Į pradžią

 Į pradžią

 
IV ŽEMAITIU KULTŪRAS SAVAITĖ 
Pamarė kašubu kraštė (Lėnkėjės Respublika)
 
Gricienė Genovaitė
Žemaitiu kultūras draugėjės Informacėjės cėntros 2002 metās atstuovautė mūsa krašta jaunima, muokītuojus IV Žemaitiu kultūras savaitie Pamarė kašubu kraštė (Lėnkėjė) patikiejė mums, Seduos vėdorėnē mokīklā. Rėngėnē vīka prišpaskotėnė rogsiejė savaitė. Ne tēp paprastā bova Gdanskas. Piešinys iš lenkiško reklaminio leidinio (autorius nenurodytas) atrinktė delegacėjės narius. Mokīkluo – 564 mokėnē. Važioutė nuoriejė mažne vėsė. Garbie būtė delegacėjės sudietie atiteka tėms, katrėi īr dėdėlē vīkė: muok poikē šuoktė, dainioutė, pieštė, gerā muokuos. Išvažioudamė karto so savėm pasėjiemiem ėr krūva muokėniū dailės kūrėniū, molbertus – kultūras dėinū pruogo Lėnkėjuo sorėngiem muokīklas auklietėniu dailės kūrėniū paruoda.
Rėnginiūs dalīvava 27 žmuonis: 20 vākū, 6 muokītuojē ė verties. Būdamė svetiūs nemažā koncertavuom. I pruograma bovuom itraukė žemaitiu krašta dainas ė šuokius – net juonkeli tou pruogo išmuokuom. Šuokiu mumis mokėna Kavaliauskātė Edita, dainioutė – Rupšienė Lina. Kultūras dėinū Pamarė kašubu kraštė pruogo net naujus tautėnius drabužius pasėsiovuom, joustas sosėrėšuom, gražiū gražiausės rongės pasėsiovuom ėr anuoms vėsas mergės sava galvas par koncertus liuob pasėpouštė.
Vėsus repeticėju vargus atpėrka keliuonės džiaugsmos. Priš išvīkstont mums i Lėnkėjė, Seduo bova suorganizoutas kultūras dėinū delegacėjės palīdas: rogsiejė 26 dėinuos vakarė, nuors jau bova vėsā sotemusi, dėdeliausis burīs sedėškiu sosėrinka pri mokīklas; juk nejoukā – pėrma karta būrie išvažioujem i kėta valstībė ėr dar atstovautė Lietova, Žemaitėjė. Vėsė jautiem dėdelė atsakomībė ė rupiesni.
Sėina kėrtuom be pruoblemu, nikuokiū nelaimiu keliuonie nepatīriem.
27 dėina 16 val. mūsa laukė Lėnkėjuo, Brūsu miesta liciejou. Nu pat pėrmū sosėtėkėma mėnutu užsimezgė žuodēs nepāiškėnams mūsa ė kašubu rīšīs. Ė vėinė, ė kėtė tūn pajotuom sava širdies. Paskiau, mėgindamė tūn nuostabi jausma pāiškintė, galiejuom pasakītė tik tėik: mes – žemaite, vo anėi – kašuba, kap kuokėi bruolē ė sesės. Mes dėdėlē daug bėndra raduom sava istuorijuo, sava gīvenėma būdė, sava pasaulė suvokėmė… Ė dėdelė, ė mažė jautiem pasėdėdžiavėma ė džiaugsma, ka atstuovaujem žemaitems, buvuom be gala laimingė, ka už 1000 kiluometru nu Seduos raduom tuokius panašius i savi žmuonis. Pasėruoda, ka ė Lėnkėjuo laiks nu laika „pajoukoujema“, kap ka ė Lietovuo, je praded eitė kalba aple žemaitius, ka kašubā nuor atsėskėrtė nu Lėnkėjės, nuor sau pasėlėktė pajūri…
Nuvažiavė i Kašubus, vėsa sava paruošta kultūrėnė pruograma igīvendėnuom: koncertavuom, dailės paruoda pristatiem, sosėtėkuom so liciejaus muokītuojēs ė muokėnēs, aiškėnuomies, kāp etnėnė kultūra, kašubu kalba īr puoseliejema kašubu kraštė, pasakuojiem, kou šiuo sritie dara žemaitē ė kėtū Lietovuos regėjuonu žmuonis.
Brūsu miesta kašubu liciejou jautiemies kap nomūs. Daugībė Brūsu miestelė žmuoniū bova sosėrinkė i sosėtėkėma su mumis, audringās, palaikontēs plojėmas sava emuocėjės reiškė. Mums daugiausē nuoriejuos soprastė, kas tas Kašubu liciejos, kuoki anuo esmie ė prasmie. Pasėruoda, ka tėn par švėtėma reforma (ana Lėnkėjuo, kap ė Lietovuo, dar nebėngta) suformouta vėsā kėtuoki ugdīma struktūra nego pas mumis:
* 1-6 klasės – pagrindėnė mokīkla;
* 7-9 klasės – gimnazėjė;
* 10-12 kl. – liciejos.
I liciejo atein tik tėi, katrėi nuor studijoutė aukštuosies mokīkluos. Mūsa vākā sunkē sava naujėisėms draugams ėšaiškėna, ka anėi nier ni kėik atsilėkė, jėigu muokuos bėndruojė lavėnėma vėdorėnie mokīkluo...
Vo tuoks Kašubu liciejos kap Brūsūs vėsamė Kašubu kraštė īr tik vėins. Uns īpatings tou, ka šalėp 5 valundū lėnku kalbuos savaitėniu pamoku īr diestuomas 3 kašubu kalbuos pamuokas. Če karto so kėtās egzamėnās privaluoma tvarka īr laikuoms ė kašubu kalbuos egzamėns.
Miegėnuom išsėaiškintė, kap anėi telp i muokīma plana ė kam anėms tuo rek. Pasėruoda, ka anū liciejou vėsā nie dailės, mozėkas pamuokū.
Kašubėškā Brūsūs dėdelē mažā kas bemuok, diel tuo vietėnē gīventuojē ėr īr tēp sosėjiemė. Vākā, tievā tuo nuor. Kėtuos kašubu krašta vėituos žmuonis dar daug kor gerā šnek kašubėškā.
Kašubu kalba, kap ė žemaitiu, dėdelē turtinga sava patarmiems. Pas kašubus bova sodarīta grupė kalbininku, katra jiemies sovėinuodintė kašubu rašītėnė kalba, ruoštė kašubu kalbuos muokīma programa. Īr išleistė kašubu kalbuos diestīma muokīkluos vaduovelē. Tuo krašta vākā, daugomuos ėš katrū tievā jau nebmuok sava gimtuosės kalbuos, viel nuor šnekietė kašubėškā.
Šēs muoksla metās i liciejo bova prijimta 300 mokėniū. Kašubu kalba īr diestuoma užsienė kalbuos metuodās: klasė dalėjema par posė.
Kou par tas kultūras dėinas ėr viešnagė Brūsūs sopratuom?
1. Torem daugiau sauguotė sava kalba nu išnīkėma, brongintė anou kap dėdžiausė vertībė;
2. Torem pradietė (nu rogsiejė jau ė pradiejuom) žemaitiu kalbuos diestīma sava muokīkluo. (Mūsa kalba Seduo gīva, bet jau „sunaujoviškiejusi“, geruokā īr pasėkeitė ė papruotē – pamėginsem valītė dolkės);
3. Drousē rēk pruopagoutė žemaitiu kultūra, padietė atsitėistė žemaitiu kalbā, katra dā gīva Žemaitėjuo. Rēk kuožnam, kas tou supront, važioutė i kėtas mokīklas, kortė tėn žemaitiu kultūras organizacėju, katruos puoselietuom omžėnuosės krašta vertībės, grupelės;
4. Torem kartos so kalbininkās paruoštė žemaitiu kalbuos muokīma pruogramas;
5. Būtėnā rēk ėiškuotė sosėpratusiu žemaitiu nutautiejusiūs Žemaitėjės pakraštiūs, pradietė ėr tėn puoselietė krašta kultūra;
6. Suorganizoutė dar vėina konfėrėncėjė a seminara Žemaitėjės muokītuojems, katruo būtom šnekama aple žemaitiu kalbuos diestīma muokīkluos (je spiesem sorinktė muokslėninkus, organizousem da šēs muoksla metās).
Jautamies isėpareiguojė rūpintėis ne tik sava, bet ėr kėtū muokīklu jaunima tautėnė ugdīma rēkalās, paruodītė, ka mes galem tvarkītėis ni kėik ne prastiau, nego mūsa kaimīnā ka tvarkuos.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija