Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 2

Kapinės Mosėdyje ir jo apylinkėse
 
Parengė Kazimieras Prušinskas
Laikas naikina ne tik žmonių atmintį, bet ir jų paliktus pėdsakus. Kapinės – viena iš žemaičių ir visų kitų lietuvių labiausiai gerbiamų ir puoselėjamų vietų. Tačiau, laikui einant, nykstant kaimams, keičiantis istorinėms ir politinėms sąlygoms, ir ant jų nusileidžia užmaršties skraistė.
Šiuo metu neatskiriama Mosėdžio dalis – Akmenų (buv. Kapų) gatvės gale, miestelio šiaurės vakarinėje dalyje esančios Mosėdžio miestelio kapinės. Neužmiršo dar mosėdiškiai kelio ir į šalia vidurinės mokyklos stadijono esančias Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių sovietinių karių kapines. Visa kita? daugelį kitų seniūnijos teritorijoje esančių kapinių retas jau ir senas šių apylinkių gyventojas randa. Popierius šiuo atveju buvo iškalbingesnis. 1983 m. sausio 24 d. Skuodo rajono vykdomojo komiteto pirmininko Alberto Liubarto ir vyriausiojo žemėtvarkos inžinieriaus Vytauto Gudaičio pasirašytas valstybinis aktas, kuriuo Mosėdžio apylinkės vykdomajam komitetui neterminuotai ir neatlygintinai suteikti 45 ha žemės, nurodo, kad visą šį plotą prieš gerus 20 metų čia užėmė kapinės ir jose buvę statiniai. Žemės naudojimo plane nurodyta,  kad Mosėdžio apylinkėje yra 17 kapinių (Gaubių k., Giršinų k., Igarių k., Mosėdžio mstl., Mosėdžio mstl. karių, Mosėdžio mstl. žydų, Nevočių k., Šatraminių k. (3 vnt.), Šaučikių k., Šauklių k. (2), Šerkšnių k., Tauzų pilkapis, Tauzų senkapiai, Virbalų k.), iš kurių, kaip ir dabar, veikiančios tik vienos – Mosėdžio miestelio kapinės. Visos jos, išskyrus Mosėdžio miestelio kapines ir Mosėdžio karių kapines, tuo metu buvo apleistos ir netvarkomos. Minėtame rašte pateikti ir svarbiausi duomenys apie visas minėtas 1983 m. buvusios Mosėdžio apylinkės teritorijoje fiksuotas kapines. Tekste skelbiami  duomenys iš minėto 1983 m. dokumento ir LKPC PA saugomos 1974 m. vykusios Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų grupės žvalgomosios ekspedicijos Skuodo rajone ataskaitos (F. 27, Ap. 1, b. 45, p. 16).
 
Gaubių kaimo kapinės. Plotas – 0,1 ha. Perimetras 121 m, iš kurių 44 m aptverti tvora. Kapinės – į rytus nuo Gaubių gamybinio centro, 0,2 km į pietus nuo tilto per Bartuvos upę kelyje Gaubės–Tėveliai. Laidojimo žymių 1983 m. čia jau nebebuvo. Kapinių vietą žymėjo medinis kryžius, jos buvo apaugusios alksniais.
Giršinų kaimo kapinės. Plotas – 0,02 ha. Perimetras 44 m. Jos yra 2,3 km į rytus nuo Krakių gyvenvietės. 1983 m. visos kapinės buvo aptvertos tvora. Laidojimo žymių jau nebuvo likę. Kapinėse stovėjo nedidelė koplytėlė.
Igarių senkapis, vadinamieji Maro kapeliai.
Kapeliai Igarių kaime. Šios kapinės anksčiau buvo vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV-1161). Jos yra 150 m į vakarus nuo Šakalės upelio dešiniojo kranto, 370 m į vakarus nuo kelio Plungė–Skuodas. Kapeliai 1984 m. buvo 17x17 m dydžio, apdėti akmenimis, apaugę medžiais ir krūmais, čia stovėjo senas medinis kryžius, medinė koplytėlė (DV-2490). Tuo metu ši 1,5 m aukščio, ornamentuota, koplytėlė dvišlaičiu stogeliu, jau baigė sunykti. Skulptūrų jos viduje jau nebebuvo. 1971-09-28 Lietuvos kultūros ministerijos kolegija Igarių senkapius pasiūlė iš kultūros paminklų sąrašų išbraukti.
Mosėdžio miestelio kapinės. Kapinės miestelio šiaurės vakarinėje dalyje. Jose gausu betoninių, akmeninių paminklų. Kapinių pakraščiai apsodinti liepomis, pačiose kapinėse auga nemažai pavienių medžių. Reljefas kalvotas. 1983 m. jų plotas buvo 2,6 ha, perimetras 692 m, iš kurių 657 m. aptverti akmenine tvora. Kapinės naudojamos.
Mosėdžio karių kapinės. Plotas 0,1 ha. Perimetras 127 m. Visos jos aptvertos akmenų tvora. Kapinės yra 0,12 km į vakarus nuo vidurinės mokyklos pastato, ant kairiojo Bartuvos upės kranto. Jose 1945 m. palaidoti 364 sovietiniai kariai, žuvę Antrajame pasauliniame kare. Pastatytas paminklas žuvusiesiems. Kapinės tvarkomos. Jų kampuose auga keletas pavienių medžių, reljefas lygus. Iš šiaurės ir pietų kapinių teritorija prieina prie mokyklos kiemo.
Mosėdžio miestelio žydų (Naujukų) kapinės. Plotas 0,11 ha, perimetras 131 m. Jos yra 0,5 km į pietus nuo buvusio Mosėdžio kolūkio technikos kiemo, 0,8 km į vakarus nuo Šerkšnių gamybinio centro. 1983 m. palaidojimo žymių jau nebuvo išlikę. Kapinių teritorija buvo tankiai apaugusi alksniais, pakraščiuose gulėjo nemažai akmeninių paminklų su hebrajiškais užrašais. Rytinėje kapinių pusėje buvo nuolydis į rytus. Aplink kapines augo jaunuolynas.
Nevočių kaimo kapinės. Plotas 0,08 ha. Perimetras 125 m. Kapinės yra į pietus nuo Krakių gyvenvietės, 700 m nuo tilto per  Kulupio upelį. 1983 m. palaidojimo žymių jau nebuvo išlikę. Stovėjo tik vienas medinis kryžius. Palei kapinių pakraštį augo medžių eilė. Iš rytų pusės prie kapinių priėjo kelias, o iš kitų pusių jas supo laukai. Vakarinėje pusėje matėsi akmeninės tvoros pėdsakų.
Šatraminių kaimo kapinės. Plotas 0,14 ha. Perimetras 163 m. Kapinės yra į šiaurės rytus nuo Šatraminių gyvenvietės. 1983 m.  jos buvo aptvertos tvora. Palaidojimo žymių ir antkapinių paminklų jau nebuvo. Kapinių teritorijoje stovėjo senas medinis kryžius, pažymėtas 1920 m. data. Pavieniais medžiais apaugusios  kapinės atrodė kaip apvalus kalnelis. Jo šlaitai buvo apdėti akmenimis.
Šatraminių kaimo kapinės. Plotas 0,06 ha. Perimetras 98 m. Visos kapinės aptvertos tvora, stovėjo betoninis ir medinis kryžius. 1983 m. palaidojimo žymių, antkapinių paminklų nesimatė. Kapinių viršūnė buvo plika, kalnelio šlaitai apaugę alksniais, nuardyti.
Šatraminių kaimo kapinės. Plotas 0,02 ha. Perimetras 62 m. Jos – 0,9 km į vakarus nuo Šatraminių gyvenvietės. 1983 m. paaidojimo žymių nebesimatė, Stovėjo du kryžiai: nedidelis medinis ir kitas medinis, pažymėtas 1936 m. data. Kapinių kalvelės paviršius buvo lygus, 0,5 m. aukščio, apaugęs drebulynu.
Šaučikių kaimo kapinės. Plotas 0,07 ha. Perimetras 80 m. Jos yra 1,8 km į pietvakarius nuo Šauklių gyvenvietės. Čia žmonės laidoti dar ir 1932 m. Visos kapinės buvo aptvertos akmenine tvora. 1983 m. dar matėsi palaidojimo žymių. Antkapinių paminklų nebuvo. Stovėjo tik vienas senas ąžuolinis kryžius. Kapinės iš trijų pusių pagal ribą buvo apaugusios krūmais.
Šauklių (kai kuriuose šaltiniuose – Šatraminių) kaimo kapinės. Plotas 0,09 ha. Perimetras 123 m. Kapinės Šauklynės miško pakraštyje, 0,9 km į rytus nuo Šatraminių gyvenvietės. Paviršius lygus, akmenuotas. 1983 m. kapinių teritorijoje matėsi nemažai lapių uolų ir duobių, palaidojimo žymių ir antkapinių paminklų jau nebebuvo.
Šauklių kaimo kapinės. Plotas 0,06 ha. Perimetras 103 m. Kapinės yra 0,2 km į šiaurės vakarus nuo Šauklių gyvenvietės. Šiauriniame pakraštyje kapinės prieina prie kelio Šatraminiai–Šaukliai. 1983 m. visos jos buvo aptvertos tvora. Palaidojimo žymių, antkapinių paminklų nesimatė. Kapinių kalvelės paviršius lygus, pagal ribą jos  apsodintos medžių eile. Kapinių teritorijoje stovi medinis kryžius ir viena koplytėlė, pažymėta 1900 m. data.
Šerkšnių kaimo kapinės (senkapiai). Plotas 0,05 ha. Perimetras 89 m. Jos yra 0,7 km į šiaurės rytus nuo buvusio Šerkšnių gamybinio centro ir 0,1 km į šiaurę nuo Bartuvos upės. Reljefas nuolaidus į Bartuvos upelio pusę. Šios kapinės – buvęs archeologijos paminklas (AV-1162). Aplink jas – 0,5 m pylimėlis. 1984 m. šį senkapį iš paminklų sąrašų pasiūlyta išbraukti. 1983 m. palaidojimo žymių jau nebebuvo, kapinių teritorijoje augo trys eglės ir šermukšnių jaunuolynas.
Tauzų pilkapiai. 1984 m. pilkapiai buvo saugomi kaip vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV-1150). Plotas 0,15 ha. Perimetras 159 m. Pilkapiai – 0,9 km į pietryčius nuo Tauzų gamybinio centro, 1,0 km į vakarus nuo buvusio Udralių gamybinio centro, 130 m. į pietvakarius nuo Liudo Mickaus sodybos, 1,3 km į vakarus nuo kelio Plungė–Skuodas. Pilkapių vietoje – pieva. Laidojimo žymių nesimato, tik didesni akmenys. Čia yra maža kalvelė. Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos 1972-03-30 nutarimu Nr. 17 šiuos pilkapius buvo pasiūlyta išbraukti iš kultūros paminklų sąrašų kaip sunaikintą objektą.
Tauzų senkapis. Plotas 0,59 ha. Perimetras 394 m. Jis yra 0,8 km į pietryčius nuo Tauzų gamybinio centro ir 0,3 km į vakarus nuo Bartuvos upės. 1983 m. palaidojimo žymių čia jau nebuvo. Senkapiai buvo ariamos žemės teritorijoje. Reljefas čia kalvotas, nuo viršaus eina nuolydis į visas puses.
Virbalų kaimo kapinės. Plotas 0,08 ha. Perimetras 107 m. Kapinės yra 1,5 km į šiaurę nuo buvusio Gaubių gamybinio centro, dešiniajame Bartuvos upės krante. Čia yra maža kalvelė su nuolydžiu į Bartuvos upę. Kapinėse buvo laidojami žmonės, mirę maro epidemijos metu. 1983 m. 56 m kapinių buvo aptverta tvora. Palaidojimo žymių nesimatė. Kapinėse stovėjo du mediniai kryžiai, vienas pažymėtas 1921 m. data.  Teritorija buvo apaugusi alksniais. Iš vienos pusės jas supo laukai, iš kitų – januolynas.
Naujukų pilkapiai (spėjami). Spėjamų pilkapių vieta yra 1,4 km į pietus nuo Mosėdžio piliakalnio, 1,1 km į rytus nuo plento Plungė–Skuodas, Mosėdžio tvenkinio vakariniame krante. Pilkapių vietą 1987 m.  Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymo ekspedicijos dalyviams parodė gydytojas Vaclovas Intas.
Čia – apie 1 m nuo Mosėdžio tvenkinio vandens lygio pakilusi akmenuota, jaunais medžiais ir krūmais apaugusi vieta. 50 m atstumu nuo tvenkinio pakrantės krantas tuo metu kilo apie 2–3 m. link gretimų dirbamų laukų. Akmenys daugiausia gulėjo padrikai, kai kurie sudarė iki 20 m aukščio 3–4 m skersmens kauburėlius. Pasak V. Into, šiuos pilkapius jam apie 1977 m. parodė Ignas Jablonskis. Tuo metu čia dar buvo matomi pilkapių kauburėliai. Pilkapiai – Bartuvos slėnyje. Dalis jų 1973 m., įrengus Mosėdžio tvenkinį, vandens lygį pakėlus 3 metrais, buvę užtvindyti.
Specialistai, apžiūrėję vietovę, ryškesnių pilkapio žymių nebesurado. Priėjo išvados, kad, norint išsiaiškinti, kas šioje vietoje buvo, reikalingi papildomi tyrimai.
 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija