Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 2

Je nuori našē pasakītė
 
Krīževičātė Laima
 
Tonkē kikvīnam tikram žemaitiū dėdlē liūdnē īr matītė jaunus žmuonis, katrī, išvīkėn muokitīs i didmiesti, sugrīžė pasisvečiūtė i numus vis rečiau ė rečiau bašnek žemaitiškā. Sunkē īr ė skaitītė muokiniū užpildītas anketas, ne vīnuo iš katrū gali rasti ė tuokius jaunima pasakīmus: ,,Žemaičiu kalba tikrā išnīks”. Pradedi gilintīs i tus rēkalus ė susimāstā, kudie tāp ī, kor priežastis tuokė jaunū žmuoniū pesimizma, kon rēk darīti, ka puožiūris i žemaičiu kalba pasikeistu.
Bėndruojė lavėnėma muokīklas bėngous jaunims tonkē galvuo, ka tarmėškoms – naėšsėlavėnosė žmuogaus bruožos, vo žemaičiu kalbo tink bindrautė tik su tėvās arba su draugās – tik buitie. Aiško, tuoks supratėms naatsirond iš niekor nieka. Pati muokīkla karto so šeima, vėsa kėta vėsuomenė tīsiuogē a natīsiuogē anūn suformoun.
Par užklasinius rėnginius, darbū, fizinė lavėnėma ė kėtas panašės pamuokas Žemaitėjės mokīkluos vākams bėndravėms žemaitiu kalbo būtom supruntamiesnis ė parunkiesnis, bet kažkudie vėsi muokituojē īr griežtā nusistatėn šnekieti tik literatūrėškā. Nieks naginčėn, ka bėndrėnė lietuviu kalba ī dėdlē svarbi kikvīnam ėš mūsa. Vākā anuos tor gerā išmuoktė. Tam īr specelės lietuviu kalbuos ė literatūras pamuokas, tou kalbo īr rašuomė vaduovelē. Visks tas īr suprontama. Naaišku tik, kuokiū bindrėnės lietuviu kalbuos „aukštumū“ gal pasīkti šnekont tik tou kalbo par kūna kultūras, muzikas, chemėjės, fizikas, matematikas pamuokas. Pats muokinīs, je tik anam būto leidama nu pradžiū tū darīti, laisviau diestītu sava mintis ė najaustu tukiuos didelės sīnas tarp savės ė muokītuoju, je galietu atsakinieti, su muokītuoju šnekieti tāp, kap ī papratės numūs. Tāp bindraujint tarp muokiniū ė muokītuoju pastebimā išnīkst distancijė, susivaržīms, pamuoka pasidara nuoširdesnė. Muokinē nuruoda, ka muokītuos, sava dalīka diestous žemaitiškā („ūkėškā”) ī geriau suprontams ė daugiau miegstams nego tas, katrus tū pati dalīka aiškėn tik bėndrėnė lietuviu kalbo („mondrē“).
Vākā, matīdami, ka par muokīklas ringinius ė par pamuokas žemaičiu kalba īr ignurūjema, praded galvuoti, ka anuos rēk vėngtė ė kėtor. Naatsitėktėnā Žemaitijės muokīklu auklietėniu užpildītuos anketuos gali rasti namažā tuokiū teigėniū: ,,Man žemaičių kalba yra grubi / Man žemaitiškai kalbėti gėda” ir pan. Tas ruoda, ka dalės jaunū žemaičiu šindīn jau sarmatijas sava šnektuos, kompleksūn šnekiedami sava muotinu gimtoujė kalbo. Žemaičiu kalba kai kuriuos muokīkluos ī tėkrā diskriminūjema. Kikvīns iš mūsa, kalbōs žemaitiškā, īr paveikts tuo napėlnavertėškoma kompleksa. Tonkē, ė nuoriedami aukštaičiū atsakīti žemaitiškā, tū nadarom – nagalem, nes sunkē ī save parlaužti, atsikratītė īpruotė kalbietė literatūrėškā so žmuonimis, katrī šnek bėndrėnė lietuviu kalbo. Viešuos īstaiguos kalbietė bėndrėnė kalbo jau īr pasidarė etiketa norma. Tī, katrī tuo nasilaika, ī laikuomė stačiuokās a naėšsilavėnusēs žmuonimis. Jeigo suaugusījē tāp elgas, kuo banuorieti ėš anū vākū? Ni vīns jauns žmuogus nanuories pasėruodītė naėšsiaukliejės, tudie ė muokīkluos, ė toliau kor ėšvažiavėn anī vės tonkiau šnek literatūrėškā.
Ka tuokė padietis ī taisītėna, aišku, bet kāp anū rēk taisītė?
Mėslėjo, ka turam nabijuodami viešuos vītuos kalbietė žemaitiškā. Turam patis ruodīti pavīzdi, vākams ėš pat mažėns aiškintė, ka žemaičiu kalba ī gerbtėna, ka ī daug garsiū žemaičiu, katrī didžiounas, ka īr kėlė iš Žemaitijės, ka īr išlaikė sava gimtoujė kalba. Prisiminkem ė tū, ka M. Mažvīds, ,,Katekėzma“ parašė žemaičiu tarmies pagrindo, S. Stanevīčė sukūrė žemaitems himna. Vo kor dar M. Valončiaus „Žemaičiu vīskupīstė“, kėti anuo darbā, kor Žemaitės, R. Granauskė raštā! Šindīn jau toram daugībė gražiū pavīzdžiū, ka žemaičiu kalba poikiausē tīnk ėr ont scenas vaidintė.
Turbūt mažā kas pruovincėjuo tažėna, kāp žemaitiškoms īr puoseliejems Vilniū. Če, pri Žemaičiu kultūras draugėjės informacėnė centra (ŽKD IKC) veik Akademėnė žemaičiu jaunima korporacėjė „Samogitia“. Kuožna dīna če, i ŽKD IKC, renkas jauni žmuonis, studėnta, katrī rėng žemaitiškas vakaruonės, dainiū žemaitiškas dainas, organizoun konferėncėjės, suociuoluogėnius tīrėmus, susėtėkėmus so etnėnės kultūras specelistās, šnekėn garsius rašītuojus, literatus, dailininkus, puolitikus ėr apėi anus raša straipsnius, publikūn anus perėjuodėnemė elektruonėnemė leidėnie „SAMOGITIA“, katros īr sodietėnė dėdėlė skaitmenėnė informacėnė-kultūrėnė leidėnė „ŽEMAITIJA“ http://samogitia.mch.mii.lt dalės. Tuoks darbs ė bėndravėms visīms iruoda, ka žemaitiškoms gal būtė gīvs ė gaivėnams net gīvenont tuolī nu gimtuosės žemis. Ėr profesuorė Daujuotītė Vėktuorėjė, ėr aktuorios Dapkus Karuolis, ė dainininkė Smilgevičiūtė Aistė, kėtė žemaitē Vilniū žemaičiu kompanijuo, daugelie rimtū rėnginiū šnek tik žemaitiškā. Ėr tēp... Tou laiko, ka Vilniou žemaičiu kalba visāp īr puoseliejema, pačiuo Žemaitijuo daug kor īr dedamas dėdėlės pastongas, ka ana būtom užmėršta. Če anū daug kas jau prijem kap narēkalinga, atgīvenusi dākta. Apėi ton, aš mėslėjo, rēk garsē šnekieti, ė na tik žemaitems, bet ė kėtū Lietuvuos etnuografėniu regijuonu gīventuojems.
Nie nikuokiuos abejuonės, ka žemaičiu kalba tīms, katrī anon šnek nu pat luopėšė, paded geriau savė atskleistė. Ton patvėrtėn ė Mačernė Vītauta laišks draugū, kor ons saka, ka jeigu nuori kon našē pasakyti, ta tik žemaitiškā tegali. Je pasakā sakini, ta žinā, ka pasakē. Vo aukštaitiškā: žiopčiuoji, žiopčiuoji ir nežinā, kas išeis...

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija