Į pradžią

ŽEMAITIU ŽEMĖ. 2001 m. Nr. 4

Iškilūs Žemaitijos žmonės: krašto tyrinėtojai, 
kultūros istorikai, muziejininkai

Egidijus Aleksandravičius. Istorikas, mokslo veikėjas, daugelio knygų Lietuvos istorijos tema autorius, bendraautorius, sudarytojas. S. Daukanto premijos laureatas. Vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto Kaune vadovų. S. Daukanto premijos laureatas.

Vytenis Almonaitis. Istorikas. Kelių knygų apie Žemaitijos istoriją, kultūrą, lankytinas vietas autorius, bendraautorius, sudarytojas. Gyvena Kaune.

Danielius Alseika. Gydytojas, kultūros veikėjas, knygų autorius, Marijos Gimbutienės tėvas. Gimė 1881 m. Skuodo r. Urvių viensėdyje. Mirė 1936 m. gegužės 9 d. Vilniuje.

Jonas Andriusevičius. Muziejininkas, kraštotyrininkas, pedagogas. Įsteigė keletą visuomeninių muziejų Žemaitijoje (vienas iš jų – Gaulėnuose, netoli Šatrijos kalno), surinko nemažai kraštotyrinės medžiagos apie Telšius ir jo apylinkes. Aktyvus spaudos bendradarbis. Kraštotyrinius darbus skelbė Telšių r. laikraštyje, „Žemaičių saulutėje”, kituose leidiniuose. Keletą metų vadovavo Žemaičių „Alkos” muziejui. Mirė Telšiuose 2000 m.

Stanislovas Anužis. Gimė 1954 m. birželio 12 d. Skuodo r. Šačių parapijos Laumaičių k. Kunigas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis. Buvęs Kražių klebonas, Skuodo dekanas. Lietuvos atgimimo metais aktyviai dalyvavo žemaičių kultūriniame gyvenime, rūpinosi Kražių parapijos spaudos atgaivinimu ir leidyba. Gyvena ir dirba JAV.

Vytautas Balčiūnas. Kultūros istorikas. Vienas iš pagrindinių Žemaičių dailės muziejaus, Žemaitijos vyskupystės muziejaus, Žemaičių akademijos įkūrimo iniciatorių, Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas.

Mikelis Balčius. Kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas. Daugelio straipsnių apie Šventosios istoriją autorius. Gyvena Šventojoje (Palangos m.)

Zita Baniulaitytė. Kultūros darbuotoja, audėja, kraštotyrininkė, Palangos „Mėguvos”, S. Vainiūno muzikos mokyklos vaikų folkloro kolektyvų vadovė.

Morta Baužienė. Muziejininkė, Lietuvos kultūros paveldo centro Architektūros muziejaus direktorė. Gimė 1946 m. birželio 8 d. Plungės rajono Šimulių kaime. 1964-1968 m. studijavo Vilniaus Universiteto Istorijos ir filologijos fakultete (visuotinės istorijos specialybė). Muziejininkystės srityje dirba nuo 1968 m.

Arūnas Bėkšta. Visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas. Gimė 1955 m. gegužės 11 d. Palangoje. 1962-1973 m. mokėsi Šiaulių 9-oje vidurinėje mokykloje, 1973-1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos restauravimo technologas (fizikas). Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre, 1992-1994 m. – LR Kultūros ir švietimo ministerijos departamento direktorius, nuo 1994 m. – Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas, LR kultūros ministro konsultantas kultūros paveldo klausimais. Nuo 1997 m. – Kultūros ministerijos viceministras, 1998-1999 m. – Pramogų koordinatorius Valstybės tarnautojų tobulinimosi centre bei Atviros Lietuvos fonde. Nuo 1999 m. birželio dirbo Kultūros ministru (R. Pakso ir A. Kubiliaus vadovaujamose vyriausybėse).

Konstantinas Bružas. Kraštotyrininkas, Žemaičių akademijos garbės narys, muziejaus Žemaičių Kalvarijoje įkūrėjas ir šeimininkas. Gyvena Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.). Mirė 2005 m. spalio 16 d. Žemaičių Kalvarijoje.

Feliksas Bugailiškis. Kultūros ir visuomenės veikėjas. Gimė 1883 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apskrityje. Teisininkas, kultūros draugijų steigėjas ir daugelio iš jų vadovas. Nuo 1915 m. dirbo Šiauliuose, padėjo nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Nuo 1918 m. ilgam įsikūrė Šiauliuose. Jis buvo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos teisėjas. Kurį laiką dirbo Šiaulių apskrities tarybos pirmininku, ėjo kitas atsakingas pareigas. 1927 m. įsteigė Šiaulių kraštotyros draugiją ir „Aušros” muziejų prie jo, vėliau tapusį žymiausiu kraštotyros muziejumi Lietuvoje. Aktyviai bendradarbiavo spaudoje, pats redagavo keletą leidinių, parašė, išleido nemažai knygų.

Alfredas Bumblauskas. Istorikas. Gimė 1959 metų lapkričio 18 d. Žemaitijoje. 1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą, vėliau Vilniaus universitete studijavo istoriją, o nuo 1979 metų pradėjo dirbti šio Universiteto Istorijos fakultete. Lietuvos televizijos laidų „Būtovės slėpiniai”, daugelio kitų populiarių laidų vedėjas.

Algirdas Bumelis. Biologas, Lietuvos Mokslų akademijos narys. Gimė Kretingoje.

Eugenijus Bunka. Žurnalistas, visuomenės ir kultūros veikėjas. „Klaipėdos” laikraščio redaktoriaus pavaduotojas. Gyvena Plateliuose (Plungės r.).

Ignas Bušinskis. Prieš 1863 metų sukilimą buvo Raseinių apskrities bajorų vadas. Gimė 1806 m. Šaukote, mirė 1873 m. spalio 30 d. Mintaujoje. Mokėsi Kražiuose, Vilniuje. Už dalyvavimą sukilime buvo ištremtas. Sugrįžęs į Lietuvą dirbo Vidaus reikalų ministerijoje. Parašė keletą istorinio, geografinio turinio knygelių apie Žemaitiją. Pasirašinėjo inicialais J. B.

Donatas Butkus. Istorikas, muziejininkas. Dirba Kretingos kraštotyros muziejuje.

Adomas Butrimas. Istorikas. Vienas iš Žemaičių kultūros draugijos steigėjų, Žemaičių akademijos rektorius. Gimė Telšiuose 1955 m. Baigė Telšių vidurinę mokyklą, aukštąjį istoriko išsilavinimą įsigijo Vilniuje. Istorijos mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos prorektorius, mokslinių konferencijų apie Žemaitijos istoriją organizatorius, knygų leidėjas, daugelio knygų istorijos ir kultūros tema autorius, bendraautorius, sudarytojas.

Petras Čeliauskas. Kraštotyrininkas, knygų leidėjas. 1999 m. išleistos knygos „Švėkšna atsiminimuose” sudarytojas ir redaktorius.

Algirdas Čėsna. Vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejaus Nasrėnuose (Kretingos r.) direktorius, M. Valančiaus fondo įkūrėjas.

Marijona Čilvinaitė. Gimė 1900 m. rugpjūčio 6 d. Upynoje (Kaltinėnų valsčius). Etnografė, mokslininkė.

Jonas Dautartas. Gimė 1937 m. spalio 2 d. Šilalės r. Pavierių k. Istorikas.

Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Istorikė. Gimė 1899 m. rugpjūčio 16 d. Kaukazo Piatigorske, mokėsi Dono Rostove, Maskvoje, mokytojavo Šiauliuose, vėliau dirbo Kauno spaudos biure ir „Lietuvos” redakcijoje, 1921-1923 m. studijavo Berlyno universitete, vėliau – Lietuvos universitete. Po to dirbo įvairiose Lietuvos vietose. Nuo 1944 m. gyveno Vokietijoje, vėliau persikėlė į JAV. Bendradarbiavo įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje leidžiamuose periodiniuose leidiniuose. Kelių knygų autorė. Spaudai parengė leidinį „Balys Sruoga mūsų atsiminimuose”. Bostone išleistos Lietuvių enciklopedijos istorijos skyriaus redaktorė. Mirė emigracijoje.

Robertas Dargis. Visuomenės ir politikos veikėjas, verslininkas. Gimė 1960 m. rugpjūčio 9 d. Irkutsko srityje (Rusija). Mokėsi Mažeikių Pirmojoje vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1983-1987 m. dirbo Kaišiadorių HAE SV darbų vykdytoju, 1987-1992 m. – I-osios monolitinės SV darbų vykdytoju, aikštelės viršininku, komercijos direktoriumi, 1992-1993 m. eksperimentinio projektavimo ir statybos susivienijimo „Monolitas” generalinio direktoriaus pavaduotoju gamybai. Nuo 1993 m. – UAB „EIKA” direktorius. Dirbo LR Vyriausybės konsultantu būsto ir komunalinio ūkio klausimais. 2000-2001 m. – R. Pakso vadovaujamos Vyriausybės kancleris.

Marijonas Daujotas. Miškininkas, mokslininkas. Gimė 1891 m. liepos 20 d. Liepojos žemaičių šeimoje, mirė 1975 m. gruodžio 13 d. Kauno rajone. Žemdirbystės ir miškininkystės institutą baigė Lenkijoje (Pulavuose). Iš pradžių miškininku dirbo Rusijoje, o nuo 1922 m. – Lietuvoje. Vadovavo Palangos-Šventosios pajūrio ruožo apželginimui.

Vladislovas Domarkas. Radioelektronikas, Lietuvos Mokslų akademijos narys, Kauno technologijos universiteto katedros vedėjas. Gimė Kretingoje.

Vytautas Dudėnas. Visuomenės, politikos veikėjas. Gimė 1937m. birželio 8 d. Kelmės rajono Dievonių kaime. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1945-1949 m. gyveno pabėgėlių stovykloje Kemptene, Bavarijoje, 1949 m. su tėvais emigravo į Čikagą (JAV). 1955 m. baigė Tilden vidurinę mokyklą. 1959 m. jam suteiktas Čikagos universiteto humanitarinių mokslų bakalauro (AB0, 1961 m. – to paties Universiteto finansų specialybės magistro (MBA) laipsnis. 1962-1964 m. leido „Lituanus” žurnalą. 1991 m. su žmona Egle grįžo į Lietuvą, buvo tuo metu finansų ministrės patarėjas, padėjo įkurti Lietuvos investicijų banką, iki 1993 m. buvo jo prezidentas. 1992 m. – centrinės privatizavimo komisijos narys. 1993 m. – vienas iš Nacionalinės vertybinių popierių biržos steigėjų ir pirmasis biržos tarybos pirmininkas. 1999-2000 metais buvo Finansų ministras.

Povilas Gaidamavičius. Ekonomistas, žurnalistas. Gimė 1905 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apskr. Meškuičių vlsč. Baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1931 m. dirbo Telšių apygardos kultūrtechniku. Nuolat domėjosi Žemaitijos krašto gamta, išmatavo daugelį Žemaitijos ežerų ir parašė apie juos nemažai straipsnių, kuriuos išspausdino „Žemėtvarkoje”, „Melioracijoje”, „Kosmose”, „Gimtajame krašte”, „Gamtoje”. Parašė darbą „Masčio ežero morfometrija”, „Masčio ežero baseinas”, „Babrungo upės aukštupio baseinas”, „Virvyčio aukštupio baseinas”, „Biržulio ežeras”, „Reškečio ežeras”, „Germanto, Gelžės ir Šekščio ežerai” ir kt.

Arvydas Gelžinis. Istorikas, knygos „Žemaitija. Istorija, žmonės, likimai” sudarytojas.

Jonas Genys. Istorikas, muziejininkas, Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius, kelių knygų istorijos tema autorius ir bendraautorius, sudarytojas. Gyvena Klaipėdoje.

Zita Genienė. Istorikė, muziejininkė, kelių knygų istorijos tema autorė, bendraautorė, sudarytoja. Gyvena Klaipėdoje.

Pranas Genys. Gimė 1902 m. kovo 1 d. Poetas, Žemaičių muziejaus „Alka” įkūrėjas (1932 m.), aktyvus tarpukario metais veikusio Žemaičių rašytojų sambūrio narys. Mirė 1952 m. rugpjūčio 26 d. Šilutėje.

Juozapas Arnulfas Giedraitis. Žemaičių vyskupas. Gimė 1754 m. birželio 29 d. Giedraičiuose (Kosakovsčiznoje), mirė 1838 m. liepos 5 d. Alsėdžiuose. Mokėsi Vilniuje, Varniuose, Varšuvoje. Teologijos mokslų daktaras. Kunigu įšventintas 1781 m. Carienės Kotrynos šalininkas. Žemaičių vyskupo pareigoms jį rekomendavo vysk. Steponas Giedraitis. Valdydamas vyskupiją, gyveno Varniuose. Nuo 1820 m. nuolat rūpinosi parapijinių mokyklų kūrimu prie bažnyčių. Pritarė 1831 metų sukilimo idėjoms. Po to J. A. Giedraitis atsidėjo literatūrinei veiklai – rūpinosi „Naujo įstatymo Jėzaus Christaus” (1816 m.) išvertimu į lietuvių kalbą ir išleidimu. Yra žinoma, kad buvo surinkęs nemažai medžiagos apie žemaičių kalbą ir ją aprašęs, tačiau šis darbas neišliko. Iš italų kalbos vertė eilėraščius, domėjosi lietuvių kalbos mokslu bei gramatika. Mirė 1838 m. liepos 5 d. Alsėdžiuose. Balzamuotas jo kūnas atvirame karste palaidotas Varnių katedroje po Didžiuoju altoriumi.

Merkelis Giedraitis. Žemaičių vyskupas. Gimė apie 1536 metus, mirė 1609 m. balandžio 6 d. Varniuose. Kilęs iš kunigaikščių Giedraičių giminės. Žemaičių vyskupu paskirtas kaip didžiai išsilavinęs (studijavo Karaliaučiuje, Vitenberge, Tiubingene, Leipcige), mokantis žemaičių kalbą, Lietuvos politiniame gyvenime jau plačiai pasižymėjęs žmogus. Laikomas antruoju Žemaitijos krikštytoju, nes itin daug nuveikė sugrąžindamas reformacijos ir atgimstančios pagonybės bangos apimtą Žemaitiją į krikščionių katalikų tikėjimą. Inicijavo ir rėmė pirmųjų lietuviškų knygų išleidimą („Katekizmo” ir „Postilės”) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, šiam darbui skatindamas M. Daukšą. Mirė M. Giedraitis 1609 m. Daugelį metų žemaičiai jį laikė šventuoju. 1900-aisiais Amerikos lietuviai kreipėsi į Popiežių dėl M. Giedraičio oficialaus paskelbimo šventuoju.

Marija Gimbutienė. Pasaulinio garso mokslininkė, archeologė. Gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje (jos tėvas Danielius Alseika buvo žemaitis, kilęs iš Skuodo rajono). M. Gimbutienė 1942 m. baigė Vilniaus universitetą, 1946 m. Vokietijoje apgynė daktaro disertaciją. Mirė 1994 m. vasario 2 d. Kalifornijoje (JAV).

Algirdas Girininkas. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro darbuotojas, archeologas, žurnalo „Baltų archeologija” redaktorius.

Jūratė Grabytė. Žurnalistė. Gimė 1956 m. Kretingos r. Salantų miestelyje. Baigė Vilniaus universitetą. Dirba Lietuvos radijuje. Lietuvos atgimimo metais pirmoji Lietuvos radijuje ėmė rengti laidas žemaičių kalba. Šios laidos žinomos pavadinimu „Būds žemaitiu”. Keletą metų redagavo žurnalą „Žemės druska”.

Aleksandras Griškevičius. Vienas iš aviacijos pradininkų. Gimė 1809 m. sausio 6 d. netoli Krakių, mirė 1863 m. vasario 11 d. Viekšniuose. Kilęs iš neturtingų bajorų. 1843-1850 m. padarė keletą skraidymo aparato projektų. Parašė knygelę „Žemaičio garlėkys”, 1855-1862 m. darė skraidymo aparatus ir juos bandė. 1860 m. parašė filosofinį kūrinį „Gamtos tikrovė arba Matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiariais pašnekesiais”.

Aleksandra Gulbinskienė-Majauskaitė. Gimė 1925 m. rugpjūčio 24 d. Skuode. Istorikė.

Vaclovas Intas. Gydytojas, respublikinio Unikalių akmenų muziejaus Mosėdyje įkūrėjas. Gimė 1925 m. lapkričio 14 d. Žemaitijoje. 1955 m. baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1955 m. dirbo gydytoju. Nuo 1979 m. – Unikalių akmenų muziejaus direktorius.

Laurynas Ivinskis. Pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas. Gimė 1810 m. rugpjūčio 15 d. Šilalės apylinkėse, mirė 1881 m. liepos 29 d. Palaidotas Kuršėnuose. Nuo 1841 metų įvairiose Lietuvos mokyklose dirbo mokytoju, 1845 m. prie Varnių knygyno įsteigė skaityklą. 1864-1866 m. Kaune dirbo lietuviškų raštų transkribavimo rusų rašmenimis (graždanka) komisijoje. Jo leisti kalendoriai populiarino mokslo žinias, teikė valstiečiams praktinių patarimų, populiarino grožinę literatūrą ir tautosaką. Jis taip pat rašė eilėraščius, vertė, parengė lenkų-lietuvių ir rusų-lietuvių kalbų žodynus, aprašinėjo Lietuvos augalus, kūrė lietuviškų augalų vardyną, sudarinėjo herbariumus, parengė grybų atlasą, parašė gamtos mokslo veikalą „Prigimtumenė” ir kita. 1960 m. Kuršėnuose L. Ivinskiui pastatytas paminklas (skulpt. Petras Aleksandravičius).

Zenonas Ivinskis. Istorikas, filosofas. Gimė 1908 m. gegužės 25 d. Plungės vlsč. Kaušėnų k., mirė 1971 m. gruodžio 24 d. Mokėsi Telšiuose, Kaune, Miunchene, Berlyne. Nuo 1933 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Iš pradžių buvo labiau žinomas kaip filosofas. Pirmieji jo kaip istoriko darbai: „Vytauto Didžiojo veikimas iki 1392 metų”, „Saulės-Šiaulių kautynės 1236 m.”, „Lietuvos istorija 1385-1572 m.”. Į Vakarus pasitraukė 1944 m. Gyvendamas Romoje, Vatikane toliau rinko medžiagą Lietuvos istorijai, dirbo „Lietuvių enciklopedijos” Istorijos skyriaus redaktoriumi. Z. Ivinskis mirė nebaigęs monografijos apie Merkelį Giedraitį, palikęs neišspausdintų daug kitų darbų.

Ignas Jablonskis. Gimė 1911 m. gegužės 26 d. Mosėdžio vlsč. Budrių k. (Skuodo r.). Daugelį metų gyveno Kretingoje. Mirė 1991 m. gruodžio 6 d. Vilniuje. Palaidotas Kretingos senosiose kapinėse. Mokėsi Skuodo gimnazijoje. Kraštotyrininkas, muziejininkas.

Jonas Jamielkovskis. Kražių kolegijos rektorius. Jėzuitas. Gimė 1576 m. Žemaitijoje, mirė 1649 m. spalio 1 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniuje. 1616 m. rugsėjo 18 d. buvo paskirtas naujai kuriamos Kražių kolegijos rektoriumi. J. Jamielkovskis padėjo pagrindus Kražių kolegijai išaugti į svarbų švietimo židinį Žemaitijoje.

Kipras Jančiauskis. Žemaičių bajoras, „Juodųjų brolių” draugijos veikėjas. Gimė 1805 m. gruodžio 9 d. Raseinių apskr., mirė 1853 m. rugsėjo 19 d. ten pat. Mokėsi Raseiniuose, Kaune. Kai 1823 m. „Juodųjų brolių” draugijos veikla buvo susekta, K. Jančiauskis nuteistas mirti. Vėliau ši bausmė pakeista 10 m. kalėjimo, o dar vėliau – tarnyba kariuomenėje ar tremtimi Sibire. Grįžęs į Žemaitiją gyveno dvare, buvo bajorų maršalka.

Kipras Janzevskis. Gimė 1805 m. gruodžio 9 d. Raseinių apskrities Diržiuonių dvare. Mirė 1853 m. rugsėjo 19 d. Žemaičių bajoras, „Juodųjų brolių” draugijos narys.

Kazimieras Jaunius. Kalbininkas, teologas. Gimė 1848 m. Kvėdarnos valsčiuje, mirė 1908 m. vasario 25 d. Kaune. Mokėsi Telšiuose, Kaune, Petrapilyje. Tyrinėjo lietuvių tarmes, baltų kalbų raidą. Žymiausias veikalas – „Lietuvių kalbos gramatika”, žymiausias mokinys – Kazimieras Būga.

Benediktas Juodka. Lietuvos Mokslų akademijos prezidentas (nuo 1992 m.), Europos menų ir mokslų akademijos narys, Vilniaus universiteto prorektorius. Gimė 1943 m. sausio 13 d. Utenoje. 1949-1960 m. mokėsi Gargždų (Klaipėdos r.) vidurinėje mokykloje, 1960-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, 1963-1965 m. – Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete, 1965-1968 m. – aspirantūroje.

Domas Jurkus. Gimė 1902 m. balandžio 4 d. Kaukolikų k. Matematikas, fizikas, „Žemaičių žemės” laikraščio (leistas prieškario ir II pasaulinio karo metais) vienas iš leidėjų.

Juozas Jurkus. Kalbininkas. Gimė 1915 m. rugpjūčio 27 d. Sedos valsčiuje. Mokėsi Sedoje, Telšiuose, Vilniuje. Dirbo Telšių suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi, Vilniaus pedagoginio instituto vyr. dėstytoju, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Pokario metais išvežtas į Sibirą. Mirė 1954 m. gruodžio 23 d.

Vida Kanapkienė. Ilgametė Kretingos kraštotyros muziejaus direktorė, 1996 m. apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

Julius Kanarskas. Istorikas, muziejininkas, daugelio straipnių Žemaitijos istorijos temomis autorius. Gyvena Kretingoje.

Ramūnas Karbauskis. Visuomenės ir politikos veikėjas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (1996-2001), Lietuvos valstiečių partijos pirmininkas (nuo 1998 m.). Gimė 1969 m. gruodžio 5 d. Šiaulių rajono Naisių kaime. 1987 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, 1992 m. – Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabar – Lietuvos žemės ūkio universitetas), kur įsigijo agronomo specialybę. 1993 m. įsteigė UAB „Agrokoncernas”, buvo jos prezidentas. 2000 m. spalio-2001 gegužės mėnesiais – Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas.

Stasys Kasparavičius. Pilotas-instruktorius, Žemaičių „Alkos” muziejaus direktorius, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas. Gimė 1947 m. lapkričio 12 d. Telšių rajone. 1967 m. baigė Luokės vidurinę mokyklą, 1972 m. – Maskvos pilotų-instruktorių mokyklą. 1972-1993 m. dirbo Telšių aviacijos sporto klube, po to – Žemaičių „Alkos” muziejaus direktoriumi. Žemaičių kultūros draugijai vadovauja nuo 1987 metų.

Ambraziejus Pranciškus Kašarauskas (Kosaževskis). Kunigas, gamtininkas, kraštotyrininkas, archeologas. Gimė 1821 m. Telšių rajone, prie Pavandenės, mirė 1882 m. gruodžio 14 d. Tomske. Dirbo Baisogaloje, Pajūryje, Telšiuose. Jis buvo Vilniaus archeologų komisijos bendradarbis, dalyvavo geologinėje ekspedicijoje, kuri tyrė Dubysos slėnį, aprašė retesniuosius Žemaitijos augalus. Surinko daug tautosakos, skelbė straipsnius apie lietuvių kalbą ir kita. 1865 m. buvo ištremtas į Sibirą, tačiau ir čia tęsė mokslinę veiklą.

Domas Kaunas. Knygotyrininkas, Vilniaus universiteto Knygotyros katedros vedėjas, daugelių knygų Lietuvos kultūros istorijos temomis autorius, bendraautorius ir leidėjas. Gimė Plungės rajone. Gyvena Vilniuje.

Libertas Klimka. Kultūros istorikas, etnologas. Daugelio knygų apie Žemaitijos kultūros istoriją autorius, bendraautorius, sudarytojas. Gyvena Vilniuje.

Ignas Končius. Profesorius, etnografas, fizikas, muziejų kūrėjas. Gimė 1886 m. liepos 31 d. Žarėnų vlsč. Purvaičių k., mirė 1975 m. vasario 19 d. JAV. Mokėsi Palangoje, Liepojoje, Petrapilyje. Fizikas, tačiau visą gyvenimą domėjosi Žemaičių krašto etnografija, kultūros praeitimi. Profesoriaus vardas suteiktas 1932 m. Žemaitijos kryžius ir koplytėles pradėjo surašinėti ir fotografuoti dar būdamas studentas. Šį darbą tęsė 30 metų ir iš viso surašė 3234 kryžius ir koplytėles. Jo iniciatyva įkurtas Kauno „Tėviškės” muziejus. Padėjo rinkti etnografinę medžiagą Šiaulių „Aušros”, Telšių „Alkos” muziejams. 1941 m. buvo areštuotas ir išvežtas sušaudyti į Červenę, bet per stebuklą liko gyvas. Karo metais rūpinosi pagalba nuo karo nukentėjusiems žmonėms. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Išleido knygas „Žemaičio šnekos”, „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės”, paskelbė nemažai mokslo darbų. Keletas jo knygų išleista po mirties JAV ir Lietuvoje. Paskutinė knyga – „Mano eitasis kelias” išspausdinta 2001 m. Vilniuje.

Česlovas Kudaba. Geografas, kelių knygų apie Žemaitiją autorius. Gimė 1934 m. liepos 24 d. Ignalinos rajone, mirė 1993 m. Knygą „Kalvotoji Žemaitija” išleido 1972 m. Paskutinis jo didesnis darbas – knyga „Septyni keliai iš Varnių”.

Juozas Kulys. Lietuvos Mokslų akademijos narys. Dirba Biochemijos institute.

Birutė Kulnytė. Gimė 1949 m. liepos 4 d. Mokėsi, gyveno Palangoje. 1967-1973 m. studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1973 m. dirbo Istorijos ir etnografijos muziejuje. 1992 m. paskirta šio muziejaus (dabar – Lietuvos nacionalinis muziejus) direktore. Daugelio knygų ir kitų leidinių autorė, bendraautorė, sudarytoja, leidėja.

Aldona Kuprelytė. Žemaitijos nacionalinio parko etnografė. Gyvena Plateliuose (Plungės r.)

Vaclovas Lapė. Visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1934 m. rugpjūčio 10 d. Plungės rajono Patyrių kaime. 1956 m. baigė Klaipėdos žemės ūkio technikumo Veterinarijos skyrių. Nuo 1992 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Mečys Laurinkus. Visuomenės ir politikos veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras. Gimė 1951 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje. Iki 1954 m. gyveno Komijos ATSR Intos vaikų namuose. Grįžęs į Lietuvą, iki 1965 m. mokėsi Klaipėdos rajono Vėžaičių mokykloje. 1978 m. baigė Vilniaus Universitetą (lietuvių kalbos ir literatūros specialybė). Nuo 1983 m. – MA mokslinis bendradarbis. Buvo Sąjūdžio seimo narys, TSRS liaudies deputatas, AT deputatas, AT Prezidiumo narys. Vadovauja Valstybės saugumo departamentui.

Stasys Ličkūnas. Muziejininkas. Gimė 1884 m. gruodžio 12 d. Mažeikių apskrities Žemalės k., mirė 1944 m. kovo 28 d. 1924-1928 m. buvo Mažeikių pradžios mokyklos vedėjas. 1930 m. rugsėjo 30 d. įkūrė Mažeikių „Alkos” muziejų ir jam iki mirties vadovavo. Leido ir redagavo „Senovės” leidinuką (1930 m.), „Karo archyve” aprašė 1863-1864 m. sukilimą, 1915-1918 m. – vokiečių okupacijos teismą Mažeikiuose, nemažai straipsnių paskelbė kituose leidiniuose.

Jonas Domininkas Lopacinskis. Žemaičių vyskupas, teisių mokslų daktaras. Gimė 1708 m. gegužės 9 d. Mstislaulio vaivadijos Lopacinės dvare. Mokėsi Vilniuje, Varšuvoje. Kunigu įšventintas 1732 m. Buvo žinomas kaip talentingas žmogus, energingas ir uolus kunigas. Didelis jo nuopelnas, kad, norėdamas geriau pažinti savo vyskupiją, buvo nurodęs visiems klebonams kuo tiksliau aprašyti savo parapijas ir ši medžiaga buvo pristatyta į Alsėdžius, kur gyveno vyskupas. Platų vyskupijos aprašymą J. D. Lopacinskis nusiuntė į Romą. Stengėsi, kad šviestųsi visi kunigai, kad sakytų paprastiems žmonėms suprantamus pamokslus. Vyskupaudamas nuolat rūpinosi naujų bažnyčių ir koplyčių, klebonijų statyba, mėgo gražią architektūrą ir skatino visoje vyskupijoje žmones statytis gražius namus. Labai mėgo Viržuvėnus, kuriuos pavadino Janapole, ir čia buvo pasistatęs gražius rūmus. Nėjo į jokius kompromisus su kitatikiais. Vertė knygas iš prancūzų į lenkų kalbą. Jo nurodymu išleistos dvi religinio turinio lietuviškos knygos. Parašė 2 išsamias reliacijas Šventam Sostui. Mirė 1778 m. sausio 11 d. Janapolėje. Palaidotas Varniuose.

Klemensas Lovčikas. Gimė 1937 m. kovo 17 d. Upynos vlsč. Vytogalos kaime. Kraštotyrininkas.

Bronislovas Lubys. Visuomenės, politikos veikėjas, verslininkas. Gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje. 1946-1957 m. mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje, 1957-1963 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1963-1976 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijoje.

1963-1991 m. dirbo VĮ „Azotas” (skyriaus viršininku, cecho viršininko pavaduotoju, vyriausiuoju inžinieriumi, direktoriumi, generaliniu direktoriumi. 1991-1992 m. – Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas, 1992-1993 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas, 1993-1994 m. – Jonavos VĮ „Azotas” generalinis direktorius. Nuo 1993 m. – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Nuo 1994 m. – AB „Achema” prezidentas.

Petras Maželis. Telšių vyskupas. Gimė 1894 m. rugsėjo 21 d. Rokiškio apskrityje. Buvo garsus pamokslininkas. Nuo 1928 m. redagavo „Žemaičių prietelių”, buvo žinomas publicistas ir beletristas. Išleido novelių ir apysakų knygas „Žmogus”, „Kraujo lašai”, „Tarp audrų ir ramybės”. Telšių vyskupijai likus be vyskupo, nuo 1947 iki 1950 m. ėjo vyskupijos kanclerio pareigas. Nuo 1950 iki 1955 metų – vyskupijos valdytojas. Mirė 1966 m. gegužės 21 d. Telšiuose.

Elmantas Meilus. Istorikas, kelių knygų apie Žemaitijos istoriją autorius ir bendraautorius, aktyvus Žemaičių akademijos narys.

Juozas Mickevičius. Istorikas, tautosakininkas. Gimė apie 1907 m. Platelių vlsč. Mačiukų k. (Skuodo r.). Baigęs Telšių gimnaziją, studijavo Lietuvos universitete Humanitarinių mokslų fakultete. Talkino Šiaulių „Aušros”, Telšių „Alkos” muziejams. Paliko surinkęs neįkainojamos vertės kraštotyros darbų archyvą. Žymiausi jo darbai: „Žemaičių vestuvės”, „Žemaičių krikštynos”, „Senovės linų ūkis Žemaičių krašte”, „Senovės pieno ūkis Žemaičių krašte”, „Plateliai”, „Putvės pilis”, „1863 metų sukilimo atgarsiai Platelių apylinkėje” ir kt. Mirė 1984 m. lapkričio 10 d. Palaidotas Beržoro (Plungės r.) kapinėse.

Jonas Mikulskis. Gydytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1885 m. balandžio 3 d. Telšiuose, mirė 1959 m. sausio 8 d. Prancūzijoje. Mokėsi Palangoje, Šiauliuose, Vienoje, Ciūriche, kur 1909 m. gavo medicinos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą dirbo Kuliuose, Šateikiuose, Plungėje, Varniuose ir Telšiuose. Dalyvavo Tautų Sąjungos gydytojų veikloje. 1922 m. išrinktas Telšių apskrities Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos valdybos pirmininku, daug prisidėjo steigiant Žemaičių „Alkos” muziejų, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Į Vakarus pasitraukė 1944 m. Prancūzijoje gyveno nuo 1946 metų vasario mėnesio.

Justinas Mikutis. Tragiško likimo kultūros filosofas, visuomenės veikėjas. Gimė 1922 m. balandžio 27 d. Šateikių-Rūdaičių k. (Platelių vlsč.). Mirė 1988 m. birželio 2 d. Vilniuje.

Vacys Milius. Etnografas, kultūrologas. Gimė 1926 m. gruodžio 8 d. Skuodo r. Šauklių k. 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1954 metų dirba Lietuvos istorijos institute. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Daugelio knygų kultūros istorijos tema autorius, bendraautorius, sudarytojas. Mirė 2005 m. spalio mėnesį. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Emilija Miltenienė. Kraštotyrininkė, pedagogė, kultūros darbuotoja, Ylakių (Skuodo r.) etnografinio ansamblio įkūrėja ir ilgametė vadovė. Gyvena Ylakiuose (Skuodo r.).

Joana Misiūnienė. Pedagogė, kraštotyrininkė, Luokės (Telšių r.) kultūros namų folkloro kolektyvo „Šatrija” vadovė.

Kazys Misius. Gimė 1942 m. gruodžio 5 d. Kvėdarnos vlsč. Paimiežio k. Inžinierius, kraštotyrininkas, kultūros istorikas.

Vladas Nagius-Nagevičius. Generolas, archeologas, gydytojas, muziejininkas. Gimė 1881 m. birželio 17 d. Kretingoje, mirė 1954 m. rugsėjo 15 d. JAV. Mokėsi Palangoje, Rygoje, Petrapilyje. 1921 m. įkūrė Karo muziejų Kaune. Nepriklausomoje Lietuvoje atliko tris didelio masto archeologinius kasinėjimus vakarų Žemaitijoje: Pryšmančių kapinyne, Apuolės ir Įpilties piliakalniuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau apsigyveno JAV.

Augustas Narmontas. Kraštotyrininkas, žemaičių kultūrinio gyvenimo organizatorius Palangos krašte. Organizavo buvusios Birutės kalno šventyklos maketo įgyvendinimą Šventojoje. Gyvena Būtingėje (Palangos m.).

Gabrielius Narutavičius. Gimė 1865 m. Brevikių kaime (dab. Alsėdžių sen., Plungės rajonas). Mirė 1922 m. Varšuvoje. Lenkijos Respublikos prezidentas. Iš pradžių mokėsi Mintaujoje, 1891 m. baigė S. Galen inžinerijos mokslus. Dirbo elektrotechnikos srityje – statė vandens jėgaines. 1907 m. buvo Ciūricho politechnikumo profesorius, 1913 – 1920 m. – Ciūricho politechnikumo dekanas. 1920 m. persikėlė gyventi į Lenkiją, kur bvo paskirtas viešųjų darbų ministru. 1922 m. atvyko į Vilnių, užsiėmė okupuoto Vilniaus reikalais. Jo įsakymu buvo paleisti čia buvę areštuoti lietuviai.
1922 m. – Genujos konferencijos narys.
1922 m. – Lenkijos užsienio reikalų ministras.
1922 m. gruodžio 14 d. išrinktas Lenkijos prezidentu.
1922 m. gruodžio 16 d. žuvo (nušautas per E. Niewiadomskio parodos atidarymą).
  
Stanislovas Narutavičius. Gimė 1862 rugsėjo 2 d. Brevikių kaime (dab. Alsėdžių sen., Plungės rajonas). Mirė 1932 m. gruodžio 31 d.  Advokatas, visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas, 1905 m. revoliucijos dalyvis, Vilniaus didžiojo seimo atstovas nuo Alsėdžių
Advokatas, visuomenės veikėjas, Lenkijos prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus brolis. Yra baigęs Liepojos (Latvijos Respublika) gimnaziją, Petrapilio universitetą, kur įsigijo teisininko specialybę. Yra kandidatavęs į Rusijos IV dūmos atstovus. 1917 d. kartu su kitais organizacinio komiteto ruošė Vilniaus konferenciją, dalyvavo jos darbe, ten buvo išrinktas Tautos tarybos nariu. Pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.
Lietuvos Nepriklausomybės  metais gyveno savo ūkyje, buvo aktyvus visuomenės veikėjas, dalyvavo Telšių apskrities tarybos veikloje.
1890 m. kartu su L. Krzywickiu išleido „Tygodnik Powsizechny“.

Vladas Nausėdas. Gimė 1911 m. liepos 25 d. Žakainiuose (Šilutės r.). Mirė 1983 m. birželio 6 d. Klaipėdoje. Kultūros istorikas.

Izidorius Navidanskas. Gimė 1909 m. sausio 19 d. Ylakių vlsč. Kalnėnų k. (Skuodo r.). Mirė 1989 m. rugsėjo 17 d. Žemaitijos botanikos parko įkūrėjas.

Adolfas Nezabitauskis. Gimė 1901 m. liepos 6 d. Baidotų k. (Skuodo r.). Mirė 1968 m. Telšiuose (paskutiniosiomis savo gyvenimo dienomis gyveno Telšiuose, Plungės g. 15). Palaidotas Gargždelės kapinėse (šalia brolių ir tėvų). Buvęs „Lietuvos aido” korektorius, stilistas. Nuo 1941 m. dirbo kultūros paminklų įstaigos viršininku. Suimtas 1949 m., kai dirbo Mosėdžio mokyklos direktoriumi. Kalėjo Vorkutoje, Abezės lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Reabilituotas. Mokėjo senąsias lotynų, graikų, gotų, lenkų kalbas. Visą gyvenimą norėjo dirbti istoriku. Dirbo ekspeditoriumi, vėliau – rinkinių saugotoju Šiaulių „Aušros“ muziejuje. 1968 m. perėjo dirbti į Žemaičių muziejų „Alka”. Tais pačiais metais ir mirė. Žemaičių muziejuje „Alka“ saugoma dalis Adolfo Nezabitauskio archyvo. Pagrindinė jo archyvo dalis yra Vilniaus universiteto bibliotekoje. 

Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis. Pirmojo lietuviško iliustruoto elementoriaus autorius. Gimė 1800 m. rugpjūčio 29 d. Salantų vlsč. Baidotų k. (Skuodo r.), mirė 1876 m. balandžio 11 d. Varšuvoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, Kaune, Vilniuje, kur buvo vienas iš veikliausių žemaičių studentų lituanistinio sąjūdžio dalyvių. 1824 m. K. Nezabitauskis išleido knygelę „Naujas mokslas skaitymo dėl mažų vaikelių Žemaičių ir Lietuvos”. Tai pirmas iliustruotas lietuviškas elementorius. Jame išspausdinta ir pirmoji lietuviškų knygų bibliografija. Joje suregistruotos 73 knygos ir rankraščiai.

Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis. Politinės lietuvių poezijos pradininkas. Gimė 1779 m. rugsėjo 12 d. Salantų vlsč. Baidotų k. (Skuodo r.), mirė 1837 m. liepos 10 d. Prancūzijoje. Mokėsi Kražiuose, Vilniuje, Varniuose. 1831 m. Veliuonos bažnyčioje skelbė sukilėlių atsišaukimus, vėliau emigravo į Prūsus. 1834 m. Šiauliuose už akių karo teismas nuteisė mirti. Rankraščiuose liko poezijos rinkinys „Eiliavimas liežuvyje lietuviškai žemaitiškame”.

Liudvikas Nezabitauskis. Teisininkas, etnografas, žurnalistas. Gimė 1903 m. sausio 29 d. Baidotų k. (Skuodo r.). Mirė 1937 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdoje. Palaidotas Gargždelės kapinėse (Salantai). Mokėsi Skuodo progimnazijoje, Telšių gimnazijoje, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1925 m. bendradarbiavo leidiniuose „Vairas”, „Lietuva”, „Lietuvos aidas”, „Lietuvis”, „Šiaurės Lietuva”, „Gimtasis kraštas”, „Vakarai”. Rašė teisės, ekonomikos ir kraštotyros temomis. Išspausdino: „Talkos Žemaičiuose” (Tautosakos darbai. T. 1, 1935). Išvertė Vokietijos valstybės baudžiamojo įstatymo knygą (1935).

Juozas Normantas. Kraštotyrininkas, „Žemaičių žemės” bendradarbis. 1941 m. baigė Skuodo gimnaziją. Gyvena Vilniuje.

Irenėjus Oginskis. Gimė 1808 m. Florencijoje, mirė 1863 m. Rietave. Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio sūnus. Pagarsėjo kaip pavyzdingas ūkininkas, įvedęs savo dvaruose apie Rietavą, Endriejavą, Veiviržėnus savotišką valstiečių savivaldybę su renkamais vaitais, teismais, taupomosiomis ir kitokiomis kasomis. 1835 m. panaikino baudžiavą, o vėliau įėjo į specialų komitetą baudžiavos panaikinimo klausimui nagrinėti visoje Kauno gubernijoje. Jis žinomas ir kaip kultūros žmogus, pradėjo statyti Rietavo bažnyčią, įsteigė Rietavo žemės ūkio mokyklą, kur buvo dėstoma ir lietuvių kalba. Jis buvo S. Daukanto, M. Akelaičio darbų rėmėjas. Jo dėka Rietavas tapo žymiu Žemaitijos ūkio ir kultūros centru. Du jo sūnūs – Bagdonas ir Mykolas – itin daug nuveikė organizuodami, steigdami muzikos mokyklas, orkestrus Rietave ir Plungėje.

Kazimieras Olšauskas. Profesorius, kunigas, „Žemaičių prieteliaus” redaktorius, teologas. Gimė 1911 m. vasario 2 d. Salantų valsčiaus Žeimių kaime, mirė 1954 m. birželio 18 d. Sibire. Mokėsi Plungėje, Telšiuose, Romoje. Nuo 1936 m. dirbo profesoriumi Telšių kunigų seminarijoje. „Žemaičių prietelių” redagavo 1938-1940 metais. Išspausdino knygelę apie prelatą P. Urbonavičių, keletą kitų leidinukų teologijos ir istorijos temomis. 1946 m. buvo areštuotas ir tuometinės valdžios nuteistas 10 metų kalėti. Mirė Svardlovsko srityje po sunkaus sužeidimo.

Juozas Pabrėža. Humanitarinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto studijų prorektorius, Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis” pirmininkas, Šiaulių LIONS klubo narys. Gimė 1955 m. rugsėjo 30 d. Mokėsi Skuodo vid. m-kloje, studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, vėliau – VU aspirantūroje. Yra paskelbęs daugiau negu 30 mokslo straipsnių „Kalbotyros” ir „Baltistikos” žurnaluose ir kt. Jis – knygelės „Žemaičių rašybos patarimai” (1991), „Lietuvių kalbos” (1995) vadovėlio studentams skyriaus „Dialektologija” autorius. Gyvena ir dirba Šiauliuose.

Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Gimė 1971 m. sausio 15 d. Skuodo vlsč. Večių k., mirė 1849 m. lapkričio 11 d. Kretingoje, palaidotas senosiose Kretingos kapinėse. Mokėsi Lenkimuose, Kretingoje, Varniuose, Vilniuje. Dalyvavo T. Kosciuškos sukilime. 1796 m. įšventintas į kunigus. Vikaravo Šiluvoje, Tveruose, Plungėje, klebonavo Raudėnuose, 1816 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Nuo 1817 m. dirbo Kretingos pranciškonų mokyklos mokytoju. Vėliau buvo paskirtas Kretingos vienuolyno pamokslininku. Rankraščiuose paliko 250 pamokslų, parašytų žemaičių kalba. Svarbus jo darbas „Apei smerti”, dvasinio turinio knygelė „Parkratims sanžines”, knygelė „Spasabs kayp reiyk apsyete so lygoniys kor niera Daktarie”. Iš viso J. A. Pabrėža parašė apie 50 mažesnių ir didesnių knygų iš medicinos ir botanikos. Yra sukūręs ir eilėraščių.

Rolandas Paksas. Visuomenės ir politikos veikėjas, Lietuvos Respublikos Seimo narys. Gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. 1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1979 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas), kur įgijo pramonės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę. 1984 m. baigė Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) Civilinės aviacijos akademiją (inžinieriaus piloto specialybė). 1979-1985 m. dirbo lakūnu instruktoriumi. 1985-1992 m. – Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubo viršininkas, savanoriškosios krašto apsaugos aviacijos junginio vadas. 1992-1997 m. – statybos uždarosios akcinės bendrovės „Restako” prezidentas. 1997-1999 ir 2000 m. balandžio-lapkričio mėnesiais – Vilniaus miesto meras. Nuo 1996 m. lapkričio mėn. iki 2000 m. vasario mėn. – Respublikos Prezidento patarėjas, įgaliotasis atstovas specialiesiems pavedimams. 1999 m. birželio-spalio mėnesiais ir 2000 m. lapkričio-2001 m. birželio mėnesiais vadovavo Lietuvos Vyriausybei. Vilniaus klubo prezidentas, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos narys. Buvo Sovietų sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinės, Lietuvos aukštojo pilotažo rinktinės narys. Daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas, lėktuvų sporto tarptautinių varžybų nugalėtojas.
2003 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Freidheimas Peisakas. Gimė 1923 m. sausio 3 d. Gargžduose. Istorikas, mokslininkas.

Jurgis Pliateris. Literatūros istorikas, bibliografas, kalbininkas. Gimė 1810 m. liepos mėnesį netoli Švėkšnos, mirė 1836 m. vasario 5 d. Raseiniuose. Palaidotas Švėkšnoje.

Juzefas Perkovskis. Dailininkas, žemaičių etnografijos tyrinėtojas. Mirė 1940 m. liepos 24 d. Telšių r. Palaidotas Gorskių šeimos kape, netoli Džiuginėnų km. (Telšių r.).

Vladas Gerardas Putvinskis. Gimė 1873 m. spalio 6 d. Rygoje, mirė 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje. Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjas, rašytojas, grafaitės Idalijos Pliateraitės sūnus, žinomas Pūtvio pavarde.

Pranciškus Ramanauskas. Telšių vyskupas. Gimė 1893 m. spalio 16 d. Teologijos mokslų daktaras, profesorius. Nuo 1932 m. dirbo Telšių kunigų seminarijos profesoriumi, nuo 1940 m. liepos paskirtas šios seminarijos rektoriumi, pakeltas prelatu. 1944 m. vasario 28 d. konsekruotas Telšių vyskupu augziliaru. Ilgą laiką bendradarbiavo spaudoje ir pats keletą metų redagavo laikraščius „Spauda ir gyvenimas”, „Žemaičių prietelius”. 1934 m. išleista jo knyga „Tikybos pamokos praktikoje”. Mirė 1959 m. spalio 15 d. Palaidotas Telšių katedroje, šalia vyskupo Justino Staugaičio.

Stasys Raštikis. Kariškis, Lietuvos valstybės veikėjas. Gimė 1896 m. rugsėjo 13 d. Kuršėnuose, mirė 1985 m. gegužės 2 d. Los Andžele. Nuo 1935 m. sausio l d. – Lietuvos kariuomenės vadas. Dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje. 1944 m. pasitraukė į užsienį. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Parašė atsiminimų knygas „Įvykiai ir žmonės”, „Lietuvos likimo kelias” ir kita.

Eleonora Ravickienė. Pedagogė, kraštotyrininkė, Plungės miesto garbės pilietė. Renka Plungės krašto kultūros istoriją, šia tema parengė spaudai ir išspausdino dvi knygas. Didžiausia dalis jos archyvo perduota Žemaičių dailės muziejui. Gyveno Plungėje. Mirė 2004 m. sausio 6 d. Išsamiau >

Jurgis Razma. Visuomenės ir politikos veikėjas, Lietuvos Respublikos Seimo narys 1996-2000 m. Gimė 1958 m. kovo 14 d. Plungės rajono Žvirblaičių kaime. 1976 m. baigė Plungės 4-ąją vidurinę mokyklą, 1981 m. – Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą (fiziko specialybė). 1981-1991 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete laborantu, vyresniuoju inžinieriumi. 1991-1992 m. pradėjo profesionalaus politiko veiklą – dirbo Vyriausybės vadovo patarėju. 1992-1993 m. – Seimo nario T. Lydeikio patarėjas, 1994-1995 m. – Sąjūdžio atsakingasis sekretorius, 1995-1996 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys.

Milda Ričkutė. Kultūros darbuotoja, Telšių miesto folkloro ansamblio „Insula” vadovė.

Stanislovas Rimkus. Gimė 1912 m. sausio 15 d. Kvėdarnos parapijos Trapymo k. Sušaudytas 1942 m. birželio 20 d. Orenburge. Kunigas, visuomenės veikėjas. 1938 m. įsteigė Kražių skerdynių muziejų.

Vaclovas Rimkus. Kelmės krašto tyrinėtojas, muziejininkas.

Albertas Rosinas. Kalbininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Gimė Kelmės rajone.

Valdas Rutkūnas. Kraštotyrininkas, Kelmės „Ramuvos” bendrovės folkloro ansamblio „Knituva” vadovas.

Liudvikas Sabutis. Valstybės, politikos veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras. Gimė 1939 m. vasario 1 d. Klaipėdoje. 1973 m. baigė Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą. 1990-1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

Antanas Salys. Kalbininkas. Gimė 1902 m. liepos 21 d. Salantų vlsč. Reketės k. (dabar – Kretingos r.), mirė 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje. Mokėsi Telšiuose, Kaune, Leipcige, Hamburge. Filologijos mokslo daktaro laipsnis suteiktas už darbą „Žemaičių tarmės”, kuriame nagrinėjama žemaičių tarmių istorija. Dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. Sudarė lietuvių kalbos terminų klasifikaciją. Nuo 1944 m. gyveno užsienyje. 1947 m. apsigyveno JAV ir čia, Pensilvanijos universitete, dėstė slavistiką ir baltistiką. Mirė JAV.

Leonardas Sauka. Lietuvos Mokslų akademijos narys, J. Basanavičiaus premijos lau-reatas. Gimė Telšių rajone. Gyvena Vilniuje.

Kazys Sideravičius. Žurnalistas. Gimė 1907 m. spalio 8 d. Naumiestyje. 1940 metų birželio-lapkričio mėnesiais buvo Telšių apskrities viršininkas. 1957-1968 m. – „Mokslo ir gyvenimo” žurnalo redaktoriaus pavaduotojas. Knygos „Nuo Durbės iki Žalgirio” (1944) autorius.

Vladas Statkevičius. Kraštotyrininkas. daugelio straipsnių Žemaitijos kultūros istorijos temomis autorius.

Justinas Staugaitis. Kunigas, prozininkas. Gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose (Šakių r.). Vasario 16-osios akto signataras. Nuo 1926 m. – Telšių vyskupas. J. Gintauto slapyvardžiu išleido V. Mykolaičio-Putino romanui „Altorių šešėly” oponuojančią apysaką „Tiesiu keliu” (1934-1935). Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose.

Kazimieras Steponis (Steponavičius). Kanauninkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m. kovo 4 d. Mažeikių apskrityje. 1937-1944 m. buvo Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas (kai sovietmečiu seminariją uždarė, klebonavo Mažeikiuose). 1941 m. pakeltas garbės kanauninku, o 1944 m. vasarą – seminarijos vicerektoriumi. Seminarijoje dėstė etiką, asketinę, mistinę teologiją, bendradarbiavo spaudoje. Nemažai straipsnių paskelbė „Žemaičių prieteliuje”.

Antanas Stravinskas. Kraštotyrininkas, daugelio knygų kultūros istorijos temomis, straipsnių autorius, bendraautorius, J. Basanavičiaus premijos laureatas. Gimė Žemaitijoje. Gyvena Vilniuje.

Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Respublikos prezidentas. Gimė 1885 m. vasario 26 d. Kaltinėnų valsčiuje, mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Mokėsi Kaltinėnuose, Liepojoje, Žemaičių dvasinėje seminarijoje Kaune, Insbruke, baigė Halės agronomijos institutą. Grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į politinę veiklą. Padėjo įsteigti Lietuvos Krikščionių demokratų partiją ir kurį laiką jai vadovavo. Buvo Tautos tarybos narys, pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktą. 1920 m. gegužės 13 d. išrinktas Steigiamojo Seimo pirmininku, o nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1926 m. birželio 7 d. buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Vėliau šias pareigas perdavė K. Griniui. Po 1926 m. gruodžio perversmo A. Stulginskis iš politinės veiklos pasitraukė, Kretingos apskrityje įsigijo Jokūbavo dvaro centrą ir ten gyveno bei ūkininkavo. 1941 m. birželio 14 d. su žmona buvo prievarta išvežtas į Krasnojarsko kraštą. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

Giedrius Subačius. Kalbininkas, kultūros istorikas. S. Daukanto, J. Pabrėžos rašytinio palikimo tyrinėtojas, daugelio knygų apie žemaičių kalbą, kultūros istoriją sudarytojas, autorius, bendraautorius, leidėjas. Gyvena Vilniuje, JAV. S. Daukanto premijos laureatas.

Matas Šalčius. Gimė 1890 m. spalio 20 d. Čiudiškių k. (Prienų r.). Mirė 1940 m. gegužės 26 d. Bolivijoje. Žurnalistas, keliautojas, visuomenės ir kultūros veikėjas. 1908-1911 m. dirbo Skuodo, Mosėdžio mokyklose, organizavo čia slaptus apylinkių mokytojų susirinkimus.

Stasys Šalkauskis. Gimė 1886 m. gegužės 4 d. Kėdainių apskrityje, Ariogaloje. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose. Filosofas, pedagogas, paskutinis nepriklausomos Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Baigė Šiaulių gimnaziją, studijavo Maskvoje. Iš stambesnių jo veikalų labiausiai žinomi šie: „Kultūros filosofijos metmenys” (1926), „Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai” (1926 ir 1933) „Visuomeninis auklėjimas” (1932), „Ateitininkų ideologija” (1933), „Lietuvių tauta ir jos ugdymas” (1933), „Bendroji filosofijos terminologija” (1938), studija „Bažnyčia ir kultūra” (1913) ir kt.

Jurgis Šaulys. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, filosofas. Gimė 1897 m. gegužės 5 d. Švėkšnos valsčiuje, mirė 1948 m. spalio 18 d. Šveicarijoje. Mokėsi Palangoje, Žemaičių kunigų seminarijoje, Berno universitete. Vienas iš Demokratų partijos įkūrėjų Lietuvoje. Nuo 1918 metų daugiausiai dirbo kaip diplomatas – Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje. 1923-1927 m. Klaipėdoje rūpinosi periodinės spaudos reikalais. 1927-1946 m. dirbo diplomatinį darbą Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje. Knygų apie Lietuvos istoriją kolekcionierius.

Irena Šiaulienė. Visuomenės ir politikos veikėja. Lietuvos Respublikos Seimo narė 1992-2000 m. Gimė 1955 m. vasario 19 d. Kelmės r. Kolainių kaime. 1971 m. baigė Telšių rajono Pavandenės vidurinę mokyklą, 1976 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą (istorijos ir sociologijos mokslų dėstytojos specialybė). 1987 m. apgynė istorijos mokslų kandidatės disertaciją. 1976-1992 m. dėstytojavo Klaipėdos politechnikume (dabar – Klaipėdos aukštesnioji technikos mokykla), Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas), Klaipėdos universiteto Istorijos ir sociologijos katedroje.

Jonas Šliūpas. Gydytojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas Gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžiuose. 1880 m. Latvijoje baigė Mintaujos gimnaziją. Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne, eidamas 84-uosius metus. Daugelio knygų istorijos ir kultūros tema autorius.

Povilas Šverebas. Gimė ir gyvena Sedoje (Mažeikių r.). Istorikas, muziejininkas, pedagogas, daugelio straipsnių istorijos, kultūros paveldo temomis autorius, knygų „Seda”, „Renavas” sudarytojas. Mažeikių muziejaus direktoriaus pavaduotojas.

Bronius Untulis. Gimė 1883 m. spalio 4 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Mirė 1977 m. sausio 28 d. Vilniuje. Pedagogas, kultūros veikėjas, istorikas.

Matas Untulis. Tautosakos rinkėjas. Gimė 1889 m. rugsėjo 21 d. Rumšaičiuose (Skuodo r.). Mirė 1952 m. rugsėjo mėn. Klaipėdos r.

Vygaudas Ušackas. Visuomenės ir politikos veikėjas, diplomatas. Gimė 1964 m. gruodžio 16 d. Skuode. 1971-1982 m. mokėsi Skuodo 2-ojoje vidurinėje mokykloje, 1985-1990 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 1990 m. – Oslo (Norvegija) universitete, 1991 m. – Arhuso (Danija) universitete (studijavo politikos mokslus).

Gediminas Vagnorius. Visuomenės ir politikos veikėjas. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signataras. Lietuvos Respublikos Seimo narys nuo 1992 m. Gimė 1957 m. birželio 10 d. Plungės rajono Vilkaičių kaime. 1975 m. baigė Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, 1980 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Statybos ekonomikos fakultetą (inžinieriaus ekonomisto specialybė). 1980-1987 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto aspirantūroje. 1987 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. 1998-1990 m. dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Ekonomikos institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1990-1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991-1992 m. ir 1996-1999 m. – Lietuvos Vyriausybės vadovas. 1997 m. jam suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaro vardas.

Vacys Vaivada. Gimė, mokėsi Telšiuose. Istorijos mokslų daktaras, vienas iš pagrindinių Žemaičių kultūros draugijos įkūrėjų. Gyvena Klaipėdoje.

Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, rašytojas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius. Gimė 1801 m. vasario 28 d. Salantų vlsč. Nasrėnų k. Vėliau buvo pasivadinęs Volončevskiu. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, Varniuose, Vilniuje. Teologijos mokslų daktaras. Dirbdamas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi parašė ir išleido „Žemaičių vyskupystę”. Žemaičių vyskupystei vadovauti paskirtas 1848 m. Labiausiai nusipelnė šviesdamas Žemaičių kraštą – kurdamas parapines mokyklas, Blaivybės broliją ir plėsdamas jos veiklą, organizuodamas slaptų knygų gabenimą iš Prūsijos, rašydamas ir leisdamas populiarias grožinės literatūros knygas. Mirė Kaune. Palaidotas Kaune, po didžiuoju katedros altoriumi.

Vitas Valatka. Muziejininkas, archeologas, kraštotyrininkas. Gimė 1927 m. sausio 26 d. Plungės rajone. Kurį laiką vadovavo Žemaičių „Alkos” muziejui. Mirė 1977 m. rugpjūčio 23 d. Telšiuose.

Aleksandras Vasiliauskas. Ekonomistas, Lietuvos Mokslų akademijos narys, Žemaičių kultūros fondo narys. Gyvena Vilniuje. Europos integracijos tyrimų centro direktorius. Gimė Pavandenėje (Telšių r.).

Vlada Vengrienė. Kraštotyrininkė, pedagogė. Gyvena Varniuose (Telšių r.).

Norbertas Vėlius. Tautosakininkas, mitologas. Gimė 1938 m. Šilalės rajone, Gulbių k. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Vilniaus universitete. Profesorius, Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, daugelio paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos organizuotų ekspedicijų iniciatorius ir vadovas, daugybės knygų autorius ir bendraautorius. Mirė 1996 m. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Algirdas Vilkas. Mokytojas, kraštotyrininkas, Mažeikių rajono kultūros centro folkloro kolektyvo „Alksna” vadovas. Gyvena Mažeikiuose.

Eduardas Vilkas. Visuomenės ir politikos veikėjas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Kovo 11-osios Akto signataras. Gimė 1935 m. spalio 3 d. Gargžduose (Klaipėdos r.). 1949-1953 m. mokėsi Klaipėdos pedagoginėje mokykloje, 1953-1958 m. studijavo Vilniaus universitete. 1958-1962 m. – Lietuvos Mokslų akademijos Matematikos instituto aspirantas, 1962-1964 m. – jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1964-1985 m. – skyriaus vadovas, direktoriaus pavaduotojas, nuo 1985 m. – Ekonomikos instituto direktorius. 1985-1991 m. – Lietuvos Mokslų akademijos vyriausiasis mokslinis sekretorius, nuo 1991 m. – Lietuvos Mokslų akademijos viceprezidentas. 1989-1999 m. – TSRS AT deputatas, 1990-1992 m. – LR AT deputatas.

Jonas Vitkevičius. Gimė 1808 m. birželio 24 d. Pašiaušyje (Kelmės r.). Mirė 1839 m. gegužės 9 d. Peterburge. Diplomatas, geografas, etnografas.

Juozas Vyšniauskas. Žurnalistas, tautodailininkas, kraštotyrininkas. Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis” redaktorius.

Vytautas Vitkauskas. Kalbininkas. Gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose. 1958 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Akademinio „Lietuvių kalbos žodyno” vienas iš autorių ir redaktorių, surinkęs šiam žodynui keliasdešimt tūkstančių žodžių. 1976 m. išleido „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną”, parengė spaudai nemažai kitų didelę vertę turinčių kalbinių mokslo darbų. Daugiausiai dirba dialektologijos, kalbos kultūros, žodynų rengimo spaudai srityse.

Viktoras Vitkus. Kraštotyrininkas, dailininkas, Raseinių krašto kultūros paveldo tyrinėtojas.

Janina Zvonkuvienė. Žurnalistė, kraštotyrininkė, Žemaičių kultūros draugijos „Žemaičių alkieriaus” vadovė. Gyvena Klaipėdoje.

Mykolas Žalneravičius. Žemaičių kultūrinio judėjimo vienas iš pagrindinių organizatorių Šiaulių krašte, Šiaulių kultūros centro žemaičių folkloro ansamblio „Auda” vadovas.

Alfonsas Žilėnas. Ekonomistas. Lietuvos Mokslų akademijos narys-korespondentas. Gimė 1921 m. spalio 27 d. Akmenės rajono Kivylių kaime. Gyvena Vilniuje.

Vladas Žulkus. Istorikas, archeologas, Lietuvos pajūrio tyrinėtojas. Gimė Palangoje. Dirba Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos mokslo centre. Daugelio knygų apie Žemaitijos istoriją autorius ir bendraautorius. Gyvena Klaipėdoje.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija