Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI JE VALDUI ADAMKUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI ARTŪRUI PAULAUSKUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS MINISTRUI PIRMININKUI ROLANDUI PAKSUI

KREIPIMASIS

dėl Žemaitijos etninio-istorinio-kultūrinio regiono išsaugojimo, vykdant administracinę reformą Lietuvoje

Lietuvos Respublikai, siekiančiai tapti Europos Sąjungos nare, keliami konkretūs reikalavimai regioninės politikos srityje. Vieni iš svarbiausių – išsaugoti ir vystyti istoriškai susiformavusius ir besiformuojančius regionus. Tai garantuoja Lietuvos, kaip savitos kultūros valstybės, išlikimą jai įsijungus į Europos Sąjungą ir kitas tarptautines organizacijas.

Didelis smūgis faktiškai egzistuojančių istorinių Lietuvos regionų kultūriniam ir ekonominiam vystymui buvo suduotas Lietuvoje dirbtinai sudarant 10 apskričių, kurių ribos dažniausiai nesutampa su istorinių etnografinių Lietuvos regionų ribomis. Šiuo metu, rengiantis naujam Lietuvos administraciniam suskirstymui, yra itin palanki proga šią istorinę klaidą ištaisyti, tačiau Lietuvos valstybinės institucijos, atsakingos už numatomą administracinę reformą, į tai net nebando atsižvelgti. Planuojamų administracinių reformų projektai laikomi paslaptyje, visuomenė neinformuojama apie šiuos projektus rengiančias darbo grupes, į jas neįtraukiami kompetentingai šioje srityje galintys dirbti mokslo, kultūros ir švietimo įstaigų specialistai, nevyriausybinių kultūros organizacijų atstovai. Analizuojant vykstančius procesus matosi, kad prioritetas teikiamas vienadieniams partiniams, abejotiniems ekonominiams poreikiams tenkinti. Tai nurodoma ir Europos komisijos išvadose apie Lietuvos ruošimąsi tapti Europos Sąjungos nare.

Ignoruojami ne tik besiformuojantys regionai – Dzūkija, Suvalkija, Aukštaitija, bet ir gilias, šimtametes istorines, kultūrines, administracines savivaldos bei religinės administracijos tradicijas turintys Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionai. Būtent šios tradicijos garantavo, kad iki šių dienų išliko stipri didžiausio Lietuvoje Žemaitijos krašto žmonių regioninė savimonė, autentiška kultūrinė orientacija, žemaičių kalba.

Prisiminkime kai kurias šiuo atžvilgiu mums svarbias Žemaitijos regiono kultūrines-istorines ypatybes:

-Lietuvos valstybė susiformavo dviejų pagrindinių etnosų – žemaičių ir lietuvių (aukštaičių) – integracijos pagrindu.

-Nuo pat karo su Lietuva pradžios pagrindinis Kryžiuočių ordino siekis buvo užvaldyti Žemaitiją. Būtina gerbti šios žemės svarbų, o kartais ir lemiamą indėlį 200 metų trukusiose kovose (Durbės, Saulės mūšiai, pajūrio išsaugojimas, Panemunės pilių sistema, Pilėnai...).

-Tik po Melno taikos (1422 m.) galima kalbėti apie juridinę Žemaitijos priklausomybę LDK.

-Žemaičių seniūnija (nuo 1441 m. kunigaikštystė) visada turėjo autonominį statusą, pati rinko seniūną (jį LDK tik tvirtino) ir vietinę administraciją. Tik ši LDK administracinė teritorija vadinosi etnoso vardu.

-Lietuvos valdovų privilegijos Žemaitijai – 1413 m. (Vytauto), 1441 m. (Kazimiero), 1492 m. (Aleksandro), 1507 m. (Žygimanto Senojo), 1545 m. (Žygimanto Augusto), 1569 m. (Henriko Valua), 1588 m. (Žygimanto Vazos) – garantavo Žemaitijos savivaldą ir nurodė Žemaitijos sutikimo būti sudėtine LDK dalimi sąlygas.

-Nuo 1564-1566 metų LDK teismų reformos įsteigti Žemaičių pilies ir žemės teismai garantavo teisinę Žemaitijos gyventojų autonomiją.

-Žemaitijos teritorija istoriškai ir geografiškai žinoma ir apibrėžiama. Nedaug pakitusi ji išliko net caro valdymo laikotarpiu. 1918 m. Versalio konferencijai Lietuvos delegacijos pateiktame oficialiame istorinių žemių žemėlapyje Žemaitija taip pat konkrečiai įvardijama.

-1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai žemaičiai ryžtingai pasisakė už Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimą.

-Atkūrus nepriklausomybę, valstybėje pradėta vykdyti etninės, kultūrinės, kalbinės niveliacijos politika. Šios politikos viena iš pasekmių buvo ta, kad didžiulė Telšių apskritis (5306 kv. kilometrų) buvo gerokai sumažinta ir beapėmė tik nedidelę Žemaitijos dalį. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis Žemaitija išliko kaip savitos kultūros kraštas, o jos centre, Telšiuose- Žemaitijos sostinėje, susitelkė daugiausia šio krašto kultūros puoselėtojų, vienijusių ir palaikiusių Žemaitijos kultūrinį judėjimą, kėlusių žemaičių savimonę. Nepriklausomos Lietuvos metais Telšiuose formavosi aukštųjų mokyklų sistema, buvo sukurti žemaitiško rašto pagrindai, pradėta žemaitiška leidyba, įsikūrė profesionalus Žemaitijos teatras, Žemaičių muziejus “Alka”... Šis kultūrinis judėjimas nenutrūko net ir Antrojo pasaulinio karo metais. Jis kuriam laikui buvo prigesęs tik sovietinės valdžios metais, kai Lietuvos etnografinių regionų savitumas ir jų kultūros puoselėjimas buvo ignoruojami.

-Pastarąjį dešimtmetį atkurta ir iki šiol egzistuojanti Telšių apskritis yra kad ir ne visų, bet bent minimalių Žemaitijos regiono kultūrinių ir ekonominių problemų sprendimų garantija.

-Žemaičių vyskupija, kurią įsteigė Konstancos visuotinis susirinkimas, egzistavo nuo 1417 iki 1926 metų. 1926 metais įsteigta Telšių vyskupija iki šiol tęsia Žemaitijos vyskupijos tradicijas ir teritorine prasme jungia didžiąją Žemaitijos dalį, padėdama išlaikyti šio krašto savitumą.

-Žemaičiai išsaugojo istorinę savimonę, kalbą, etninę kultūrą.

-Dabar veikiančios kultūrinės institucijos – Žemaičių kultūros draugija, Žemaičių akademija, Žemaičių kultūros, akademinio jaunimo ir vaikų paramos fondas, Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia” ir kitos kultūros organizacijos – yra visuomeninės ir jų galimybės tyrinėti bei populiarinti Žemaitijos istoriją, kalbą ir kultūrą, nežiūrint didelio ir pasiaukojančio jos narių darbo, yra minimalios. Šių visuomeninių organizacijų veikla negali pakeisti valstybinių institucijų, kurios privalo tai daryti.

-Įvertindami Europos valstybių administracinio paskirstymo patirtį, siūlome vietoje penkių abejotinais kriterijais numatomų sudaryti apskričių suformuoti keturis administracinę savivaldą turinčius etninius regionus: Dzūkiją, Suvalkiją, Aukštaitiją ir Žemaitiją. Telšiai istorine, kultūrine, o svarbiausia etnine prasme neabejotinai yra Žemaitijos centras ir tokiu turi išlikti numatomos administracinės reformos metu.

Daugiakultūrinis ir daugiasluoksnis identitetas gali ir privalo tapti vieningos Europos ir ją sudarančių valstybių siekiu. Reikalaujame, kad tai įsisąmonintų ir Lietuvos politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai bei visi kiti valdžios atstovai, šiuo metu atsakingi už vykdomą krašto administracinę reformą. Jie turi jausti pareigą rūpintis senas istorines, kultūrines ir etnines tradicijas turinčių Lietuvos regionų kultūra ir ekonominiu vystymu. Teisingas, šiuolaikiškas, europietiškas valstybės regionų problemų sprendimas garantuotų ne tik Lietuvos kultūros, regionų savitumo išlaikymą, bet ir ekonominės situacijos pagerėjimą juose. Europos regionų plėtrai skirti fondai būtų lengviau pasiekiami.

Administracinė reforma negali būti rengiama skubotai, nedalyvaujant visuomenei ir regionų kultūros organizacijoms.

Politinė išmintis reikalauja šiuos klausimus spręsti vietoje, civilizuota forma. Tada žemaičių kultūros organizacijoms, Žemaitijos krašto visuomenei, siekiančiai išsaugoti savo krašto etninę kultūrą, kalbą, sustiprinti regiono ekonomiką, nereikėtų ieškoti paramos už Lietuvos Respublikos ribų, užsiimti kultūros organizacijoms nebūdinga politine veikla.

Viliamės, kad būsime išgirsti.

(2001 m. sausio 5 d. Kreipimąsi inicijavusią Žemaičių kultūros organizacijų atstovų grupę: Adomą Butrimą, Viktoriją Daujotytę, Danutę Mukienę, Stasį Kasparavičių, Algirdą Žebrauską bei Telšių apskrities viršininką priėmė Lietuvos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jam paliktas ir Kreipimasis, po kuriuo – iniciatyvinės grupės narių bei iškilių žemaičių visuomenės ir kultūros veikėjų parašai. 

Vasario 13 d. Kreipimasis įteiktas Lietuvos Vyriausybės vadovui Rolandui Paksui. Įvykusio pokalbio metu prieita sutarimo, kad būsimai reformai reikia gerai pasirengti. Numatyta sudaryti bendrą mokslininkų, visuomenės veikėjų, politikų darbo grupę, sudaryti konkretų veiklos planą projektui parengti. Planuojama, kad šis darbas turėtų būti užbaigtas per vienerius metus. 

Žemaičių kultūros draugija, Muziejaus 31, 5610 Telšiai. Tel. 8-285-66833, 8-294-70282


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998-2001.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija