Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI

Karolis Oginskis (1711–1766)


LDK karinio ir politinio veikėjo, Baltojo erelio ordino kavalieriaus, Kauno pavieto maršalkos (nuo 1701 m. iki mirties), LDK stalininko (1704–1709), Darsūniškio seniūno, bažnyčios statytojo, daugkartinio pasiuntinio į Seimą Boguslavo Kazimiero Oginskio  (apie 1669–1730) ir jo pirmosios žmonos Švedijos generolo-leitenanto barono Voldemaro Vrangelio dukters Polidoros Auroros sūnus. Karolio tėvas iš anksto (1703 m.) pasirūpino, kad Darsūniškio seniūnija atitektų sūnui Karoliui. 1717 m. tokį pat leidimą iš valdovo išrūpino ir Karolio sūnui (savo anūkui) Juozapui.

Karolis turėjo seserį Teodorą. 1706 m. ją iš vieno Vilniaus vienuolyno išsivežė ir po metų vedė Švedijos karaliaus Karolio XII generolas adjutantas, Švedijos karalystės senatorius, Livonijos generalinis gubernatorius, dalyvavęs keliuose garsiuose mūšiuose (tarp jų ir prie Poltavos, kur buvo paimtas į nelaisvę, tačiau netrukus išleistas) Karolis Gustavas Diukeris. Teodora mirė 1719 metais. 

1732 m. Karolio Oginskio sūnus Juozapas Darsūniškio seniūniją išnuomojo savo senelei Anai Daratai Oginskienei (savo senelio B. K. Oginskio trečiajai žmonai, jai ši santuoka buvo ketvirta), kuri po vyro B. K. Oginskio mirties 1730 m. buvo našlė.

1738 m. Juozapas Oginskis vedė Apoloniją Vyhovską, kurios tėvas Jurgis Vyhovskis buvo Voluinės pataurininkis, pulkininkas, o motina – Černigovo vėliavininko duktė Helena Černovska. 1740 m. sausio 8 d. Juozapas Oginskis savo žmonai užrašė 200 tūkst. lenkiškų auksinų iš savo Strėvininkų, Uogintų, Kruonio bei kitų dvarų Trakų ir Breslaujos pavietuose.

1740 m. Juozapas Oginskis iš Gutakovskių įsigijo Keragališkių kaimą Kazokiškių parapijoje. Jis gyveno Strėvininkų dvaro rūmuose.

Juozapo žmona Apolonija mirė Strėvininkuose 1751 m. balandžio mėn. Tų pačių metų rugsėjo 15 d. J. Oginskis vedė Kernavės seniūno Motiejaus Bialozaro ir Onos Oginskytės dukterį Antaniną Bialozaraitę.

J. Oginskis mirė 1776 m. sausio 21 d. kovo 28 d. jis buvo palaidotas Vilniaus šv. Dvasios bažnyčioje. Našle likusi Antanina Oginskienė mirė 1812 m. gegužės 21 d. Strėvininkuose, būdama 84 metų amžiaus.

Literatūra:

1. „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai“, Kaišiadorys, Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009, p. 110.
2. Kaišiadorių enciklopedija, http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Pagrindinis_puslapis  (žr. 2014-03-29).
3. Link-Lenczowski A., Ogiński Bogusław, Polski słownik biograficzny, Krokuva, 1978, t. 23/3, p. 601–602.

Parengė Danutė Mukienė


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.08.31
Pastabas siųskite adresu:
zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija