Į pradžią

 Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2002 m. Nr. 4

J U R G E L I S
 
Danguolė Želvytė
Jo nereikia pristatinėti. Užtenka pasakyti – Jurgelis, ir aplinkui tave žmonės lyg geresni pasidaro. Jurgelio paskutiniais metais beveik nesutiksi vieno. Su juo vis Zoselė – žmona, ištikimoji draugė ir vienintelė bei didžioji Jurgelio meilė. Dar yra muzika. Ją Jurgelis, net ir sulaukęs aštuoniasdešimties, vis dar kuria, pats Groja jurgis ir Zofija Gaižauskai dažniausiai vis dar pirmas ir atlieka. Kartu su Zosele. Žemaitiškus kūrinėlius, iš kurių dalis parašyta pagal iškilių žemaičių Prano Genio ir Butkų Juzės žodžius, savo smuikeliu pačirpindamas, pats ir dainuoja. Prieš kurį laiką net žemaitiškų kūrinių programą buvo parengęs. Pakvies kas, ir jis jau čia – kartu su Zosele. Abu groja, abu ir dainuoja. Kai koncertas kiek atsakingesnis, dar ir anūkę į pagalbą pasikviečia.
Jurgelio žmonės laukia. Šiandien – taip pat, kaip ir prieš 10, 20, 30, 40 metų… Laukia, nes myli ir gerbia. Už nuoširdumą, paprastumą, muziką, kuri tokia pat tikra, kaip ir gyvenimas. Kai 1974 m. jam, tuo metu „Galvės“ kaimo kapelos vadovui, respublikinių dainų švenčių vyriausiajam dirigentui (nuo 1965 m.), operos „Ramunė“ (sukurta 1961 m., pastatyta 1962 m.), „Buratino“ (sukurta 1961 m., pastatyta 1962 m.), 2 simfonijų (1956 m. ir 1964 m.) kelių simfoninių poemų, siuitų, rapsodijų, daugelio kitų muzikinių kūrinių autoriui, buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas, ne vienas Jurgeliui savo dvasia artimas ir jo muzika gyvenantis žmogus nubraukė džiaugsmo ašarą.
Tai – istorija. Po to buvo dar ketvirtis amžiaus kūrybingų ir visada meile žmonėms paženklintų metų. Kiek per tą laiką sukosi Jurgelis Lietuvos kaimo kapelijų varžytuvėse, kiek savo smuikeliu širdis virpino, kiek didesnių ir mažesnių, natomis primargintų knygų išleido! Šiandien tai jau ir pats Jurgelis, gyvenantis gražiame Vilniaus Žvėryno rajone, prie Neries vingio, vargu ar sugebėtų suskaičiuoti. Ką jau bekalbėti apie jo keliones, koncertus, mokinius, pasekėjus…
Ir nereikia nei jaunystės žaižaruojančio grožio, nei „naujiesiems lietuviams“ būdingų savybių, kad tu šiame pasaulyje, nors ir sulaukęs tokio amžiaus, būtum žvaigždė, kad tau su pagarba iš tolo žmonės lenktųsi, kad ir patyręs žurnalistas jaustųsi pagerbtas, tavęs savo televizijos ar radijo laidoje sulaukęs.
Gerumas, talentas ir dvasios grožis žmones traukia prie Jurgelio.
Net ir žmonės, rašantys visada aktualia meilės tema, nepraleis progos pakalbėti su Jurgeliu, kuris iki pat šiol su savo Zosele Vilniaus gatvėmis vaikšto švelniai rankomis susikibęs – knieti sužinoti, kaip jiems, kultūros žmonėms, kurie visą laiką išvykose, tiek metų pavyko tą gražų jausmą išlaikyti. Jurgelis ilgų receptų nerašys. Tas vaistas, gydantis nuo visokių paklydimų, anot jo, pati meilė, pagarba artimam žmogui, dvasinis ryšys, abipusiai įsipareigojimai, vaikai, anūkai, atsakomybė.
Jurgelis apie savo kūrybą daug nešneka. Maestro geriau groja arba klausosi, kaip kiti atlieka jo kūrinius.
Nors ir gimęs Molėtų rajone (Karužalaukyje), save laiko žemaičiu (patys gražiausi – jaunystės – metai praleisti Telšiuose), ir Vilniuje jis visada tarp žemaičių. Kai jis jų būryje, rankose visada smuikelis, o ant pečių – žemaitiška sermėga; kaip čia grieši žemaitišką į svetimą kailį įlindęs… Ir nelenda. Galėtų pasirišti peteliškę – kompozitorius juk, gerbiamas žmogus, net ir žmoną ne bet kokią gavo, o bajoraitę gavo, o jis vis su ta žemaitiška sermėga. Ir Zoselė šalia jo, tradiciniu žemaitišku tautiniu kostiumu pasipuošusi. Kiekvieną, kas juos palabins, pasveikins, lyg tikra sesuo ar mama išbučiuos, išmyluos. Ir dėl nieko nepyks, kitų teisėja niekada nebus. Ne tam jie su Jurgeliu šiame pasaulyje. Aukščiausiasis jiems dovanojo muziką. Žmonėms jie su meile šią dievišką dovaną ir dalina.
Tokia jų prigimtis, tokia priedermė…

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija