimo kryžius. Kryžius K. Ažundenio sodyboje, 650 m į vakarus nuo kelių Lenkimai–Mosėdis ir Skuodas–Salantai sankryžos. Medinis, 3 m aukščio, dažytas, neornamentuotas, jo viršuje – medinė skulptūra.

Igarių kaimo koplytstulpis. Jis pastatytas A. Ažundienio sodyboje. Koplytstulpis medinis, 2,5 m aukščio, ornamentuotas. Koplytėlė keturkampė, medinė, keturšlaičiu stogeliu. Jos viduje – medinė Nukryžiuotojo skulptūra.

Krakių kaimo kryžius II. Jis – Krakių kaime, P. Bružo sodyboje. Medinis, 6 m aukščio, juostas ornamentais. Viršuje – Nukryžiuotojo medinė skulptūra. Šalia kryžiaus – beržas.

Mosėdžio miestelio kapinių koplyčia. Ji – šiaurės vakarinėje Mosėdžio kapinių dalyje. Vienabokštė, akmeninė, stačiakampė, dvišlaičiu stogu, ornamentuotais langais ir durimis. Dydis 8x5 m. Ant bokšto – metalinis kryžius.

Tiltas per Bartuvą Mosėdžio miestelyje, kelyje Mosėdis–Naujukai. Šis gelžbetoninis tiltas pastatytas vietoje anksčiau čia stovėjusio prieškarinio tilto. Jis 300 m į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio vidurinės mokyklos. Anksčiau tiltas buvo medinis, 16 m ilgio ir 6 m pločio, mediniais turėklais, daug kartų restauruotas.

Mosėdžio vandens malūnas. Jis pastatytas šalia buvusio senojo (prieškarinio) Mosėdžio tilto. Malūnas akmeninis, dviejų aukštų, čerpių stogu, medinėmis, ornamentuotomis langinėmis. Pastatas restauruotas. Dabar čia Respublikinio unikalių akmenų muziejaus administracinės patalpos, muziejaus kamerinė ekspozicija.

Naujukų kaimo kapinės (Žydų kapinės). Jos yra 0,5 km į pietus nuo Mosėdžio gamybinio centro, Mosėdžio tvenkinio salelės rytinėje dalyje. Kapinės vadinamos Žydkapiais, apaugusios medžiais. Yra išlikę keli paminklai.

Nevočių kaimo koplytėlė I. Ji – Nevočių kaime, 620 m į rytus nuo kelio Mosėdis–Skuodas, 550 m į pietus nuo Rožupio (Žiūrupio) upelio. Koplytėlė medinė, 1,2 m aukščio, 0,6 m x 0,6 m dydžio, geltonai dažyta, trišlaičiu skardiniu stogeliu, neornamentuota, viduje – gipsinė skulptūra.

Nevočių kaimo koplytėlė II. Ji – Nevočių kaime, rytinėje pusėje kelio Mosėdis–Skuodas, 40 m į vakarus nuo P. Griciaus sodybos. Medinė, skardos stogeliu, 1,2 m aukščio, neornamentuota, viduje – vienas paveikslas ir dvi angelų skulptūros.

Palšių kaimo koplytėlė. Ji šalia Antano Laukio sodybos, dešinėje kelio Šatraminiai–Palšiai pusėje. Koplytėlė medinė, 2 m aukščio, 1,2 m pločio, ornamentuota, stačiakampio formos, dengta skardos stogeliu, viduje – medinė, gausiai iš išorės karoliais ir kitaip papuošta Švč. Mergelės Marijos skulptūra

Šauklių kaimo koplytėlė. Ji stovi prie kelio Plungė–Skuodas, netoli posūkio, kaimo pabaigoje. Medinė, 1,8 m aukščio, stačiakampė, dengta skarda. Viduje – skulptūrinė grupė Šventoji Šeima, Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Viršuje – ornamentuotas kryželis.

Šniukščių kaimo koplytėlė. Ji rytinėje kelio Žebrokai–Šniukščiai pusėje, 400 m į pietus nuo tilto per Eiškūno upelį. Koplytėlė medinė, stačiakamapio formos, dengta lentelėmis.

Šatraminių koplyčia. Ji 30 m nuo kelių sankryžos Šatraminiai–Palšiai, 20 m. į šiaurę nuo buvusios Šatraminių pradinės mokyklos. Medinė, rudai dažyta, 4,5x6,5 m dydžio, neornamentuota. Bokštelis medinis, dengtas skiedromis, be bokšto 4,8 m aukščio. Aptverta betonine tvora.

Šatraminių kaimo kryžius. Jis 380 m į pietryčius nuo sankryžos Daukšiai–Palšiai, Šatraminiai–Šaukliai, šiaurinėje pusėje kelio Šatraminiai–Šaukliai, Runkio sodyboje. Kryžius medinis, neornamentuotas, 3 m aukščio, su medine Nukryžiuotojo skulptūra.

Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos paveikslu ir angelų skulptūromis. Medinė, stačiakampio formos, neornamentuota, 2 m aukščio, dažyta, viduje – Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir 2 angelų skulptūros. Koplytėlė yra stovėjusi Tauzų kaimo K. Zūbės sodyboje, į saugotinų dailės paminklų sąrašus įtrašyta dar 1984 m.

Udralių kaimo kryžius. Pastatytas XIX a., perstatytas 1958 m. Stovi Udralių k., Jono Mažrimo sodyboje. Medinis, su Nukryžiuotojo skulptūra, 3 m aukščio, ornamentuotas.

Virbalų kaimo koplytėlė. 1942 m. ją padarė A. Gikaras. Koplytėlė Virbalų kaime, 250 m į vakarus nuo Augimo upelio, 800 m į šiaurės vakarus nuo Bartuvos upės ir Augimo upelio santakos, 1 km į rytus nuo Puodkalių gamybinio centro. Mūrinė, tinkuota, baltai dažyta, 1,2 m aukščio, keturšlaičiu stogeliu. Viduje – šventojo skulptūra (ši ir kitos koplytės skulptūros pavogtos prieš 3 metus). Teritorija aptverta 0,7 m akmenine tvora. Koplytėlė kartografuota 1981 m. vykdant žmės naudmenų inventorizacinius lauko darbus.

Gaubių kaimo koplytėlė. 1916 m. ją padarė Feliksas ir Jurgis Jasai. Koplytėlė 50 m į rytus nuo Bartuvos upės. Ji iškalta iš akmens, 1,2 m aukščio, stačiakampė, ornamentuota, viršuje – kryžius, viduje – medinė skulptūra.

Skulptūrinė grupė Šv. Mykolas arkangelas (XIX a., medis) / Mosėdžio bažnyčios šventoriaus vartai. Į kultūros paminklų sąrašus įtraukta 1971-09-28 (kodas DV-2495). Skulptūrinė grupė yra dingusi.

Kalvė ir kluonas Igarių km. Į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą buvo įtraukti 1971-09-28 (Nr. 612). Pastatams sunykus, pastaraisiais metais jie nugriauti.

Baksčių kaimo koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Šv. Antano, Švč. Mergelės Marijos ir dviejų nežinomų šventųjų su skaromis skulptūromis. Tai buvo vietinės reikšmės dailės paminklas, sukurtas XIX a. pr. Į kultūros paminklų sąrašą įtrauktas 1980-11-04 Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos nutarimu. Koplytstulpis stovėjo 450 m į šiaurės vakarus nuo Povilo Kvėdaro sodybos, tiek pat metrų į vakarus nuo kelio Plungė–Skuodas. Melioracijos darbų metu koplytstulpis sunaikintas.

Igarių kaimo koplytstulpis su Marijos Sopulingosios, 2 angelų, Šv. Jurgio, Šv. Florijono skulptūromis ir skulptūrine grupe Kristaus apverkimas (iš viso 5 skulptūros). 1984 m. kultūros paveldo specialistai konstatavo, kad šis XIX a. pabaigos nežinomo liaudies meistro sukurtas vietinės reikšmės dailės paminklas (DV-2488) dingo (spėjama, kad pavogtas).

Šaučikių kaimo koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos, Rūpintojėlio skulptūromis ir skulptūrine kompozicija Kapinės. Tai XIX a. vietinės reikšmės dailės paminklas (DV-2499), medinis liaudies meno kūrinys. Koplytėlė stovėjo Šaučikių kaime. Kultūros paminklu buvo paskelbta 1971-09-28. 1984 m. tiriamosios ekspedicijos metu konstatuota, kad koplytėlė yra dingusi.

Šniukštų kaimo koplytėlė su Pietos skulptūra. Vietinės reikšmės dailės paminklas (DV-2501), į paminklų sąrašus įtrauktas 1971-09-28. Medinė koplytėlė buvo pastatyta 1930 m., medinė skulptūrėlė sukurta XIX a. pab. 1984 m. koplytėlės neberasta.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2005.07.02 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt