Komplektas
Jį sudaro septynios
kaukės, išdrožtos iš medžio ir nudažytos
aliejiniais dažais. Detalės padarytos iš kartono,
kailio, linų, ašutų, metalo. Komplektui priklauso
atributai, susiję su tomis kaukėmis: laiko kirvis,
ugninis angelo kalavijas, žandaro kardas ir pentinai.
1. Kaukė DAKTARAS
(Inv. Nr. 1179) vaizduoja riebų, su paliaukiu vidutinio
amžiaus žmogų. Ūsai - po nosimi prikalta arklio oda
su juodais karčiais. Iš kartono padarytas aukštas
plačiabrylis cilindras. Akys su baltymais, juodose
lėliukėse padarytos skylutės. Antakiai nudažyti
rudai. Raukšlės eina nuo nosies šonų link lūpų
kraštų. Daktaras turėjo lazdą, kuria eidamas
pasiremdavo. Muziejus jos negavo.
Kaukės aukštis 25 cm.,
plotis 15 cm., cilindro aukštis 30 cm., skersmuo 17,5 x
21 cm., brylius 37,5 x 44 cm.
2. Kaukė APTIEKORIUS
(vaistininkas) (Inv. Nr. 1180) vaizduoja vidutinio
amžiaus susiraukusį žmogų. Ryškios raukšlės tarp
akių, kaktoje ir skruostuose. Akys - įžambūs
plyšeliai. Antakiai - prikaltos kailio su vilnomis
juostelės (nuo vienos vilnos nusmukusios). Ūsiukai
trumpi, padaryti iš kailio gabaliuko su vilnų
kuokšteliu. Kaukės kraštuose prikaltos kailio su
vilnomis juostelės - žandenos. Kepurė padaryta iš
kartono, su snapeliu, juodai nudažyta. Kepurės
priekyje sidabrine bronza nupaišyti du sukryžiuoti
raktai (ką jie reiškia, neaišku). Aptiekorius
nešiojosi per petį pasirišęs odinį, metalu
apkaustytą krepšelį, kuriame laikydavo vaistus.
Krepšelio muziejus negavo. Kaukės aukštis 23 cm.,
plotis 15,5 cm., kepurės skersmuo 17 x 19 cm., aukštis
12 cm.
3. Kaukė STRAŽNIKAS
(Inv. Nr. 1181) vaizduoja senyvą susiraukusį žmogų.
Ryškios kaktos ir skruostų raukšlės, einančios nuo
nosies. Akys kiek išsprogusios, su baltais obuoliais ir
mėlynais vyzdžiais. Antakiai buvę rudai nudažyti
aliejiniais dažais, bet vėliau prikaltos kailio
juostelės su vilnomis. Ūsai vidutinio ilgio, padaryti
iš kailio su ilgom vilnom. Kaukės pakraštys apkaltas
kailio su vilnomis juostele. Tai pabarzdė ir žandenos.
Aliejiniais dažais nudažyta geltonai su rudais
atspalviais. Kepurė padaryta iš kailio (jo vilnos
nuplikusios) ir raudonos medžiagos. Ji primena
rankovę, kurios galas surauktas ir surištas iš
virvelių padarytu ir bronzuotu kutu. Tarp kailio ir
raudonos medžiagos įdėta geltona juosta, o priekyje
prisiūta žalvarinė skardelė su iškaltu įrašu zaotličije.
Kaukės aukštis 26 cm., plotis 13,5 cm. Kepurės
skersmuo 19 cm., aukštis apie 36 cm.
Prie šios kaukės kartu
su atitinkamais drabužiais nešiodavo priedus (Inv. Nr.
8214/1-7):
a) Carinės armijos ulono
diržas iš raudonos ir juodos drobės. Galuose
įtvirtintos iš vielos padarytos sagties detalės.
Diržo ilgis 96 cm., plotis 6,5 cm.
b) Du raudoni, juodais
apsiuvais antpečiai su geltonos spalvos jaunesniojo
seržanto juostele. Jų ilgis 15,5 cm., plotis 6,1 cm.
c) Askelbantas - pintinė
balta virvutė, sulenkta dvilinka ir vienoje vietoje
sumazgiota, o gale padarytas kietas skersiukas.
Virvutės ilgis 136 cm.
d) Du pentinai su
odiniais dirželiais pritvirtinti prie avalynės.
Pentinų ilgis 15 cm., plotis 10,8 cm.
e) Kutas nuo kardo. Ant
raudonos su geltonais krašteliais juostelės (sulenkta
dvilinka) pritvirtintas profiliuotas kuto pagrindas,
apie kurį apsiūti iš žalvarinės plonytės vielelės
susukti kutai. Juostelės ilgis 28 cm., kuto - 8,5 cm.
f) Kardas makštyje,
padarytas iš medžio, apkaustytas iš skardos
padarytomis juostelėmis, su pritvirtintais odos
diržais. Makšties ilgis 74 cm., kardo ilgis 80 cm.
g) Odinis diržas su
geležine sagtimi viename gale. Buvęs pantis gyvuliams
pančioti, siūtas rimoriaus. Apnešiotas. Kaip jis
nešiotas prie šios kaukės, nėra nustatyta. Galimas
dalykas, kad jis į Griciaus kaukės aprangos kolekciją
pateko visai atsitiktinai ir per Užgavėnes prie šios
kaukės nebuvo nešiojamas. Diržo ilgis 98 cm., plotis
2,7 cm.
4. Kaukė ANGELAS
(inv. Nr. 1182) vaizduoja riebią, jauną, su
duobutėmis skruostuose moterį. Akys didelės, baltais
obuoliais ir mėlynom lėliukėm. Antakiai rudi. Visas
veidas nudažytas gelsvais aliejiniais dažais. Kaukės
viršų dengia lininio audinio gabalas, apsiūtas ilgais
linais, kurie yra kaukės plaukai. Ilgis 25 cm., plotis
14,5 cm.
Prie angelo kaukės
nešiodavo iš kartono padarytus baltus sparnus, ugninį
kalaviją (inv. Nr. 2287), išdrožtas iš alksnio
pliauskos. Jo rankenas su skersiniu nudažyta sidabrine
bronza, o ašmenys, simbolizuojantys liepsnas - geltona
ir raudona spalvomis. Kalavijo ilgis 67 cm.
5. Kaukė SMERTIS
(inv. Nr. 1183) vaizduoja kaukolę su akiduobėmis,
nosiaduobe ir dantimis, be lūpų. Nudažyta baltai
pilkšvais aliejiniais dažais. Užpakalinė dalis
apkalta tais pačiais dažais nudažyta plika oda. Ilgis
23 cm., plotis 16,5 cm. Smertis vaikščiojo
apsivilkęs baltomis kelnėmis, apsisiautęs balta
drobule, rankose turėjo medinį dalgį (muziejuje jo
nėra).
6. Kaukė VELNIAS
(inv. Nr. 1184) vaizduoja iškreiptą veidą. Ryškios
raukšlės skruostuose ir kaktoje. Nosis kreiva. Viena
akis aukščiau už kitą. Akių obuoliukai balti.
Viršugalvis apsiūtas kailiu, iš jo kyšo du juodi
rantuoti ragiukai. Ilgis 24 cm., plotis 15 cm. Velnias
būdavo apsirengęs juodais drabužiais ir apsiavęs
auliniais batais. Užpakalyje būdavo pritvirtinti juodi
sparnai. Rankose nešiodavosi dėžutę aukoms ir
kapstyklėlę, nulenktais nagais, kurių muziejus
negavo. Be to, Velniui užpakalyje būdavo
pritvirtinta tikra karvės uodega.
7. Kaukė LAIKAS
(Inv. Nr. 1185) vaizduoja seną žmogų raukšlėtu
veidu. Antakiai nudažyti ruda spalva. Barzda ir ūsai
padaryti iš arklio uodegos ašutų su visa oda, kuri
prikalta prie kaukės vinutėmis. Ant galvos uždėta
iš kartono padaryta juoda kunigiška kepurė (beretė).
Ilgis 25 cm., plotis 14 cm. Laikas nešiojosi
Gyvenimo knygą, kurioje tariamai esą surašyti visų
žmonių gyvenimai, ir kirvelį (Inv. Nr. 2288). Kirvio
ašmenys nudažyti sidabrine bronza, špikis - auksine
bronza, o kirvakotis - juoda spalva. Ilgis 75 cm.,
plotis 28 cm.
KOMPLEKTO
PADARYMO ISTORIJA
XX a. pradžioje
Alsėdžių miestelio gyventojas Domininkas Varnelis su
dviem kaimynais turėjo Užgavėnių kaukių komplektą
iš Ožio, Žydo ir Velnio. 1921 m.
prieš Užgavėnes pas D. Varnelį susirinkę vyrai,
tarp kurių buvo ir kiti karnavalo dalyviai,
išsikalbėjo, kad Užgavėnių eisenoje esą daug
nepatogumų su Ožiu. Geriau būtų, jeigu visi
persirengėliai vaidintų žmogiškus personažus. Ir
čia pat pašnekovai pradėjo siūlyti patogius vaidinti
personažus. Taip buvo numatyta padaryti šių septynių
kaukių komplektą. Kaukes iš medžio išdrožė Kazys
Varnelis, o jas nudažyti padėjo jo pusbrolis, viso
komplekto organizatorius Domininkas Varnelis. Drabužius
ir papildomus atributus pasidarė patys persirengėliai
ar jų šeimų nariai. Angelo ugninis kalavijas ir
Laiko kirvis, sprendžiant iš medžiagos, yra
padaryti vieno žmogaus - vieno kurio nors Varnelio.
VAIDYBA
SU KAUKĖMIS
Vaidinimą pradėdavo Stražinkas.
Jis saugodavo visą persirengėlių grupę. Kardu
mosuodamas, pentinais žvangindamas, aprėkdamas,
nuvaikydavo tuos, kurie mėgindavo užkabinėti
persirengėlius. Jis pasibeldęs vienas įeidavo į
trobą ir ten prašydavo šeimininko ar šeimininkės,
kad priimtų daktarus. Tuo metu jis nužiūrėdavo,
kokie žmonės yra kambaryje. Jeigu šeimininkai
leisdavo užeiti daktarams, tai išėjęs Daktarui
pasakydavo, ką gydyti. Gavę leidimą, visi
persirengėliai sugužėdavo į trobą. Pirmasis
įeidavo Daktaras. Pasisveikindavo, čia pat
paklausdavo, kur ligonis. Apsidairęs pamatydavo sergantįjį
ir pradėdavo su juo kalbą. Veiksmais ir žodžiais,
juokingais posakiais teiraudavosi apie ligą,
klausydavosi širdies, jeigu ligonis pana, tai
pakybindavo, įgnybdavo į šlaunį. Nustatęs ligą,
rašydavo receptą, tikindavo, kad nuo vaistų pagysiąs
ir prašydavo užmokesčio už vizitą. Maždaug tuo pat
metu savo vaidinimą pradėdavo Laikas.
Laikas ir lauke, ir
viduje eidavo palengvėle, svyruodamas, vaizduodamas
labai seną žmogų. Kalbėdamas drebėdavo (ypač gerai
senio drebėjimą mokėjęs pavaizduoti Juozas
Lapžentis). Atsivertęs atsineštą Gyvenimo knygą,
susirasdavo ligonio gyvenimo aprašymą, palengva
skiemenuodamas žodžius, kirveliu vedžiodamas eilutes
perskaitydavo jį ir užbaigdavo, kad ligonis jau
turįs mirti, jo gyvenimas jau pasibaigęs.
Aptiekorius
siūlydavo pirkti ir vartoti jo nešiojamus vaistus.
Traukdavo iš krepšelio buteliukus, rodydavo ligoniui,
aiškindavo pašaliniams žiūrovams vaistų galią ir
garantuodavo, kad ligonis pasveiks.
Giltinė tvirtindavo, kad
tam ligoniui jokie vaistai jau nebegalį padėti, Laiko
ištarmė nepakeičiama. Kalbėdama pustydavo dalgį,
mėgindavo jo aštrumą, vėl pustydavo. Tuo pačiu metu
į pokalbį įsikišdavo Angelas ir Velnias.
Angelas, trypčiodamas smulkiais žingsneliais,
aiškindavo pomirtinio gyvenimo laimę, rodydavo savo
ugniniu kalaviju į dangų, siūlydavo ligoniui melstis,
prašyti Dievo dangaus karalystės.
Velnias,
priešingai, šokinėdamas apie ligonį piršdavo
jam pragaro linksmybes, peikdavo nuobodų dangaus
giedojimą. Pagaliau Angelas ir Velnias
pradėdavo varžytis dėl numirėlio sielos. Ir
vienas, ir kitas, norėdami sau pasiimti sielą,
pradėdavo tampyti ligonį, jį varginti. Dabar
prisiartindavo su išgaląstu dalgiu giltinė ir
tardavo savo paskutinįjį žodį, kad dar ligonis
galįs nuo jos išsipirkti arba degtine, arba pinigais,
arba blynais - žiūrint kokioje sodyboje būdavo.
Dažniausiai išpirkos prašydavo pinigais. Ligonis
sutikdavo mokėti giltinei išpirką. Puslitį ar visą
litą įkišdavo į velnio nešiojamą skardinę.
Pamatęs, kad piniginė išpirka atiduota, Stražnikas
visus persirengėlius išvaikydavo iš kambario lauk,
atsiprašydavo už nemalonumus ir pats išeidavo. Velnias,
išėjęs iš trobos, tuojau vėl stengdavosi iškrėsti
kokią šelmystę. Užsėsdavo ant pakinkyto arklio,
neva jodavo ir nenulipdamas prašydavo arklio savininko
išpirkos. Gavęs išpirką, šokinėdamas per tvoras
bėgiodavo kiek toliau nuo grupės, krėsdamas visokias
išdaigas, maišydavosi žioplių minioje ir,
barškindamas į skardinę, prašydavo centų.
ISTORINĖ
CHARAKTERISTIKA
Kaukių komplekte tik
dalis kaukių yra tradicinės, liaudyje nuo seno
buvusios. Tai Velnias, Giltinė, Daktaras
ir Stražnikas, kuris liaudyje labiau žinomas
žandaro vardu. Šias kaukes savo raštuose mini L.
Jucevičius, M. Valančius. Kitos kaukės: Laikas,
Angelas ir Aptiekorius yra pačių komplekto
sumanytojų išgalvotos, o ne pasisavintos iš liaudies
tradicijų. Pažymėtina, kad Aptiekorius atlieka
dalį tradicinio Daktaro veiksmų. Užgavėnių
persirengėlių vaikščiojimas buvo savotiškas
liaudies teatras, kuriame buvo reiškiamas liaudies
sąmojis, išjuokiama daugelis gyvenamojo meto
negerovių. Alsėdiškiai savo kaukių personažais
parodė gydytojų ir vaistininkų šarlataniškumą,
pinigų godumą. Jų dangiškieji personažai, nors ir
nedrąsiai, kritikavo bažnyčią, pajuokė kunigų
skelbiamą pomirtinį gyvenimą. Hiperbolizuotai
pabrėždami pinigo galią (galimybė išsipirkti net
iš Giltinės), demaskavo tuometinę santvarką.
MOKSLINĖ-MUZIEJINĖ
REIKŠMĖ
Varnelio kaukių
komplektas yra vertingas etnografinis eksponatas,
rodantis liaudies menininko kūrybinius sugebėjimus. Be
to, šis komplektas liudija ir drąsų, liaudies
tradicijose besireiškiantį novatoriškumą. Komplektą
ekspozicijoje galima panaudoti vaizduojant liaudies
menininkų, tarp jų ir K. Varnelio, kūrybą arba
liaudies vaidybą.
1972 m. spalio 31 d.
Panaudota
literatūra:
1. Jucevičius L. A.,
Raštai, Vilnius, 1959 m.
2. Valančius M. Palangos
Juzė, Vilnius, 1947 m.
3. Katkus M. Balanos
gadynė, Vilnius, 1949 m.
4. Dulaitienė E.
Kupiškėnų senovė, Vilnius, 1958 m.
5. Kėdaitis-Kėdavičius
K. Užgavėnės, Gimtasai kraštas, 1941 m. Nr. 1-2.
6. Lietuvių liaudies
menas, Kn. II, Vilnius, 1965 m.
7. Lietuvių etnografijos
bruožai, Vilnius, 1964 m.
8. Mažoji lietuviškoji
tarybinė enciklopedija, T. III, Užgavėnės, Vilnius,
1971 m.
9. Kraštotyros užrašai,
3 sąs., rašyti V. Valatkos, kuriuose yra trijų žmonių
pasakojimai apie K. Varnelio kaukes.
