Žemaitiu
kultūras draugėjės Informacėjės
cėntros 2002 metās atstuovautė mūsa
krašta jaunima, muokītuojus IV
Žemaitiu kultūras savaitie Pamarė
kašubu kraštė (Lėnkėjė) patikiejė
mums, Seduos vėdorėnē mokīklā.
Rėngėnē vīka prišpaskotėnė
rogsiejė savaitė. Ne tēp paprastā
bova 
atrinktė delegacėjės narius.
Mokīkluo - 564 mokėnē. Važioutė
nuoriejė mažne vėsė. Garbie būtė
delegacėjės sudietie atiteka tėms,
katrėi īr dėdėlē vīkė: muok
poikē šuoktė, dainioutė, pieštė,
gerā muokuos. Išvažioudamė karto so
savėm pasėjiemiem ėr krūva
muokėniū dailės kūrėniū, molbertus
- kultūras dėinū pruogo Lėnkėjuo
sorėngiem muokīklas auklietėniu
dailės kūrėniū paruoda.
Rėnginiūs
dalīvava 27 žmuonis: 20 vākū, 6
muokītuojē ė verties. Būdamė
svetiūs nemažā koncertavuom. I
pruograma bovuom itraukė žemaitiu
krašta dainas ė šuokius - net
juonkeli tou pruogo išmuokuom. Šuokiu
mumis mokėna Kavaliauskātė Edita,
dainioutė - Rupšienė Lina. Kultūras
dėinū Pamarė kašubu kraštė pruogo
net naujus tautėnius drabužius
pasėsiovuom, joustas sosėrėšuom,
gražiū gražiausės rongės
pasėsiovuom ėr anuoms vėsas mergės
sava galvas par koncertus liuob
pasėpouštė.
Vėsus
repeticėju vargus atpėrka keliuonės
džiaugsmos. Priš išvīkstont mums i
Lėnkėjė, Seduo bova suorganizoutas
kultūras dėinū delegacėjės
palīdas: rogsiejė 26 dėinuos vakarė,
nuors jau bova vėsā sotemusi,
dėdeliausis burīs sedėškiu
sosėrinka pri mokīklas; juk nejoukā -
pėrma karta būrie išvažioujem i
kėta valstībė ėr dar atstovautė
Lietova, Žemaitėjė. Vėsė jautiem
dėdelė atsakomībė ė rupiesni.
Sėina
kėrtuom be pruoblemu, nikuokiū
nelaimiu keliuonie nepatīriem.
27
dėina 16 val. mūsa laukė Lėnkėjuo,
Brūsu miesta liciejou. Nu pat pėrmū
sosėtėkėma mėnutu užsimezgė
žuodēs nepāiškėnams mūsa ė
kašubu rīšīs. Ė vėinė, ė kėtė
tūn pajotuom sava širdies. Paskiau,
mėgindamė tūn nuostabi jausma
pāiškintė, galiejuom pasakītė tik
tėik: mes - žemaite, vo anėi -
kašuba, kap kuokėi bruolē ė sesės.
Mes dėdėlē daug bėndra raduom sava
istuorijuo, sava gīvenėma būdė, sava
pasaulė suvokėmė
Ė dėdelė, ė
mažė jautiem pasėdėdžiavėma ė
džiaugsma, ka atstuovaujem žemaitems,
buvuom be gala laimingė, ka už 1000
kiluometru nu Seduos raduom tuokius
panašius i savi žmuonis. Pasėruoda,
ka ė Lėnkėjuo laiks nu laika pajoukoujema,
kap ka ė Lietovuo, je praded eitė
kalba aple žemaitius, ka kašubā nuor
atsėskėrtė nu Lėnkėjės, nuor sau
pasėlėktė pajūri
Nuvažiavė
i Kašubus, vėsa sava paruošta
kultūrėnė pruograma igīvendėnuom:
koncertavuom, dailės paruoda
pristatiem, sosėtėkuom so liciejaus
muokītuojēs ė muokėnēs,
aiškėnuomies, kāp etnėnė kultūra,
kašubu kalba īr puoseliejema kašubu
kraštė, pasakuojiem, kou šiuo sritie
dara žemaitē ė kėtū Lietovuos
regėjuonu žmuonis.
Brūsu
miesta kašubu liciejou jautiemies kap
nomūs. Daugībė Brūsu miestelė
žmuoniū bova sosėrinkė i
sosėtėkėma su mumis, audringās,
palaikontēs plojėmas sava emuocėjės
reiškė. Mums daugiausē nuoriejuos
soprastė, kas tas Kašubu liciejos,
kuoki anuo esmie ė prasmie. Pasėruoda,
ka tėn par švėtėma reforma (ana
Lėnkėjuo, kap ė Lietovuo, dar
nebėngta) suformouta vėsā kėtuoki
ugdīma struktūra nego pas mumis:
*
1-6 klasės - pagrindėnė mokīkla;
*
7-9 klasės - gimnazėjė;
* 10-12
kl. - liciejos.
I
liciejo atein tik tėi, katrėi nuor
studijoutė aukštuosies mokīkluos.
Mūsa vākā sunkē sava naujėisėms
draugams ėšaiškėna, ka anėi nier ni
kėik atsilėkė, jėigu muokuos
bėndruojė lavėnėma vėdorėnie
mokīkluo...
Vo
tuoks Kašubu liciejos kap Brūsūs
vėsamė Kašubu kraštė īr tik
vėins. Uns īpatings tou, ka šalėp 5
valundū lėnku kalbuos savaitėniu
pamoku īr diestuomas 3 kašubu kalbuos
pamuokas. Če karto so kėtās
egzamėnās privaluoma tvarka īr
laikuoms ė kašubu kalbuos egzamėns.
Miegėnuom
išsėaiškintė, kap anėi telp i
muokīma plana ė kam anėms tuo rek.
Pasėruoda, ka anū liciejou vėsā nie
dailės, mozėkas pamuokū.
Kašubėškā
Brūsūs dėdelē mažā kas bemuok,
diel tuo vietėnē gīventuojē ėr īr
tēp sosėjiemė. Vākā, tievā tuo
nuor. Kėtuos kašubu krašta vėituos
žmuonis dar daug kor gerā šnek
kašubėškā.
Kašubu
kalba, kap ė žemaitiu, dėdelē
turtinga sava patarmiems. Pas kašubus
bova sodarīta grupė kalbininku, katra
jiemies sovėinuodintė kašubu
rašītėnė kalba, ruoštė kašubu
kalbuos muokīma programa. Īr
išleistė kašubu kalbuos diestīma
muokīkluos vaduovelē. Tuo krašta
vākā, daugomuos ėš katrū tievā jau
nebmuok sava gimtuosės kalbuos, viel
nuor šnekietė kašubėškā.
Šēs
muoksla metās i liciejo bova prijimta
300 mokėniū. Kašubu kalba īr
diestuoma užsienė kalbuos metuodās:
klasė dalėjema par posė.
Kou
par tas kultūras dėinas ėr viešnagė
Brūsūs sopratuom?
1.
Torem daugiau sauguotė sava kalba nu
išnīkėma, brongintė anou kap
dėdžiausė vertībė;
2.
Torem pradietė (nu rogsiejė jau ė
pradiejuom) žemaitiu kalbuos diestīma
sava muokīkluo. (Mūsa kalba Seduo
gīva, bet jau sunaujoviškiejusi,
geruokā īr pasėkeitė ė papruotē -
pamėginsem valītė dolkės);
3.
Drousē rēk pruopagoutė žemaitiu
kultūra, padietė atsitėistė
žemaitiu kalbā, katra dā gīva
Žemaitėjuo. Rēk kuožnam, kas tou
supront, važioutė i kėtas mokīklas,
kortė tėn žemaitiu kultūras
organizacėju, katruos puoselietuom
omžėnuosės krašta vertībės,
grupelės;
4.
Torem kartos so kalbininkās paruoštė
žemaitiu kalbuos muokīma pruogramas;
5.
Būtėnā rēk ėiškuotė sosėpratusiu
žemaitiu nutautiejusiūs Žemaitėjės
pakraštiūs, pradietė ėr tėn
puoselietė krašta kultūra;
6.
Suorganizoutė dar vėina
konfėrėncėjė a seminara
Žemaitėjės muokītuojems, katruo
būtom šnekama aple žemaitiu kalbuos
diestīma muokīkluos (je spiesem
sorinktė muokslėninkus, organizousem
da šēs muoksla metās).
Jautamies
isėpareiguojė rūpintėis ne tik sava,
bet ėr kėtū muokīklu jaunima tautėnė
ugdīma rēkalās, paruodītė, ka mes
galem tvarkītėis ni kėik ne prastiau,
nego mūsa kaimīnā ka tvarkuos.
