Žymiausi kultūros paveldo objektai Telšių rajone
Parengta pagal Telšių rajono savivaldybės Architekto tarnybos informaciją
DEGAIČIŲ SENIŪNIJA
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
 
ARCHEOLOGINĖS VIETOS
Degaičių kapinynas
Adresas: Degaičių k., 0,15 km į vakarus nuo Palangos–Šiaulių ir Telšių–Pasvaigės kelių kryžkelės, į šiaurę nuo Palangos–Šiaulių kelio. Kodas A1376.
 
ISTORINĖS VIETOS
Žydų žudynių vieta ir kapas Degaičiuose
Adresas: 565–570 m į šiaurės rytus nuo geležinkelio tilto per Judros upę, 320 m į pietryčius nuo Rudupio ir Judros upių santakos. 1941 m. birželio mėnesį čia nužudyta ir užkasta 180 vyrų. Objektas 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (kodas I10).
Telšių miesto žydų žudynių vieta ir kapas
Adresas: Gerulių k., Degaičių sen., Telšių r., kaimo pietinė dalis, 0,52 km į šiaurę nuo Klaipėdos–Šiaulių geležinkelio, 100 m į rytus nuo Gerulių–Eigirdžių kelio. 1941 m. liepos mėnesį čia nužudyta ir užkasta apie 4000 Telšių miesto ir apylinkių moterų ir vaikų. Objektas 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (kodas I166).
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS DEGAIČIŲ SENIŪNIJOJE
Kumpių (Jampolės) senkapiai Kumpikų kaime. LA 1272.
Degaičių dvaro sodybos fragmentai Degaičių kaime. IP 787.
Medinė koplytėlė Eigirdžių miestelyje. DV 3052.
Eigirdžių miestelio Šv. Dievo Apvaizdos bažnyčioje:
1. Paveikslo „Šv. Barbora“ aptaiso metalas. XIX a. DR 1031.
2. Paauksuota taurė su dangteliu. Metalas. Barokinis stilius, XVII a. DR 1032.
3. Žalvarinis varpas. 1787 m. DR 1033.
4. Dekoratyvinė sieninė aliejinė tapyba. 1881 m. Dail. K. Bogumilas. DV 3048.
5. Paveikslas „Šv. Marija Škaplierinė“. XIX a. DV 3049.
6. Paveikslas „Apvaizda“. XIX a. DV 3050.
7. Altoriai su skulptūromis ir paveikslais (5 vnt.). XVIII a. pab. DV 3051.
Neveikiančios kapinės: Degaičių kaimo, Eigirdžių miestelio 2-osios, Gintalų kaimo, Laukstėnų kaimo (2 vnt.), Micaičių kaimo (2 vnt.), Patausalės kaimo, Pielų kaimo.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
 
ARCHEOLOGINĖS VIETOS (į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktos 1998 m. lapkričio 18 d.)
1. Buožėnų piliakalnis su gyvenviete. Kodas A1346K. Adresas: Buožėnų k., 0,3 km į šiaurės vakarus nuo Buožėnų kaimo kapinių ir 50 m į vakarus nuo Gervalės kairiojo kranto, Telšių urėdija, Pagermantės girininkijos miškas.
2. Pagudonės kapinynas. Kodas A147. Adresas: Pagudonės kaimas, 1,45 km į pietryčius nuo Juodės dešiniojo kranto, 1,15 km į šiaurės rytus nuo Telšių–Sedos kelio ir 0,4 km į pietus nuo Gudono ežero, Pagudonės miškas.
3. Džiuginėnų piliakalnis su gyvenviete. Kodas A1379K. Džiuginėnų k., 0,9 km į pietus nuo Telšių–Alsėdžių kelio pervažos per Klaipėdos–Radviliškio geležinkelį ir 0,25 km į rytus nuo Džiuginėnų buvusio dvaro rūmų, į vakarus nuo Telšių–Alsėdžių kelio.
4. Džiuginėnų, Siraičių kapinynas. Kodas A1380. Adresas: Džiuginėnų k., 0,35 km į pietryčius nuo Džiuginėnų buvusio dvaro rūmų ir 0,2 km į pietus nuo Džiuginėnų piliakalnio, vadinamo Džiugo kalnu, į pietvakarius nuo Telšių–Alsėdžių kelio.
5. Eivydų pilkapynas, vadinamas Milžinų kapais. Kodas A1381. Adresas: Gadūnavo sen., 0,55 km į šiaurę nuo Palangos–Šiaulių kelio ir 0,5 km į šiaurės rytus nuo Alsėdžių–Lieplaukės kelio, Telšių miškų urėdija, Pagermantės girininkijos miškas.
 
MITOLOGINĖS VIETOS
1. Panų kalnas (Mergakalnis). Kodas M17. Adresas: Gadūnavo sen., Nevarėnų girininkija, Telšių miškų urėdija, UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkinių rytinėje pusėje esantis iškyšulys. Registre – nuo 1996 m. gruodžio 23 d.
 
STATINIŲ KOMPLEKSAI (į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. kovo 14 d.)
1. Brėvikių dvaro sodybos fragmentai. Kodas G344K. Kompleksui priklauso ponų namas. Objektas turi istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę. Ponų namas (pastatytas XVIII a. viduryje, rekonstruotas XIX a. I pusėje). Šiame name yra gyvenęs 1918 m. vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius (1862–1932).
2. Siraičių dvaro sodyba. Kodas G345K. Kompleksas turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę. Jam priklauso: rūmai, pastatyti XIX a. pab., namas – XIX a. I p. (?), svirnas – 1896 m., vienas tvartas – XIX a. pab.–XX a. pr., antrasis – 1901 m., ūkinis pastatas, skalbykla, kumetynas, kalvė – XIX a. pab.–XX a. pr., šulinys – XX a. pr. Adresas: Siraičių k., Gadūnavo sen.
3. Džiuginėnų dvaro sodyba. Kodas G346K. Kompleksui priklauso: ponų namas (pastatytas XVIII a. vid., rekonstruotas XIX a. I p., XX a. pr.), virtuvė, ledainė (abi pastatytos XIX a. I p.), daržinė (pastatyta XIX a. II p.), parko, įkurto XIX a., fragmentai. Objektas turi istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę. Šiame name 1864–1866 m. yra gyvenusi rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė) (1845–1921), dailininkas, žemaičių liaudies meno tyrinėtojas Juzefas Perkovskis (1896–1940) – jis čia gyveno 1928–1940 m.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS GADŪNAVO SENIŪNIJOJE
Pagudonės senovės gyvenvietė Pagudonės kaime. IP1478/A.
Pagermančio senkapis Pagermančio kaime. AR1194.
XIX a. pabaigoje sukurtas koplytstulpis Džiuginėnų kaime. DV 3046.
1911 m. koplytėlė Pagermančio kaime. DV 3062.
1870 m. klėtis Pagermančio kaime. ATV 689.
XIX a. koplytėlė Pasruojo kaimo kapinaitėse. DV3063.
XIX a. pab. koplytėlė Pasruojės kaime. DV3064.
XX a. pr. koplytėlė Pasruojės kaime. DV 4043.
Mūšio vieta Siraičių kaime. IV662.
Gadūnavo miestelio Šv. Jėzaus Širdies bažnyčioje:
1. Paveikslas „Šv. Barbora“. XVIII a. pab. DR1035.
2. Paveikslas „Vyskupas su atversta knyga“. XIX a. DV 3058.
3. Monstrancija. XIX a. pab. DV 3059.
4. Skulptūra „Nukryžiuotasis“. XIX a. DV3060.
Neveikiančios kapinės: Buožėnų, Gedrimų, Kęstaičių, Pagermančio, Pasruojės, Sarako 1-osios, Užmarkijos kaimų kapinės.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
 
ARCHEOLOGINĖS VIETOS (įtrauktos į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 1998 m. lapkričio 18 d.)
Kuršų kapinynas. Kodas A1348. Adresas: Kuršų k., 045 km į vakarus nuo Šlovių ežero ir 0,25 km į rytus nuo Balrežio ežero, į pietvakarius nuo Kuršų–Slovių kelio.
Sėbų piliakalnis su gyvenviete. Kodas A1349K1. Adresas: Sėbų k., Luokės sen., 0,15 km į šiaurės rytus nuo Virvytės kairiojo kranto ir tiek pat į pietus nuo Žarėnų–Luokės kelio.
Biržuvėnų piliakalnis su gyvenviete. Kodas A1372K. Adresas: Biržuvėnų k., Luokės sen. Adresas: 0,3 km į pietryčius nuo Virvytės užtvankos, tarp Biržuvėnų–Rapalių kelio ir Virvytės dešiniojo kranto.
Biržuvėnų senovės gyvenvietė. Kodas A1373. Adresas: Biržuvėnų k., Luokės sen., 0,9 km į šiaurės rytus nuo Virvytės užtvankos, 0,65 km ta pačia kryptimi nuo Biržuvėnų–Luokės ir Biržuvėnų–Rapalių kelių kryžkelės, 0,3 km į šiaurę nuo Luokės–Biržuvėnų kelio, Virvytės dešinysis krantas.
Jokšų senovės gyvenvietė. Kodas A1383. Adresas: Jokšų k., Luokės sen., 1,4 km į šiaurės rytus nuo Virvytės užtvankos ir 0,6 km į pietus nuo Luokės-Viešvėnų kelio tilto per Virvytę, Virvytės kairysis krantas.
Luokės senojo miesto vieta. Kodas A1389. Adresas: Luokės miestelis, 0,15 km į pietvakarius nuo Viešvėnų–Šaukėnų ir Užvenčio–Kaunatavos kelių kryžkelės ir 0,1 km į pietus nuo Baltakiškių–Luokės ir Viešvėnų–Šaukėnų kelių kryžkelės.
Luokės kapinynas. Kodas A1390. Adresas: Luokės miestelis, 0,7 km į vakarus nuo Luokės Visų Šventųjų bažnyčios ir 0,65 km ta pačia kryptimi nuo Luokės–Viešvėnų ir Luokės–Baltakiškės kelių kryžkelės, 0,1 km į pietus nuo Luokės–Viešvėnų kelio, Luokės miestelio vakarinė dalis.
 
LAIDOJIMO VIETOS
Knygnešio, skulptoriaus Augustino Potockio-Norkaus (1844–1945) kapas. Kodas L1394. Adresas: Luokės miestelio kapinės (kapinių rytinė dalis), 50 m į vakarus nuo koplyčios, 30 m į rytus nuo kapinių tvoros. Į Lietuvos kultūros vertybių registrą kapas įtrauktas 2003 m. birželio 20 d. Telšių apskrityje stovi jo padarytas stogastulpis, įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (kodas D141).
Luokės miestelio žydų pirmosios senosios kapinės. Kodas L45. Adresas: Luokės miestelis, šiaurės rytinė miestelio dalis, 385–390 m į šiaurės rytus nuo Visų Šventųjų bažnyčios šventoriaus, 290 m į šiaurę nuo kelio Luokė–Upyna, Užventis, 480–490 m į šiaurės vakarus nuo kelių į Upyną ir Užventį sankirtos.
Luokės miestelio žydų antrosios kapinės. Kodas L46. Adresas: Luokės miestelis, rytinė miestelio dalis, 215 m į rytus nuo Visų Šventųjų bažnyčios šventoriaus, 450 m į vakarus nuo kelių į Upyną ir Užventį sankirtos, į pietus nuo kelio Luokė–Upyna, Užventis.
 
ĮVYKIŲ VIETOS
Luokės miestelio žydų žudynių vieta ir kapai. Adresas: Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. 1,22–1,24 km į pietryčius nuo kelių iš Luokės į Upyną, Užventį sankirtos. Čia 1941 m. birželio–liepos mėnesiais buvo nužudyti ir užkasti Luokės miestelyje gyvenę žydai. Objektas 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (kodas I5).
 
STATINIŲ KOMPLEKSAI
Biržuvėnų dvaro sodyba. Kodas G236K. Adresas: Biržuvėnų k., 1,3 km į pietus nuo Luokės–Viešvėnų kelio, abipus Virvytės upelio. Kompleksas turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę. Jam priklauso: ponų namas, oficina, pirtis (visi XVIII a. II p.), arklidė (XVIII a.), vežiminė (XIX a. pab.), ledainė, inžinieriaus namas (abu XX a. pr.), kartono fabrikas (1890 m., 1939 m. pristatyta lentpjūvė), obuolinė, kiaulidė, dvi daržinės, keturi kumetynai, kalvė (pastatyta XX a. pr.), svirnas (pastatytas XVIII a. II p., rekonstruotas XIX a. pab.), tvartas (1904 m.), koplytstulpis (1764 m.), Gorskių šeimos senosios kapinės (įkurtos XIX a., čia laidoti Gorskių šeimos nariai), parkas (įkurtas XVIII a. vid., rekonstruotas XX a. pr., projekto autorius A. Zaleskis).
Luokės Visų Šventųjų bažnyčios statinių kompleksas. Kodas G335. Adresas: Luokės miestelio centrinė dalis. Kompleksas turi architektūrinę, kraštovaizdinę vertę. Jam priklauso: Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1774 m., rekonstruota 1821, 1867, 1888 m.), varpinė (pastatyta 1899 m.), šventoriaus tvora su vartais (pastatyta XIX a. I p.).
Kūlio Daubos vandens malūnas su technologine įranga. Kodas S894. Adresas: Kūlio Daubos k., Luokės sen., Virvytės dešinysis krantas. Pastatytas 1851 m. Kompleksas turi techninę, technologinę, architektūrinę vertę.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
Paliepių senkapiai (Kapeliai) Paliepių kaime. AV1503.
Žaduvėnų pilkapiai Žaduvėnų kaime. AR1545.
Koklių krosnys Biržuvėnų dvare, datuojamos 1767 m., 1777 m., 1872 m. DR1038.
1897 A. Sprindžio pastatyta koplytėlė Kinčiulių kaime. DV3070.
1944 m. koplytstulpis Kiškelviečių kaime. DV4048.
1923 m. koplytėlė Paliepių kaime. DV4049.
Kapas „Už tarybų valdžią“ Petraičių kaime. IV670.
XIX a. pab.–XX a. pr. koplytėlė Simutiškės kaime. DV4047.
1909 m. koplytstulpis Soblaukio kaime. DV4254.
Trejos Luokės miestelio kapinės (suformuotos 1941 m., 1944 m. rugsėjo 1 d. ir 1919 m.). Kodai atitinkamai: IV667, IV999, IV668.
Namas Luokės miestelyje. IV 666.
Viekšnalių kaimo Šv. Mergelės Marijos globos bažnyčioje:
1. Žalvarinis varpas. 1796 m. DV 3073.
2. Skulptūra „Nukryžiuotasis“. XIX a. DV4255.
Luokės miestelio kapinių koplyčioje:
1. XVIII a. altorius. DV4252.
2. Medvilninis antepediumas. 1883 m. DV4253.
Luokės miestelio Visų Šventųjų bažnyčioje:
1. 1854 m. pagaminti vargonai. IV1128.
2. XIX a. altorius. DV4251.
3. 1902 m. bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. DV3071.
4. XX a. pr. bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. DV3072.
Neveikiančios kapinės: Baltakiškės (2 vnt.), Baltininkų, Biržuvėnų, Gelsodės (23 vnt.), Jonaičių, Kuršų 1-osios, Pabunginės, Paramočio, Rapalių, Sėbų, Smilgių (2 vnt.), Spukaičių, Taniškės, Užsmilgių, Žąsūgalos (2 vnt.) kaimo kapinės.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ STATINIŲ KOMPLEKSAI
 
Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kompleksas. Adresas: Nevarėnų miestelio centrinė dalis, į rytus nuo antrųjų kapinių. Kompleksas turi architektūrinę vertę. Jį sudaro bažnyčia (pastatyta 1785 m.) ir varpinė (pastatyta XVIII a.). Kodas G182K.
 
ĮVYKIŲ VIETOS
Pirmoji žydų žudynių vieta ir kapas Nevarėnuose. Kodas I11.
Adresas: Juodinkių miškas, Nevarėnų sen., Telšių r. (Nevarėnų girininkija, Telšių miškų urėdija), į pietvakarius nuo Šiliškių kaimo, 80 m į vakarus nuo kelio. 1941 m. birželio mėnesį čia nužudyta ir užkasta apie 14 moterų ir vyrų. Objektas 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą (kodas I11).
Antroji žydų žudynių vieta ir kapas Nevarėnuose. Adresas: Juodinkių miškas, Nevarėnų sen., Telšių r. (Nevarėnų girininkija, Telšių miškų urėdija), į šiaurės rytus nuo Šiliškių kaimo, 850 m į pietvakarius nuo Markijos upelio santakos su Šiliškių ežeru. 1941 m. birželio mėnesį čia nužudyta ir užkasta apie 17 moterų ir vaikų. Objektas 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Kodas I12.
 
MITOLOGINĖS VIETOS
Kalnas, vadinamas Paonšvestės. Objektas turi istorinę, mitologinę, sakralinę vertę. Adresas: Virmėnų k., Nevarėnų sen., kaimo šiaurinė dalis, 1,5 km į pietvakarius nuo Nerimdaičių kaimo II kapinių, į rytus nuo Eigirdžių–Mitkaičių kelio, greta jo. Kodas M210.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
1923 m. koplytstulpis Dadotkų kaime. DV3075.
XX a. pr. koplytėlė Kantenių kaime. DV3076.
1955 m. koplytėlė Mitkaičių kaime. DV 3082.
XIX a. pab. –XX a. pr. koplytėlė prie medžio Mitkaičių kaime. DV3083.
XIX a. pab. –XX a. pr. koplytėlė Morkiškių kaimo kapinaitėse. DV3084.
XIX a. koplytėlė Paliepkalnės kaime. DV4263.
Dvi XX a. pr. koplytėlės Skaudučių kaime. DV3088, DV3089.
1933 m. koplytėlė Šiliškių kaime. DV3090.
1888 m. koplytstulpis Nevarėnų miestelyje. DV4262.
Mitkaičių kaimo Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje:
1. XVIII a. II p. žalvarinis varpas. DR1040.
2. XVIII a. pab. šilkinis arnotas. DR1041.
3. 1858 m. J. S. Zėbadės padarytas žalvarinis varpas. DV3078.
4. XIX a. šilkinis arnotas. DV3079.
5. XIX a. paveikslas „Šv. Marija Rožančinė“. DV4256.
6. XIX a. mūrinis koplytstulpis. DV3080.
Nerimdaičių miestelio Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje:
1. XIX a. pab. sieninė tapyba. Dail. K. Bogumilas. DV3085.
2. XIX a. kryžiai (2vnt.). DV3086.
3, 4. Dvi XIX a. medinės „Nukryžiuotojo“ skulptūros. DV4257, DV4258.
5. 1879 I. G. Sveno padarytas varpas. DV3087.
Nevarėnų miestelio Šv. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje:
1. XIX a. vargonai. IV1129.
2. XVIII a. pab. paveikslas „Šv. Simonas ir Judas Tadas“. DV4259.
3. 1839 m. A. Čapskio sukurtas paveikslas „Šv. Romualdas“. DV4260.
4. 1797 m. paveikslas „Šv. Jurgis“. DV4261.
Neveikiančios kapinės: 1–2. Balėnėlių (2vnt.), Morkiškių, Niurkių, Trimėsėdžio, Niurkių, Trimėsėdžių kaimų, Nerimdaičių miestelio 1-osios, Nerimdaičių miestelio 2-osios, Nevarėnų miestelio 1-osios kapinės ir Nevarėnų miestelio kapinės, vadinamos Kapeliais.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
 
ARCHEOLOGINĖS VIETOS
Muitaičių kapinynas. Adresas: Muitaičių k., Ryškėnų sen., 1,4 km į pietryčius nuo Daukupio ir Judros santakos, 1,1 km į pietvakarius nuo Muitaičių kalvos, vadinamos Alka, ir 20,55 km į rytus nuo Daukupio dešiniojo kranto. Teritorijos plotas 0,4 km. Kodas A1350.
 
MITOLOGINĖS VIETOS
Kalnas, vadinamas Dievo krėslo kalnu. Adresas: Telšių sen., Dievo krėslo miškas, Žarėnų girininkija, 2 km į pietvakarius nuo Vilkų kaimo kapinių, 50 m į pietryčius nuo Katinėlio ežero. Objektas turi istorinę, mitologinę vertę. Kodas M16.
Kalnas, vadinamas Sklenyčkalniu. Adresas: Mileikių k., Ryškėnų sen., 0,47 km į šiaurės rytus nuo Lauko Sodos-Galkančių kelio, 80 m į rytus nuo Laukupio upelio. Kodas M97.
Kalnas, vadinamas Alkos (Aukos) kalnas. Adresas: Rubežaičių k., Ryškėnų sen., kaimo pietinė dalis, 0,3 km į pietvakarius nuo Brazdeikių–Galkančių kelio, 0,2 km į šiaurės rytus nuo Judrino ežero. Kodas M211.
Kuodžių alkakalnis (Vorkalnis). Adresas: Kuodžių k., Ryškėnų sen., kaimo centrinė dalis, 0,8 km į pietryčius nuo Klaipėdos–Šiaulių geležinkelio, 0,12 km į šiaurę nuo Telšių–Lieplaikės kelio. Kodas M239.
 
STATINIAI
Geležinkelio tiltas
Adresas: Lieplaukės geležinkelio stotis, Ryškėnų sen., geležinkelio Vilnius–Klaipėda 293,739 km. Pastatytas 1932 m. Objektas turi istorinę, techninę, technologinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę. Kodas S741.
 
STATINIŲ PUOŠYBA IR ĮRANGA
Lieplaukės kaimo Šv. Jurgio bažnyčios vargonai (vargonų prospektas, vargonų instrumentas).
Vargonų prospektas turi meninę, tipologinę, vertę. Sukurtas Lietuvoje. Turi vėlyvojo rokoko/neorokoko bruožų. Pagaminti 1807 m., pertvarkyti 1927 m. Medis: staliaus darbai, drožyba; polichromija: aliejus, kreidiniai dažai, auksavimas, bronzos pudra/prospektiniai vamzdžiai – cinko skarda. Liejimas, valcavimas, vargonų meistro darbai.
Vargonų instrumentas turi istorinę, techninę, konstrukcinę, muzikinę vertę. Pagamintas Lietuvoje 1807 m. Pertvarkyti 1927 m. Turi vėlyvojo baroko, romantizmo bruožų. Vamzdynas – cinko, alavo-švino skarda: liejimas, obliavimas, valcavimas, vargonų meistro darbas/medis: staliaus, vargonų meistro darbas. Kodas P194K.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
Užgirių senkapiai Užgirių kaime. AV 1514.
XIX a. vid. koplytėlė Berkinėnų kaimo kapinėse. DV 3101.
XX a. pr. koplytėlė Lieplaukės kapinėse. DV 3116.
1928 m. koplytėlė Lieplaukės kapinėse. DV 3114.
XIX a. pab. koplytėlė Ryškėnų kaime. DV 4272.
Lieplaukės kaimo Šv. Jurgio bažnyčioje:
1. Paveikslas „Šv. Marija krikščionių globėja“. XVIII a. DR 1048.
2. XVII–XIX a. metalo taurė. DR 1049.
3. XVIII a. barokinis-rokokinis metalinis relikvijorius. DR 1050.
4. 1781 m. sukurtas paveikslas „Jėzaus krikštas“. DR 1051.
5. Du XIX a. šilkiniai arnotai. DV 3106, 3107.
6. XIX a. pab. šilkinis arnotas. DV 3108.
7. XX a. medinis altorėlis (feretonas). DV 3109.
8. XVIII a. medinė skulptūra „Šv. Petras“. DV 3110.
9. XVIII a. medinė skulptūra „Šv. Povilas“. DV 3111.
10. XIX a. pab. medinė skulptūrinė grupė „Nukryžiuotasis“. DV 3112.
11. XIX a. pab. dekoratyvinė tapyba ant medžio. DV 4050.
12. XIX a. paveikslas „Šv. Kazimieras“. DV 4267.
13. 1861 m. medinis altorius. DV 4268.
14. Du XIX a. altorėliai (feretonai). DV 4269, 4270.
15. XIX a. pab. geležinis ornamentuotas šventoriaus vartų kryžius. DV 3113.
16. 1904 m. šventoriaus vartai. DV 4271.
Lauko Sodos miestelio Šv. Joakimo bažnyčioje:
1. 1796 m. žalvarinis varpas. DR 1046.
2. 1786 m. barokinio stiliaus sidabrinė taurė. DV 3102.
3. 1821 m. sidabrinė taurė. DV 3101.
4. XIX a. relikvijorius. DV 3104.
5. 1787 m. geležinis ornamentuotas kryžius. DV 3105.
6. XIX a. stogastulpis bažnyčios šventoriuje. DR 1047.
Neveikiančios kapinės: Barkinėnų kaimo, Barkinėnų I-osios, Barkinėnų 2-osios, Galkančių (Mileikių) kaimo (2 vnt.), Gaubelių kaimo, Irtogano kaimo, Judrėnų kaimo I-osios, Judrėnų kaimo 2-osios, Lauko-Sodos miestelio 2-osios, Lieplaukės kaimo 2-osios, Muitaičių kaimo, Rubežaičių kaimo, Rubežaičių kaimo 1-osios, Rubežaičių kaimo 2-osios, Smiltinių kaimo kapinės, vadinamos Milžinkapiu, Užgirių kaimo, Vilkos kaimo, Žilvičių kaimo.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
 
ARCHEOLOGINĖS VIETOS
Telšių senojo miesto vieta. Į vakarus nuo Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir Kęstučio gatvės, abipus Respublikos gatvės, Masčio ežero šiaurinis krantas. Užima 38,14 ha. Kodas A1397.
 
LAIDOJIMO VIETOS
Telšių miesto žydų senosios kapinės. Adresas: Stoties g., Telšiai, 110 m į šiaurę nuo Stoties ir Gėlių gatvių sankirtos. Teritorija užima 2,3 ha. Objektas turi istorinę vertę. Čia buvo laidojami Telšių miesto gyventojai. Kodas A49.
Lietuvos karių kapai
Adresas: Gėlių g., Telšiai, miesto kapinių šiaurės rytinė dalis. Čia palaidota 15 Lietuvos karių savanorių. Objektas turi istorinę vertę. Kodas L50.
Poeto, visuomenės veikėjo Juozo Butkaus-Butkų Juzės (1893-1947) kapas. Adresas: Telšių kapinės (Gėlių g., Telšiai, kapinių vakarinė dalis, 10 m į vakarus nuo centrinio tako). Objektas į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktas 2003 m. birželio 20 d. Jis turi istorinę vertę. Kodas L1395.
Chemiko, vaistininko, visuomenės veikėjo, 18 metų Telšių miesto burmistru dirbusio Oskaro Goldnerio (1867–1927) kapas. Adresas: Telšių kapinės (Gėlių g., Telšiai, kapinių centrinė dalis, 4 m į šiaurės rytus nuo centrinio tako). Kapas į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktas 2003 m. birželio 20 d. Jis turi istorinę vertę. Kodas L1396.
1863 m. sukilimo dalyvių kunigų – Varnių bažnyčios vikaro Antano Gargaso (Gargo), gimusio 1825 m., ir Gargždų bažnyčios vikaro Izidoriaus Noreikos kapas Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros šventoriuje. Adresas: Telšių katedros šventoriaus pietvakarinė dalis, 3 m į šiaurę nuo šventoriaus tvoros. Abu kunigai sušaudyti 1863 m. spalio 7 d. Telšių miesto pakraštyje. Žuvusiųjų palaikai į šventorių iš ankstesnės palaidojimo vietos perkelti 1922 m. liepos 16 d. Objektas į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktas 2003 m. birželio 20 d. Jis turi istorinę vertę. Kodas L1397.
 
ĮVYKIŲ VIETOS
Telšių miesto žydų žudynių vieta ir kapas. Adresas: Kalnėnų g., Telšiai, miesto šiaurinė dalis, 0,8 km į pietvakarius nuo Sedos ir Mažeikių gatvių sankryžos, 0,35 km į šiaurės rytus nuo Durbino upelio. Objektas turi istorinę vertę. Čia 1941 m. birželio ir liepos mėnesiais buvo nužudyta ir užkasta apie 200 Telšių apskrities gyventojų. Kodas I69.
 
STATINIAI
Kripta. Adresas: Katedros g. 2, Šv. Antano Paduviečio katedros rūsio šiaurinė dalis. Objektas turi istorinę vertę. Čia palaidotas visuomenės, spaudos veikėjas, 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, 1922–1926 m. Seimo pirmininkas arba vicepirmininkas, vyskupas, Telšių vyskupijos valdytojas Justinas Staugaitis (1866–1943) ir visuomenės veikėjas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius, 1944–1946 m. vyskupas Pranciškus Ramanauskas (1893–1959). Kodas S214.
Žemaitės mokykla. Adresas: Šviesos g. 15, Telšiai, miesto šiaurinė dalis. Pastatyta 1936 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Projekto autorius – architektas S. Stulginskis. Kodas S222.
Elektrinė. Adresas: Telšės g. 12, Telšių senamiestis, Masčio ežero šiaurės vakarinis krantas. Pastatyta 1933. Projekto autorius – inžinierius J. Sidabras. Objektas turi istorinę, technologinę, architektūrinę vertę. Kodas S471.
Telšių iždinės pastatas. Adresas: Turgaus a. 15 / Iždinės g. 12, Telšių senamiestis. Pastatyta XIX a. I pusėje. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S701.
Amatų mokykla. Adresas: Muziejaus g. 29, Telšių miesto vakarinė dalis, Masčio ežero šiaurės vakarinis krantas. Pastatyta 1936 m. projekto autorius – architektas V. Kopylovas. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S702.
Žemaičių muziejus „Alka“. Adresas: Muziejaus g. 31, Telšių miesto vakarinė dalis, Masčio ežero šiaurės vakarinis krantas. Pastatytas 1940 m. Projekto autorius – architektas S. Stulginskis. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 703.
Telšių miesto teatras. Adresas: Respublikos g. 18 / Katedros g. 1, Senamiestis. Pastatytas 1940 m. Projekto autorius – architektas S. Stulginskis. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S704.
Telšių teismo rūmų pastatas. Adresas: Pašto g. 6 / Žalioji g. 12, senamiestis. Pastatytas XIX a. II p., restauruotas 2001 m. Projekto autorius – architektas R. Laužikas. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 705.
Pastatas (Respublikos g. 9) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1910 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 706.
Pastatas (Respublikos g. 11) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1862 m., rekonstruotas 1908 m., restauruotas 2000 m. Restauravimo projekto autorius – Algirdas Žebrauskas. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 707.
Pastatas (Respublikos g. 13) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1909 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 708.
Pastatas (Respublikos g. 4) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1911 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 715.
Pastatas (Respublikos g. 6) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1908 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 716.
Pastatas (Respublikos g. 8) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1920 m., restauruotas 1985 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 717.
Pastatas (Respublikos g. 10) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1908–1909 m., restauruotas 1986 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 718.
Pastatas (Respublikos g. 21) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1909–1910 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 719.
Pastatas (Respublikos g. 37) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1925 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 720.
Pastatas (Respublikos g. 41) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1880 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 721.
Pastatas (Respublikos g. 43) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1909–1910 m., restauruotas 1994 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 722.
Pastatas (Respublikos g. 53) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1895 m. Iki 1905 m. buvo viešbutis, iki XX a. V dešimtmečio pabaigos – kalėjimas. 1941-06-24–25 dienomis Rainių miškelyje sovietų kariškiai nužudė 74 šiame kalėjime laikytus politinius kalinius. Objektas turi istorinę, architektūrinę vertę. Kodas S 723.
Mokykla. Adresas: Kalno g. 1 / Katedros g. 3, Telšiai. Pastatyta 1798 m. 1798–1832 m. čia veikė bernardinų vienuolyno įkurta mokykla. Objektas turi architektūrinę, istorinę vertę. Kodas S724.
Pastatas (Kalno g. 16) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1939 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 725.
Pastatas (Kęstučio g. 3) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1912 m., vakarinis korpusas – 1920 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 726.
Namas (Kęstučio g. 10) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1910 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 727.
Pastatas (Turgaus a. 8) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1927 m., restauruotas 1997 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 728.
Namas (Turgaus a. 9) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1936 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 729.
Namas (Turgaus a. 11) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1890 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 730.
Pastatas (Turgaus a. 16) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1909 m., restauruotas 2002 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 731.
Namas (Ežero g. 1) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1935 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S 732.
Pastatas (S. Daukanto g. 14 / Saulės g. 2) Telšių senamiestyje. Pastatytas 1925 m. 1928–1936 m. čia veikė „Saulės“ (vyskupo M. Valančiaus vardo) gimnazija. Joje mokėsi poetas V. Mačernis (1921–1944), kompozitorius, meno veikėjas J. Gaižauskas (g. 1922). Objektas turi architektūrinę, istorinę vertę. Kodas S 733.
Vyskupų rūmai. Adresas: Katedros g. 5 / Kalno g. 2, senamiestis. Pastatyti 1929 m. Projekto autoriai: inžinierius P. Taračkovas, architektas V. Dubeneckis. Restauruoti 1986 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S734.
Namas (Birutės g. 30) Telšių miesto centrinėje dalyje. Pastatytas XX a. pr. 1931–1936 m. čia veikė kraštotyros draugija „Alka“. Objektas turi istorinę vertę. Kodas S 811.
Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė. Adresas: Žalgirio g. 8, miesto šiaurinė dalis. Pastatyta 1937 m. Projekto autorius – architektas V. Kopylovas. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S859.
Telšių Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Adresas: Šviesos g. 2, senamiestis. Pastatyta 1864–1867 m., rekonstruota 1935–1936 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S860.
Telšių sinagoga. Adresas: Aukštoji g. 3, senamiestis. Pastatyta XIX a. viduryje–XIX a. II pusėje. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S861.
Telšių ješibotas. Adresas: Iždinės g. 11, senamiestis. Pastatytas XIX a. II p. Atstatytas po gaisro 1908 m. Po 1960 m. gaisro nugriautas rytinio pastato fasado frontonas, pristatyti priestatai. Remontuota po 1978 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S862.
 
STATINIŲ KOMPLEKSAI
Telšių spirito fabriko pastatų kompleksas. Adresas: Gedimino g. 8, 17, Kalno g. 21, Telšių miesto centrinė dalis. Pastatytas 1898–1905 m. Kompleksui priklauso administracinis ir ūkinis pastatai, pirtis, gamybinis pastatas, sarginė, sandėlis, gyvenamasis pastatas, garažas. Objektai turi istorinę, architektūrinę, techninę vertę. Kodas G247K.
Pastatų kompleksas Respublikos g. 49 ir Ežero g. 2, senamiestyje. Kompleksui priklausantis pastatas pastatytas XX a. pr., rekonstruotas XX a. 4 deš. (rekonstrukcijos projekto autorius – dailininkas S. Sidabras). 1918–1927 m. čia veikė „Saulės“ gimnazija. Joje 1920–1923 m. dirbo filosofas, rašytojas, poetas, dramaturgas, muzikas, pedagogas Vilhelmas Storasta-Vydūnas (1868–1953), rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1877–1930). Čia mokėsi poetas ir muziejininkas Pranas Genys (1902–1952). Komplekse yra gyvenamas namas, pastatytas XX a. 3 dešimtmetyje. Projekto autorius – dailininkas S. Sidabras. Objektai turi architektūrinę, istorinę vertę. Kodas G331K.
Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas. Adresas: Katedros g. 2, 6, senamiestis. Objektas turi istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę. Kodas G334K.
Kompleksui priklauso:
1. Šv. Antano Paduviečio katedra, pastatyta 1762–1765 m., rekonstruota 1864 m. (rekonstrukcijos autorius F. Rimgaila). Rūsiai restauruoti 1997–1998 m. (rekonstrukcijos autorius – architektas Algirdas Žebrauskas). Kriptoje palaidoti Telšių vyskupai J. Staugaitis ir P. Ramanauskas;
2. Vienuolyno namas. Pastatytas 1624 m., rekonstruotas 1789–1791 m., restauruotas 2001 m. (restauracijos projekto autorius – architektas Algirdas Žebrauskas);
3. Šventoriaus vartai. Pastatyti XIX a. viduryje. Projekto autorius – architektas F. Rimgaila;
4. Kunigų seminarija. Pastatyta 1928 m. (projekto autorius – inžinierius P. Taračkovas), restauruota 1989–1996 m. (pristatytas penktas aukštas – autorius architektas Algirdas Žebrauskas).
 
URBANIZUOTOS VIETOVĖS
Telšių senamiestis. Išsidėstęs Masčio ežero šiauriniame krante, prie geležinkelio Šiauliai–Kretinga. Suformuotas 1450 m. Objektas turi urbanistinę, architektūrinę vertę. Kodas U32.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
Želvaičių senkapiai, vadinami Narvydo kapukais, Telšiuose. AV 1516.
XIX a. pab.–XX a. pr. koplytstulpis Džiugo g. 14. DV 3045.
Namas Džiugo g. 16. IR 288.
Pastatas Ežero g. 11. LA 526.
Pastatas Gedimino g. 3. LA 523.
Rainių kankinių kapai Gėlių g. esančiose kapinėse. IR 357.
Jasenausko kapai Gėlių g. esančiose kapinėse. IV 1171.
Kapas „Tarybiniai piliečiai“ Gėlių g. esančiose kapinėse. IV 654.
Pastatas Kalno g. 10. LA 524.
Namas Kalno g. 17. IP 1753.
Pastatas Pašto g. 3. LA 525.
Paminklinis akmuo, skirtas 1863 m. sukilimo dalyviams Sukilėlių g. IV 660.
Karių kapinės Šviesos g. IV 661.
Šv. Antano Paduviečio katedroje:
1. Vargonai IV1130;
2. 1642 m. Povilo Sapiegos portretas DR 1024;
3. XIX a. pr. paveikslas „Izaoko auka“. DR 1025.
4. 1776 m. paveikslas „Šv. Antanas“. DR 1026.
5. 1809 m. monstrancija. DR 1027.
6. 1719 m. žalvarinis varpas. DR 1028.
7. XVIII a. altoriai (7 vnt.). DR 1029.
8. XVIII a. J. Mažeikos padaryta sakykla. DR 1030.
9. XIX a. pab. sukurtas Motiejaus Valančiaus portretas. DV 3037.
10. XIX a. I p. šilkinis arnotas. DV 3038.
11. XIX a. I p. šilkinis-medvilninis arnotas. DV 3039.
12. XIX a. I p. šilkinis arnotas. DV 3040.
13. XIX a. šilkinis-medvilninis arnotas. DV 3041.
14. XIX a. šilkiniai arnotai (3 vnt.). DV 3042, 3043, 3044.
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – vargonai. IV 1131.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
 
ARCHEOLOGINĖS VIETOS
Buišų, Tauragėnų piliakalnis (Senelės kalnas) su gyvenviete. Adresas: Buišų k., Tryškių sen., 0,8 km į pietryčius nuo Palangos–Šiaulių kelio tilto per Virvytę ir 0,65 km į šiaurės rytus nuo Telšių–Šiaulių geležinkelio tilto per Virvyčią, abipus Virvytės upės. Teritorija užima 7,8 ha. Kodas A1374K.
 
STATINIŲ KOMPLEKSAI IR ANSAMBLIAI
Šv. Angelų Sargų bažnyčios kompleksas (bažnyčia ir varpinė). Adresas: Ubiškės kaimo pietrytinė dalis, 1-osios kapinės. Bažnyčia pastatyta 1851 m. Varpinė pastatyta 1897 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas G180K.
Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis (bažnyčia, varpinė, šventoriaus vartai). Adresas: Tryškių senamiestis. Ansamblis suformuotas XVIII a. vid.–XIX a., bažnyčia pastatyta 1751 m., varpinė – 1805 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas G184K.
Pavirvyčio dvaro sodyba (ponų namas, svirnas). Adresas: Pavirvyčio k., Tryškių sen., Virvytės kairysis krantas. Kompleksas suformuotas XVIII a. II p. –XIX a. Užima 5,25 ha. Turi architektūrinę vertę.
Tryškių dvaro sodyba (ponų namas, arklidžių liekanos, svirnas, kumetynas). Adresas: Tryškiai, Klaipėdos g. 15, 17, 19 (Tryškių pietinėje dalyje, ant Virvytės dešiniojo kranto). Ponų namas pastatytas XIX a. I p., arklidės – 1886 m., svirnas – 1895 m., kumetynas – XX a. pr. Objektas turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę.
 
LAIDOJIMO VIETOS
Tryškių miestelio žydų senosios kapinės. Adresas: Tryškių miestelio šiaurinė dalis, 180–200 m. į vakarus nuo kelio Tryškiai–Viekšniai, 90–130 m į šiaurę nuo Virvytės upės. Čia buvo laidojami Tryškių miestelio gyventojai. Objektas turi istorinę vertę. Kodas L48.
Rašytojos Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės-Lazdynų Pelėdos (1867–1926) kapas. Adresas: Tryškių miestelio kapinės (kapinių šiaurinė dalis, 19,1 m į vakarus nuo koplyčios). Į Kultūros vertybių registrą kapas įtrauktas 2003 m. birželio 20 d. Jis turi istorinę vertę. Kodas L1392.
Knygnešio Dominyko Bubėno (Bubino) (1856–1940) kapas. Adresas: Ubiškės miestelio (Tryšių sen.) antrųjų kapinių centrinė dalis, 28 m į vakarus nuo kapinių tvoros, 16 m į šiaurę nuo centrinio tako. Į Kultūros vertybių registrą kapas įtrauktas 2003 m. birželio 20 d. Jis turi istorinę vertę. Kodas L1393.
 
ĮVYKIŲ VIETOS
Žydų žudynių vieta ir kapas Tryškiuose. Adresas: Tryškių miestelis, Tryškių sen., Telšių r. Miestelio pietvakarinė dalis, 250 m į pietus nuo Virvytės ir Tryškio upių santakos. 1941 m. birželio mėnesį čia nužudyti ir užkasti 89 žmonės. Objektas turi istorinę vertę. 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Kodas I8.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
Tryškių senkapiai Tryškiuose. AV 1525.
Staurylų senkapiai Staurylų kaime. AV 1523.
Staurylų senovės gyvenvietė Staurylų kaime. IP 1476/A.
Visginių senkapiai Visginių kaime. IP 1477/A.
XIX a. pr. koplytėlė Stakminių kaimo kapinėse. DV 4051.
XIX a. pab.–XX a. pr. koplytėlė Vainočių k. kapinėse. DV 4052.
Tryškių senamiesčio aikštės planas. UV 45.
Kapas „Žuvę už Tarybų valdžią“ Tryškių miestelio kapinėse. IV 671.
Karių kapinės Tryškių miestelyje. IV 672.
1908 m. koplytstulpis Tryškių miestelyje. DV 3117.
XIX a. medinė skulptūra „Šv. Florijonas“ (ant stulpo) Tryškių
miestelio centre. DV 3118.
Alkakmenio vieta Tryškių miestelyje. LA.
Tryškių miestelio Švč. Trejybės bažnyčioje:
1. Vargonai. IV 1132.
2. XVIII a. pab. paveikslas „Šv. Ona“. DR 1052.
3. XVIII a. pab. mediniai altoriai su skulptūromis ir paveikslais (3 vnt.). DR 1053.
4. XIX a. pr. paveikslas „Šv. Marija Škaplierinė“ su aptaisais. DV 3119.
5. XVIII a. pab. paveikslas „Šv. Marijos karūnavimas“ su aptaisais. DV 3120.
6. XIX a. pab. medinė skulptūra „Kristus prie stulpo“. DV 3121.
7. XIX a. medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“. DV 4273.
8. XIX a. pab. antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. DV 3122.
9. XIX a. pab. –XX a. pr. padaryta medinė koplytėlė prie medžio bažnyčios šventoriuje. DV 3123.
Ubiškės miestelio Šv. Angelų bažnyčioje:
1. 1678 m. žalvarinis varpas. DR 1034.
2. XX a. pr. Kazimiero Andreikos padarytas altorėlis (feretonas). DV 3053.
3. XX a. pr. Kazimiero Andreikos padaryta medinė sakykla. DV 3054.
4. XIX a. pab. medinė krikštykla. DV 3055.
5. 1786 m. žalvarinis varpas (varpinėje). DV 3056.
6. XIX a. pab.–XX a. pr. Kazimiero Mockaus ir Kazimiero Andreikos padaryta medinė koplytėlė bažnyčios šventoriuje. DV 3057.
Neveikiančios kapinės: Badaukių kaimo, Buišų kaimo, Dirmeikių kaimo, Dumblaukės kaimo, Duseikių kaimo, Juodeikėlių kaimo, Juodėjų kaimo, Leilėnų kaimo, Maldėnų kaimo, Mickiškės kaimo, Pabalvės kaimo (2 vnt.), Pabalvės kaimo 1-osios, Pavirvyčio kaimo (Drupkalnis), Pavirvyčio kaimo (Milžinkapiai), Stakminių kaimo, Staurylų kaimo 1-osios, Staurylų kaimo, Sukančių kaimo, Tauragėnų kaimo, Tryškių kaimo, Tryškių miestelio 1-osios, Ubiškės miestelio 1-osios, Užsienių kaimo, Visginių kaimo.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
 
ARCHEOLOGINĖS VIETOS
Patumšių kapinynas. Adresas: Patumšių k., 0,6 km į pietus nuo Luokės–Šaukėnų ir Tryškių–Gaulėnų kelių kryžkelės, 0,2 km į vakarus nuo Gaulėnų–Užvenčio kelio tilto per Šatriją, Šatrijos dešinysis krantas. A1351.
Pašatrijos piliakalnis su gyvenviete. Adresas: Pašatrijos k., 2,8 km į pietryčius nuo Luokės–Šaukėnų ir Luokės–Kaunatavo kelių kryžkelės, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Šatrijos kairiojo kranto ir 1,5 km į pietvakarius nuo Luokės–Šaukėnų kelio. Kodas A1393K.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
Užvėdarės senkapiai, vadinami Kapais, Užvėdarės kaime. AV 1528.
Besčių senkapiai, vadinami Kapukais, Besčių kaime. AV 1527.
Koplytėlė Badmakių kaime. DV 3047.
XX a. pr. koplytėlė Žylakių kaime. DV 3074.
Upynos kaimo Šv. Jono labdario bažnyčioje:
XIX a. pab. medinė skulptūra „Šv. Kristoforas“. DR 1054.
1732 m. žalvarinis varpas. DR 1055.
XIX a. geležinis ornamentuotas kryžius. DV 3125.
1905 m. žalvarinis varpas (varpinėje). DV 3124.
Neveikiančios kapinės: Gintenių kaimo, Pašatrijos kaimo, Paškuvėnų kaimo, Pavirvytės kaimo, Pervainių kaimo, Petrikų kaimo, Upynos kaimo senosios, Vainočių kaimo, Visginių kaimo, Žalionės kaimo.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
 
ARCHEOLOGINĖS VIETOS
Varnių kapinynas. Adresas: Varniai, 0,1 km į šiaurę nuo Laukuvos–Telšių kelio tilto per Varnelę, Varnių centrinė dalis, aplink buvusios Varnių kunigų seminarijos pastatą. Kodas A1352.
Varnių senovės gyvenvietė, vadinama Vaišnoriaus sala. Adresas: Varniai, 1 km į pietus nuo Varnių kapinių, tiek pat į vakarus nuo Varnių–Laukuvos kelio ir 0,15 km į rytus nuo Varnelės dešiniojo kranto, miškas. Kodas A1353.
Pagirgždūčio piliakalnis, vadinamas Girgždūtės kalnu. Adresas: Pagirgždūčio k., 1,2 km į rytus nuo Neverdos dešiniojo kranto ir 0,7 km į rytus nuo Varnių–Karklėnų kelio, miškas. Kodas A1361.
Pagirgždūčio piliakalnis su gyvenviete II. Adresas: Pagirgždūčio k., 1,5 km į šiaurę nuo Pagirgždūčio piliakalnio, vadinamo Girgždūtės kalnu, ir 0,6 km į pietryčius nuo Alkupio dešiniojo kranto. Kodas A1362.
Vydmantų, Vembūtų piliakalnis. Adresas: Vydmantų k., 1,8 km į vakarus nuo Lūksto ežero ir 0,6 km į šiaurės rytus nuo Domanto kairiojo kranto, į šiaurės vakarus nuo Čerbos miško. Kodas A1363.
Daktariškės senovės gyvenvietė. Adresas: Daktariškės k., 1,3 km į rytus nuo Telšių–Varnių kelio tilto per Rešketą ir 50 m į pietvakarius nuo Virvytės kairiojo kranto. Kodas A1364.
Daktariškės senovės gyvenvietė II. Adresas: Daktariškės k., 1,7 km į šiaurę nuo Stervo ežero, 0,8 km į pietus nuo Virvytės ir Drujos santakos ir 0,5 km į šiaurę nuo Karkliškės senovės gyvenvietės II. Kodas A1365.
Karkliškių senovės gyvenvietė. Adresas: Karkliškių k., 0,8 km į pietvakarius nuo Virvytės ištakos iš Biržulio ežero ir 0,2 km į pietryčius nuo Varnių–Miksodžių kelio tilto per Virvyčią, miškas. Kodas A1366.
Karkliškių senovės gyvenvietė II. Adresas: Varnių sen., 1 km į šiaurę nuo Stervo ežero, 0,6 km į pietus nuo Virvytės kairiojo kranto ir 0,5 km į pietus nuo Daktariškės senovės gyvenvietės II, Telšių miškų urėdija, Varnių girininkija, Degėsių pelkės (Tetervynės miškas). Kodas A1367.
Karkliškių senovės gyvenvietė III. Adresas: Karkliškių k., 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Varnių–Karkliškių kelio, tiek pat į šiaurės rytus nuo Stervo ežero ir 0,3 km į vakarus nuo Virvytės kairiojo kranto. Kodas A1368.
Karkliškių senovės gyvenvietė IV. Adresas: Karkliškių k., 0,55 km į pietryčius nuo Stervo ežero ir 0,4 km ta pačia kryptimi nuo Varnių–Karkliškių kelio, 0,5 km į vakarus nuo Varnelės kairiojo kranto. Kodas A1369.
Karkliškių senovės gyvenvietė V. Adresas: Karkliškių k., 1,25 km į vakarus nuo Biržulio ežero, 1,1 km į pietryčius nuo Stervo ežero, 0,9 km į rytus nuo Varnių–Karkliškių kelio ir 0,1 km į šiaurės vakarus nuo Varnelės kairiojo kranto. Kodas A 1370.
Karkliškių senovės gyvenvietė VI. Adresas: Karkliškių k., 1,2 km į pietvakarius nuo Varnių–Miksodžio kelio tilto per Virvyčią, 0,85 km į šiaurės rytus nuo Stervo ežero ir 0,15 km į pietryčius nuo Varnių–Miksodžio kelio. Kodas A 1371.
Daukantų kapinynas. Adresas: Daukantų k., 0,25 km į šiaurės vakarus nuo Laukuvos–Užvenčio kelio kryžkelės su keliu į Pavandenę ir 0,2 km į vakarus nuo Pavandenės kelio. Kodas A1375.
Didžiųjų Burbiškių piliakalnis, vadinamas Moteraičiu. Adresas: Didžiųjų Burbiškių k., 1,05 km į pietryčius nuo Pavandenės Šv. Onos bažnyčios, 0,75 km į pietus nuo Glūdo ežero ir 0,3 km į rytus nuo Janapolės–Bubių kelio. Kodas A1377.
Drobūkščių kapinynas. Adresas: Drobūkščių k., 1 km į vakarus nuo Lūkšto ežero, 0,3 km į pietryčius nuo Varnių–Laukuvos kelio. Kodas A1378.
Janapolės senovės gyvenvietė, vadinama Širmės kalnu. Adresas: Janapolės k., 1,6 km nuo Telšių–Varnių kelio ir 0,4 km į pietryčius nuo Janapolės Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios. Kodas A1382.
Kalniškių senovės gyvenvietė. Adresas: Kalniškių k., 0,65 km į pietryčius nuo Janapolės–Pavandenės kelio, 0,55 km į šiaurės vakarus nuo Drujos dešiniojo kranto ir 0,25 km į pietryčius nuo Kalniškių senovės gyvenvietės II. Kodas A 1385.
Kalniškių senovės gyvenvietė. Adresas: Kalniškių k., 1,6 km į šiaurės vakarus nuo Janapolės–Pavandenės kelio tilto per Drują ir 0,3 km į pietryčius nuo šio kelio. Kodas A1386.
Kalniškių senovės gyvenvietė III. Adresas: Kalniškių k., 2,4 km į rytus nuo Janapolės Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios, 0,8 km į pietvakarius nuo Janapolės–Pavandenės kelio ir 50 m ta pačia kryptimi nuo Drujos kairiojo kranto. Kodas A1387.
Kęsų kapinynas, vadinamas Didvyrių kapais. Adresas: Kęsų k., 1,1 km į vakarus nuo Girgždūtės piliakalnio, vadinamo Girgždūtės kalnu, 0,4 km į šiaurės rytus nuo Nevardos dešiniojo kranto ir 0,2 km ta pačia kryptimi nuo Varnių–Karklėnų kelio. Kodas A1388.
Panakčio senovės gyvenvietė. Adresas: Panakčio k., 1 km nuo Varnių–Užvenčio kelio ir 0,3 km į vakarus nuo Nakačios kairiojo kranto. Kodas A1391.
Skirmantiškės senovės gyvenvietė. Adresas: Skirmantiškės k., 1 km į pietvakarius nuo Barstėgų–Varnelių kelio ir 0,4 km į šiaurę nuo Varnių–Tverų kelio. Kodas A1394.
Skrandėnų kapinynas. Adresas: Skrandėnų k., 0,55 km į vakarus nuo Varnių–Kaltinėnų kelio ir 0,1 km į rytus nuo Nakačios dešiniojo kranto. Kodas A1395.
Šaukštelio piliakalnis, vadinamas Sprūdės kalnu. Adresas: Šaukštelio k., 1,4 km į šiaurės vakarus nuo Glūdo ežero, 1,35 km į šiaurę nuo Pavandenės Šv. Onos bažnyčios ir 0,5 km į rytus nuo Janapolės–Pavandenės kelio.
Upetų gyvenvietė. Adresas: Varnių sen., 2,3 km į pietvakarius nuo Varnių–Žarėnų kelio tilto per Rešketą, 1,2 km į pietus nuo Varnių–Žarėnų kelio, Rešketos dešinysis krantas, Telšių miškų urėdijos Varnių girininkijos miškas. Kodas A1398.
 
MITOLOGINĖS VIETOS
Kalnas, vadinamas Alkos kalnu. Adresas: Pabiržulio k., Varnių sen., kaimo šiaurinė dalis, 1,3 km į rytus nuo Janapolės Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios, 0,35 km į pietryčius nuo Janapolės–Pavandenės kelio (Varnių regioniniame parke). Objektas turi istorinę, mitologinę vertę. Kodas M190.
Alkvietė, vadinama Alkos kakta. Adresas: Mažojo Palūksčio k., Varnių sen., kaimo pietinė dalis, 0,6 km į šiaurės rytus nuo Sietuvos upelio įtekėjimo į Lūksto ežerą (Varnių regioninio parko teritorija). Objektas turi mitologinę, istorinę vertę. Kodas M238.
Statinių kompleksai ir ansambliai
Janapolės Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios kompleksas (bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais). Adresas: Janapolės k., Varnių sen., į vakarus nuo Telšių–Pavandenės kelio, kaimo centrinė dalis. Objektas turi architektūrinę vertę. Kompleksas suformuotas XVIII a. II pusėje–XIX a. Bažnyčia pastatyta 1763 m., rekonstruota 1887 m. varpinė pastatyta XIX a. Kodas G181K.
Pavandenės Šv. Onos bažnyčios kompleksas (bažnyčia, varpinė, sandėlis, Kryžiaus kelio stotys). Adresas: Pavandenės k., 95 m į šiaurės rytus nuo Telšių–Užvenčio kelio, kaimo centrinė dalis. Kompleksas suformuotas XIX a. pr.–XX a., bažnyčia pastatyta 1802 m., varpinė –XIX a. Kodas G183K.
Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių kompleksas. Adresas: M. Valančiaus g. 4, Varnių mietelio šiaurinė dalis, Varnelės dešinysis krantas. Objektas turi architektūrinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę. Bažnyčia pastatyta 1680–1691 m., restauruota 1817 m., 1867 m., 1975 m., 1999 m. Kriptoje palaidoti: vyskupas Merkelis Giedraitis (1536–1609), vyskupas teologijos daktaras Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838), pavyskupis teologijos daktaras Simonas Mykolas Giedraitis (1764–1844) ir keletas kitų iškilių žmonių. Šventoriaus tvora ir vartai pastatyti 1870 m., restauruoti 1975 m. Lurdas šventoriaus teritorijoje pastatytas 1914 m. Kodas G336K.
Padvarių kaimo etnoarchitektūrinė sodyba. Adresas: Padvarių k., apie 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Janapolės miestelio, Telšių–Varnių kelio rytinė pusė. Pastatyta XIX a. II pusėje. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas G440K.
 
LAIDOJIMO VIETOS
Varnių miesto žydų senosios kapinės. Adresas: Varniai, miesto šiaurės rytinė dalis, 600 m į pietus nuo kelių Varniai–Telšiai ir Varniai–Kujainiai sankirtos, 520–550 m į šiaurės rytus nuo tilto per Varnelės upę, kelyje Telšiai–Varniai. Čia palaidoti Varnių miesto gyventojai. Objektas turi istorinę vertę. Kodas L47.
 
STATINIAI
Šv. Aleksandro bažnyčia. Adresas: Vytauto g. 10, Varniai, miestelio centrinė dalis. Bažnyčia pastatyta 1719 m. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S507.
Pastatas S. Daukanto g. 6, Varnių m. (centrinė miesto dalis, kairioji kelio Telšiai–Laukuva pusė). Pastatytas 1770 m. 1990 m. pradėtas restauruoti (restauracijos projekto autorius – inžinierius V. Šliogeris). 1775 m. čia veikė kunigų seminarija. Joje mokėsi ir gyveno rašytojas, visuomenės veikėjas, Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875), poetas, kalbininkas A. Baranauskas (1835–1902), poetas A. Strazdas-Strazdelis (Drazdauskas) (1760–1833), poetas A. Vienažindys (1841–1892) ir nemažai kitų iškilių žmonių. 1927–1931 m. šiame pastate buvo koncentracijos stovykla. Pastaraisiais metais – Žemaičių vyskupystės muziejus. Objektas turi istorinę ir architektūrinę vertę. Kodas S812.
Motiejaus Valančiaus namas. Adresas: S. Daukanto g. 10a, Varniai, miesto šiaurinė dalis, kairėje kelio Telšiai–Laukuva pusė. Pastatytas XIX a. pr., restauruotas 1994–1995 m. (restauracijos projekto autorius – Algirdas Žebrauskas). 1850–1864 m. šiame name gyveno rašytojas, visuomenės veikėjas, Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875). Objektas turi istorinę ir architektūrinę vertę. Kodas S 813.
 
STATINIŲ PUOŠYBA IR ĮRANGA
Švento Petro ir Pauliaus bažnyčios altorius su retabulu. Adresas: M. Valančiaus g. 4, Varniai, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (buvusi katedra).
1. Barokinio stiliaus altoriai padaryti Lietuvoje (autorius – K. Peukeris) 1693 m. Medis: staliaus darbai, drožyba, dažymas, marmuravimas: aliejus, auksavimas (?).
2. Statulos – medis: drožyba, dažymas: aliejus, auksavimas (?). Altoriuje stovi statulos: „Šv. Stanislovas“, „Šv. Kazimieras“,„Šv. Procesas“,„Šv. Martinjanas“, „Angelas“ (2 vnt.), „Nukryžiuotasis“, „Kristaus pasirodymas Šv. Petrui ir Pauliui“. Altoriui priklauso ir Lietuvoje XVIII a. I ketvirtyje padarytas tabernakulis (Regentas. Ąžuolas: staliaus darbai; sidabras: kalstymas, skardos karpymas, auksavimas). Objektai turi meninę ir istorinę vertę. Kodas P93K.
Vargonai (vargonų prospektas ir instrumentas). Adresas: M. Valančiaus g. 4, Varniai, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (buvusi katedra). Objektai turi istorinę, meninę, tipologinę, techninę-konstrukcinę, muzikinę, visuomeninę vertę. Vargonų prospektas – neoklasicizmo stiliaus, pagamintas Lietuvoje 1821 m. Vargonų instrumentą pagamino 1821 m. Vaiculevičius (Waiculewych). Kodas P126K1.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
Eidžiotų piliakalnis, vadinamas Pilale, Eidžiotų kaime. AR 1196.
Pupinių senkapiai, vadinami Kapukais, Pupinių kaime. AV 1500.
Mažojo Palūksčio akmens amžiaus gyvenvietė M. Palūksčio kaime. AV 2061.
Širmės piliakalnis su senovine gyvenviete Janapolės kaime. LA 1135.
Janapolės akmens amžiaus gyvenvietė Janapolės kaime. LA 1136.
Žvejeliškės akmens amžiaus gyvenvietė III Žvejeliškės kaime. LA 1138.
Žvejeliškės akmens amžiaus gyvenvietė II Žvejeliškės kaime. LA 1139.
Žvejeliškės akmens amžiaus gyvenvietė I Žvejeliškės kaime. LA 1140.
Pabiržulio akmens amžiaus radimvietė Pabiržulio kaime. LA 1140.
Pabiržulio akmens amžiaus radimvietė I Pabiržulio kaime. AV 2062.
Pabiržulio akmens amžiaus radimvietė II Pabiržulio kaime. AV 2063.
Biržulio sąsmaukos akmens amžiaus gyvenvietė III Karkliškių k. IP 2991/A.
XIX a. pab.–XX a. pr. koplytėlė Dvarviečių kaime. DV 3091.
XIX a. vid. tvartas Gegužkalnio kaime. AtV690.
XX a. pr. koplytėlė Pavandenės kaime. DV 3100.
XX a. pr. koplytėlė Razmų kaime. DV3126.
XX a. pr. A. Potockio padarytas koplytstulpis Sėbų kaime. DR1037.
XX a. pr. Mažeikos padarytas koplytstulpis Sėbų kaime. DV 3066.
1910 m. koplytėlė Sėbų kaime. DV 3067.
Karių kapinės Varnių mieste. IV 673.
Janapolės miestelio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje:
1. XVIII a. pab. vargonai. IV 1127.
2. XVIII a. ornamentuoti kryžiai (3 vnt.). DR 1036.
3. 1791 m. padarytos žvakidės (2 vnt.). DV 4044.
4. XVIII a. padarytos žvakidės (2 vnt.). DV 4045.
5. XVIII a. pab.–XIX a. pr. sukurtas paveikslas „Šv. Marijos pasveikinimas“.
DV 4248.
6. XIX a. paveikslai „Šv. Jonas Nepomukas“ (2 vnt.). DV4249.
7. XIX a. dvi skulptūros „Nukryžiuotasis“. DV 4250.
8. XIX a. pab.–XX a. pr. koplytėlė bažnyčios šventoriuje. DV 4046.
Pavandenės miestelio Šv. Onos bažnyčioje:
1. 1780 m. taurė. DR 1042.
2. 1790 m. žalvarinis varpas. DR 1043.
3. XIX a. I p. geležinis ornamentuotas kryžius. DR 1044.
4. XVIII a. paveikslas „Šv. Pranciškus“. DV 3092.
5. 1810 m. metalinė taurė. DV 3093.
6. 1810 m. sidabrinė taurė. DV 3094.
7. XIX a. medinė skulptūrinė grupė „Trys karaliai ir piemenėliai“. DV 3095.
8. XIX a. skulptūra „Nukryžiuotasis“ (apsidėje). DV 3096.
9. XIX a. skulptūra „Nukryžiuotasis“. DV 3097.
10. XVIII a. paveikslas „Šv. Simonas ir Judas Tadas“. DV 4264.
11. XIX a. medinis altorius. DV 4265.
12. XIX a. skulptūra „Nukryžiuotasis“. DV 4266.
13. XX a. pr. koplytėlė bažnyčios šventoriuje. DV 3098.
14. XX a. I p. koplytėlė bažnyčios šventoriuje. DV 3098.
Varnių miesto Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje:
1. XVII a. sukurtas vyskupo Stepono Giedraičio portretas. DR 1056.
2. 1688 m. sukurtas prelato Samuelio Šverino portretas. DR 1057.
3. XVIII a. pirmoje pusėje sukurtas Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo
Giedraičio portretas. DR 1058.
4. XVIII a. sukurtas bažnyčios fundatoriaus Kazimiero Paco portretas.
DR 1059.
5. XVIII a. pirmoje pusėje sukurtas vyskupo Merkelio Giedraičio portretas.
DR 1060.
6. 1779 m. sukurtas vyskupo Jono Domininko Lopacinskio portretas.
DR 1061.
7. XVIII a. Antano Tiškevičiaus portretas. DR 1062.
8. XVIII a. sukurtas dvasininko su žąsies plunksna rankoje portretas. DR 1063.
9. XVIII a. paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus“. DR 1064.
10. XVIII a. paveikslas „Kristaus laidotuvės“. DR 1065.
11. XVIII a. paveikslas „Kristaus prisikėlimas“. DR 1066.
12. XVIII a. paveikslas „Šventoji šeima“. DR 1067.
13. XIX a. paveikslas „Septyni apaštalai“. DR 1068.
14. XIX a. pr. paveikslas „Kristaus žengimas į dangų“. DR 1069.
15. XIX a. sukurtas vyskupo Motiejaus Valančiaus portretas. DR 1070.
16. XVIII a. medinis krėslas. DR 1071.
17. XVII a. herbiniai kantušai ant karsto (2 vnt.). DR 1072.
18. XVII a. sidabrinis tabernakulis. DR 1073.
19. XIX a. pr. šilkinė dalmatika. DR 1075.
20. 1788 m. paveikslas „Dvasininkas su žąsies plunksna rankoje“. DV 3127.
21. XVIII a. pab. paveikslas „Šv. Marija su Kūdikiu“. DV 3128.
22. XVIII a. pab. paveikslas „Kristaus pasirodymas Petrui ir Povilui“.
DV 3129.
23. XVIII a. paveikslas „Šv. Steponas“. DV 3130.
24. XIX a. pr. portretas „Nežinomas dvasininkas“. DV 3131.
25. 1794 m. altorius. DV 3132.
26. XIX a. taurė. DV 3133.
27. 1785 m. pasidabruotas kryželis. DV 3134.
28. XIX a. I p. šilkinis arnotas. DV 3135.
29. XIX a. I p. šilkinis-medvilninis arnotas. DV 3136.
30. XIX a. I p. šilkinis-aksominis arnotas. DV 3137.
31. XIX a. medinė skulptūra „Angelas“. DV 3140.
32. XIX a. kryžiai (2 vnt.). DV 3141.
33. XIX a. paveikslas „Marija su Kūdikiu“. DV 3812.
34. XVIII a. pab. paveikslas „Šv. Stanislovas“. DV 4053.
35. XVIII a. pr. paveikslas „Mykolas arkangelas“. DV 4054.
36. XVIII a. altoriai (4 vnt.). DV 4055.
37. XVIII a. sakykla. DV 4056.
38. XVIII a. II p. paveikslas „Šv. Kazimieras“. DV 4274.
39. XIX a. pr. paveikslas „Trys karaliai“. DV 4275.
40. XIX a. pab. –XX a. pr. koplytėlė bažnyčios šventoriuje. DV 3143.
41. XIX a. pr. paveikslas „Kapadokijos vyskupas Aleksandras“ kapinių
koplyčioje. DV 3144.
42. XIX a. I p. paveikslas „Šv. Jurgis“ kapinių koplyčioje. DV 3145.
43. XVIII a. paveikslas „Nukryžiuotasis“ kapinių koplyčioje. DV 3146.
44. XVIII a. geležinis ornamentuotas kryžius kapinių koplyčioje. DV 3147.
Neveikiančios kapinės: Varnių miesto 2-osios, Alekšionių kaimo, Daukantų kaimo, Drobūkščių kaimo (2 vnt.), Gelžyčių kaimo, Gelžyčių (Drobūkščių) kaimo, Gintalų kaimo, Gomalių kaimo, Janapolės miestelio kaimo, Kairių kaimo, Klubokų kaimo, Kūjainių kaimo, Kūjainių kaimo (Maskolkapiai), Lingėnų kaimo, Mažųjų Burbiškių kaimo, Milvydiškių kaimo, Miksodžio kaimo 1-osios, Miksodžio kaimo 2-osios, Navardėnų kaimo, Naujųjų Kalniškių kaimo, Panakčio kaimo, Pagirgždūčio kaimo (2 vnt.), Vembūtų kaimo, Vidmantų kaimo (2 vnt.) kapinės.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ ARCHEOLOGINĖS VIETOS
Kveilių, Ruišėnų kapinynas. Adresas: Kveilių k., 1 km į šiaurės vakarus nuo Gervainio kairiojo kranto, 0,9 km į šiaurės rytus nuo Viešvėnų, Luokės kelio ir 0,35 km į vakarus nuo Burnių–Nakrošiškių kelio. Kodas A1354.
Nakrošiškių kapinynas. Adresas: Nakrošiškių k., 0,65 km į pietvakarius nuo Viešvėnų–Luokės kelio ir 0,5 km į šiaurę nuo Ankštelės kairiojo kranto. Kodas A1355.
Vabalių kapinynas. Adresas: Vabalių k., 1,6 km į šiaurę nuo Judros kairiojo kranto, 0,9 km į vakarus nuo Telšių–Varnių kelio ir 50 m į pietus nuo Mastupio dešiniojo kranto. Kodas A1356.
Vembūtų kapinynas. Adresas: Vembūtų k., 1,6 km į rytus nuo Telšių–Varnių kelio ir 0,65 km į šiaurės rytus nuo Ankštelės dešiniojo kranto. Kodas A1357.
Patumšalių kapinynas. Adresas: Patumšalių k., 0,35 km į rytus nuo Viešvėnų–Luokės, Mediškių–Rūdupių kelių kryžkelės, į šiaurę nuo Viešvėnų–Luokės kelio, miškas. Kodas A1359.
Getautės piliakalnis, vadinamas Getautės pilimi. Adresas: Getautės k., 0,9 km į vakarus nuo Telšių–Varnių kelio ir 0,5 km į šiaurės rytus nuo Viešvės pralaidos Kungių–Viešvėnų II kelyje, Viešvės kairysis krantas, miškas. Kodas A1360.
 
MITOLOGINĖS VIETOS
Kalnas, vadinama Alkos kalnu. Adresas: Muitaičių k., Viešvėnų sen., 0,54 km į pietvakarius nuo Telšių–Varnių kelio, 70 m į pietryčius nuo Muitaičių–Sakalų II kelio. Objektas turi istorinę, mitologinę vertę. Kodas M96.
Garbės kalnelis (Sterblės kalnas). Adresas: Pakapių k., Viešvėnų sen., 1,5 km į vakarus nuo Luokės–Viešvėnų ir Mediškių–Rūdupių kelio kryžkelės, abipus Luokės–Viešvėnų kelio. Objektas turi istorinę, mitologinę vertę. Kodas M98.
Alkos kalnas. Adresas: Sakalų I k., Viešvėnų sen., kaimo rytinė dalis, 0,4 km į šiaurės rytus nuo Luokės–Viešvėnų kelio, Burnių–Parakauskių kelio vakarinė pusė. Objektas turi istorinę, mitologinę vertę. Kodas M191.
 
ĮVYKIŲ VIETOS
Rainių žudynių vieta ir koplyčia. Adresas: Rainių k., Viešvėnų sen., Telšių r., 3 km į pietryčius nuo Telšių, netoli Rainių kaimo, prie kelio Telšiai–Varniai. Vieta turi istorinę vertę. Rainių miškelyje 1941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. sovietų represiniai organai žiauriai nukankino 74 Telšių kalėjimo politinius kalnius. Objektas 1995 m. birželio 12 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Jis turi istorinę vertę. Kodas I2KP.
Žydų žudynių vieta ir kapas Viešvėnuose. Adresas: Viešvėnų I k., Viešvėnų miestelis, Viešvėnų sen., Telšių r. Kaimo rytinė dalis, į šiaurę nuo kelio Viešvėnai–Luokė. 1941 m. birželio–liepos mėnesiais čia nužudyta ir užkasta apie 3000 žmonių. Objektas 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Jis turi istorinę vertę. Kodas I7.
Žydų žudynių vieta ir kapas Rainių miške. Adresas: Rainių miškas, Viešvėnų sen., Telšių r. (Telšių girininkijos, Telšių urėdija), 590–610 m į pietus nuo kelio Telšiai–Varniai. 1941 m. gruodžio 24 d. čia nužudyta ir užkasta apie 500 mergaičių ir keletas berniukų. Objektas 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Jis turi istorinę vertę. Kodas I9.
 
STATINIŲ KOMPLEKSAI
Sakalų II kaimo etnoarchitektūrinė sodyba (namas, svirnas, tvartas, kluonas). Adresas: Sakalų II k., 1 km į vakarus nuo Viešvėnų kaimo. Objektas turi architektūrinę vertę. Sodyba suformuota XIX a. pab. Svirnas pastatytas 1895 m.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
Viešvėnų senkapiai Viešvėnų kaime. AV 1538.
Pakapių senkapiai I Pakapių kaime. IP 1488/A.
Pakapių senkapiai II Pakapių kaime. IP 1489/A.
Vembūtų senkapiai, vadinami Koplyčkalniu, Vembūtų kaime. AV 1537.
1930 m. iš medžio ir geležies padarytas koplytstulpis Degenių kaime (autorius A. Vertelis). DV 3149.
1920 m. medinis koplytstulpis Kveilių kaime. DV 3150.
1967 m. mūro koplytėlė Pakauskių kaime. DV 3060.
XIX a. pab. –XX a. pr. koplytėlė Pakapių kaime. DV 3156.
XX a. pr. koplytėlė Pakapių alkakalnyje. DV 3151.
Žydų žudynių vieta ir kapas Rainių kaime. IV 674.
Sodyba Sakalų II kaime. AtV 701.
XX a. pr. koplytstulpis Stulpinų kaime, prie koplyčios. DV 3154.
1929 m. triaukštis koplytstulpis Vembūtų kaime. DV 3155.
Viešvėnų kaimo Švč. Trejybės bažnyčioje:
1. XIX a. vid. vargonai. IV 1134.
2. Arnotai (4 vnt.). DV 3157–DV 3160.
3. XIX a. medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ bažnyčios fasade. DV 3166.
Neveikiančios kapinės: Getautės kaimo, Liudvikavo kaimo, Patumšalių kaimo, Ruišėnų kaimo (2 vnt.), Rainių kaimo, Rūdupių kaimo, Ringalių kaimo (2 vnt.), Syderių kaimo, Viešvėnų 2-osios kaimo (2 vnt.), Viešvėnų 1-osios kaimo kapinės.
 
 
ĮTRAUKTA Į LIETUVOS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ
ARCHEOLOGINĖS VIETOS
Kegų pilkapynas. Adresas: Kegų k., 0,25 km į rytus nuo Kliurkės įtakos į Pluotinalio ežero, 0,22 km į pietvakarius nuo Kuršų–Žarėnų kelio ir 0,2 km į šiaurės rytus nuo Pluotinalio ežero. Kodas A1358.
Paplinijos piliakalnis su gyvenviete. Adresas: Paplinijos k., 1,6 km į vakarus nuo Žarėnų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios ir 0,25 km į šiaurę nuo Žarėnų–Plungės kelio, Minijos dešinysis krantas. Kodas A1392.
 
STATINIAI
Žarėnų miestelio varpinė. Adresas: Žarėnai, miestelio centrinė dalis, Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios šventorius. Pastatyta XIX a. Objektas turi architektūrinę vertę. Kodas S508.
 
ĮVYKIŲ VIETOS
Žydų žudynių vieta ir kapas Žarėnuose. Adresas: Žarėnų mstl., Žarėnų sen., Telšių r. Miestelio pietvakarinė dalis, 100 m į vakarus nuo vidurinės mokyklos, 20 m nuo Žarnos upelio. 1941 m. liepos mėn. čia buvo nužudyti ir užkasti 28 žmonės. Objektas 1996 m. birželio 24 d. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Jis turi istorinę vertę. Kodas I6.
 
KITOS ARCHEOLOGINĖS, DAILĖS, ISTORIJOS, KULTŪROS VERTYBĖS
1931 m. koplytėlė Butkų kaime. DV 3161.
XIX a. pab.–XX a. pr. koplytėlė Užminijų kaime. DV 4057.
XIX a. pab. koplytėlė Vertininkų kaime. DV 3162.
XX a. pr. koplytėlė Vismaldų kaime. DV 3163.
XX a. pr. koplytėlė Vismaldų kaime (medyje). DV 3164.
Žarėnų miestelio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje – XIX a. pab. medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (bažnyčios prieangyje) (2 vnt.). Kodas DV 3165, 3166.
Neveikiančios kapinės: Karštenių kaime, Milkantų kaime, Tarvydų kaime, Užminijų 1-osios kaimo, Vertininkų kaimo, Žarėnų miestelio 2-osios kapinės.

 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2004.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

 Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija