Aina
Kirdulienė,
rašydama apie šios vienos iš archaiškiausių
mūsų šalyje šventės baltiškos tradicijos atspindžius,
yra pastebėjusi, kad seniau birželio 23 dieną -
Joninių išvakarėse - moterys laukuose ir miškuose
rinkdavo vaistažoles - kupoliaudavo. Tuomet tikėta, kad
surinktos žolės turinčios ne tik gydomąją, bet ir
maginę galią. Ypatinga reikšmė skirta jonažolei -
tikėta, kad ji gali išgydyti net 99 ligas! Netekėjusios
merginos, apsivilkusios kuo balčiausiais lino rūbais,
dainuodamos pasklisdavo po pievas pinti vainikų. Vainikai
turėdavo būti nupinti iš devynių arba dvylikos
skirtingų žolynų - baltųjų ir raudonųjų dobilų,
ramunių, rugiagėlių, rūtų
Paprastai merginos
nusipindavo du vainikus - vieną galvai papuošti, kitą -
ateičiai spėti. Tai būdavo viena lyriškiausių ir
žaismingiausių pasirengimo šventei dalių. Vyrai, ypač
jeigu parapijoje būdavo atlaidai, vakarop apvaikščiodavo
rugių laukus. Joninių išvakarėse žmonių darbus
visuomet apgaubdavo paslaptis ir viltis.
Ėiškā
papartė žėida?
Papartė žėids - laimės
ėr aiškeregīstės simbuolis. Tas, kas anou atras, igaus
antgamtėniu jiegū, pasėdarīs dėdėlē pruotings,
laimings, anam nesunkē bus ispietė kėtū paslaptis,
pradies soprastė gīvuliū kalba, sožėnuos, kor īr
pakavuotė tortā. Kas tou papartė žėida nuor atrastė,
anuo ėiškuotė tor eitė tarp 11 ėr 12 valanduos
naktėis ėr tik pu vėina. Priš tou ons būtėniausē
tor būtė priejės išpažintėis ėr atlėkės atgaila.
Mėško tor eitė melsdamuos ėr nesėdairīdams atgal.
Papartė žėida gali pamatītė tik mėška gėlomuo, kor
ėš artėmiausės gīvenvietės nie žmuogaus, nie
gaidė, nie šonėis balsa negėrdietė. Ka jau tuokė
vėita atradā, pu papartė kero patėisk drobolė, balta
nuosėnė a sėlkėnė koskelė, aplinkou žemie so
šermokšnė lazdo ar šventinto kreido apėbriežk
apskrėtėma, pasėdiek inda so šventinto vondėnio,
ožsėdek žvakė, atsėklaupk, melskis ėr nesėgroužīk
atgal. Neėšsėgousk, je meldontėis tavi gousdins
velnē, raganas, pėktuosės dvasės, žvėngs arklē,
luos baisiausė šunis. Kontrē lauk kol pasėruodīs ėš
tuola švėitous, i deimanta panašos, žvaigždelės
formas mažos papartė žėids ėr nokrės ont patėistuos
koskelės. Tou žėida rēk dėdėlē sauguotė.
Geriausē, je tou patio muomėnto prasėpjausi pėršta
ėr tou žėida pakavuosi pu sava skūro. Saka, ka tou
žėida īr matės ne vėns, bet ėšsauguotė anuo dar
niekam nier pavīkė
Mīl
a nemīl?
* Je nuori sožėnuotė,
mīl tavėm a nemīl, Juonėniu nakti spiek ėš ramunės
žėidlapiu, skaičiouk kupuoliaudama i bukieta soskintus
žėidus.
* Je nuori sožėnuotė, a
tās metās ėštekiesi, nopink do vainėkus, Juonėniu
nakti par pati vėdornakti, padiek ont anū pu žvakelė
ėr paleisk i ežera ar opė. Je vainėkā ėšsėskėrs,
ėšsėskėrsi ėr so sava meilė, vuo je anodo sosėtėks
ėr nuplauks karto, šuoksėtau veselė ėr vėsam laikou
lėksėtau karto.
* Je nuori veselė trīptė
so konkretio bernātio a mergelėkė, sosėrask anou
Juonėniu nakti ėr sosėkėbosio ronkuoms karto so anou
paršuokėtau par lauža - neožėlgo rēks vadintė i
veselė mozėkontus.
* Juonėniu nakti priš
pati vėdornakti daržė ėškask gabalieli velienas,
apversk anou ėr padiek i vėita. Rīta meta nuēk
paveizietė, kuokiuos spalvuos vabalielis unt tou velieno
īr isėtaisės. Je būs žals, vīra gausi ūkininka, je
pėlks - prasčiuoka, je margs - valdininka a kariški.
* Je mergelė nuor
pamatītė, kas būs tas anuos išrinktāsis, Juonėniu
nakti tor priš prigoldama pu galvo pasėdietė agounu.
* Iš devīniū žuoliū
sopink vainėka (īr žėnuoma, ka seniau aple Palonga
mergātės vainėkus liuob pintė ėr iš papartė lapu),
atēk pri kupuolės, atsėsok i anou nogaro ėr mesk tou
vainėka ont kupuolės. Ėš kelinta karta ožmiesi, ož
tėik metu so sava būsėmoujo veselė trīpsi.
Juonėniu
magėjė
* Juonėniu vakara,
sorinkos devīniū žuoliū bukietieli, rēk sogrīžtė
pri nomū ėr tīlont anou ožmestė ont noma stuoga. Je
tēp padarīsi, tava nomus gaisros, pėktas dvasės,
lėgas, vėsuokės kėtuokės nelaimės gal aplėnktė.
* Je Juonėniu nakti plėks
apėbiegsi sava javū laukus, pasėvuoluosi rasuotuo
pėivuo, gali tėkietėis gera derliaus, poikė atuola.
* Juonėniu nakti
neožmėršk padiekavuotė saulē už šėloma, palonkoma.
* Juonėniu lauža a
stebolė (ont dėdėlies kartės ožkel rata, prikimšta
šiaudū, degoto apėpėltū pagaliū, kartās dar ėr
papouš) rēk ožkortė ont kuo dėdlesnės kalvuos, ka
ognės ku dėdliesni pluota apšvėitom. Oždek tou lauža
a stebolė tėtnago iskelto ognė - ku dėdliesni lauka
ognės apšvėis, tuo geresnė derliaus solauksi
(Juonėniu nakti tėtnago iskelta ognės apvala ėr
apsauga nu lėgū ėr nelaimiu).
* Juonėniu vakara sorinkta
kupuolė ėškelk pri vartu, pru katrus būs vežamė
jevā - gera derliu tās metās toriesi.
* Pareidams nomėi ėš
Juonėniu parsėnešk ognėis ėš Juonėniu lauža ėr so
tou ognė oždek ėš vakara švario vondėnio ožgesinta
sava nomū židini - tās metās tava nomus vėsuokės
nelaimės aplėnks.
* Juonėniu lauža
nuodegulius sobadīk lauka pakraštiūs - gera derliaus
solauksi.
* Pasieliu laukus
pabarstīk Juonėniu lauža pelėnās - ožaugs gers
derlios.
* Nu lauža medė
atskėlosė skala ožkėšk pu žagrės nuorago - mažiau
pėktžuoliu būs.
* Je vasara kou nuorintās
rēk sietė a dėigtė, vėskou rēk padarītė lig
Juonėniu. Je tus darbus atėdiesi vielesnem laikou,
nikuokė derliaus nesolauksi - gegužie nebūs
ožkukavusi.
* Ka pėkta ragana tavės
nepamatītom, par Juonėnės apsėvėlk ėšvėrkštēs
marškėnēs.
* Priš patekont saulē
nosėmaudīk - sosėgroužinsi jaunīstė ėr sveikata. Je
par Juonėnės saulē tekont goliesi - laimės netoriesi.
* Je Juonėniu nakti
paršuoksi par lauža - apsėvalīsi nu vėsū lėgū ė
čerū.
* Ėšsėvaluok Juonėniu
rasuo - būsi kap ėš pėina plaukės, ėšgīsi nu
vėsū lėgū.
* Je skaud dontis a kuokės
kėtas kūna vėitas, prirink Juonėniu nakti saujė
Švėnta Juona vabalieliu, ožpėlk anus spirito ėr kėik
palaikės gerk pu šaukštieli. Padies.
* Je nuori, ka sosieda
karvė ožtrūktom, Juonėniu rīta, dā saulē
netekiejos, noēk i sosieda pėiva ėr vėlk par tou
pėiva audekla. Parmėrkusi audekla ėšplauk vondėnie,
vo tou vondėni sogėrdīk sava karviems. Tēp sosiedu
karviu pėns pareis tavuosiems.
* Je Juonėniu lauža
pelėnū ibėrsi i kiauliu luovi, kiaulės gerā augs ėr
nesėrgs.
* Je Juonėniu vakara
gyīvulius pravarīsi pru lauža tēp, ka anus pasėiktom
lauža dūmā, anėi apvalīs gīvulius nu lėgū ėr
kėtū nelaimiu.
* Je par Juonėnės
ėšmaudīsi gīvulius, anėi būs sveikė ėr gerā augs.
* Juonėniu vakara ėš
ganīklu gīvulius pargink onkstiau, uždarīk kūtie, unt
tvuorū prišās tvarta duris prikaišiuok dagiū,
nuotrīniu, doris apkaišiuok šermokšnė šakuoms - tēp
nobaidīsi Juonėniu nakti pri gīvuliū nuorėntės
patektė pėktuosės dvasės, raganas.
* Išvesk pu Jonėniu rasa
pabraidītė karvės - anuos daugiau pėina dous.
* Sorinkusi devīniū
žuoliū buklietieli, nonešk anou i tvarta, ožkėšk už
balkė a padiek kėtuo saugiuo vėituo, laikīk lig
Kaliedu - gīvulē ėr tvartā būs apsauguotė nu
nelaimiu.
Kap
pasveikintė Juonius, Jenės?
Mūsa laikās īprasta
tuokė dėina nupintė oužoulū vainėkus, i katrus gal
ipintė bijūnu, jezminu, kėtū vasaras gieliū, ėr
anās sotemos apvainėkoutė Jeniniu ėr Juonū suodību
vartus, nomū doru stakta. Varduvininku pareiga pamatītė
sveikintuojus, pavadintė anus i vėdu, sosvadintė pri
žuolīnās papoušta stala ėr pavaišintė.
Je Juonėniu pruogo sava
gerbamam varduvininkou ont galvuos oždiesi vainėka, tēp
pat būs gerā.
Tradicėnės
Juonėniu vaišės
Alos, sūris, pīrags,
kiaušėnē.
Atsėmink!
* Je Juonėniu rīta mėgla
laukus aptraukė - būs prastė metā.
* Je par Juonėnės līn -
tās metās karvės daug pėina dous.
* Je Juonėniu nakti
perkūns praded gromietė - būs gera vasara.
* Je Juonėniu rīta rasa
dėdėlie - gali solauktė gera derliaus.
Patarėms
Par Juonėnės neožmėršk
prisirėštė vantu - jaunas šakelės sodžius karto so
lapās ėr vantas būs geresnės.
Sorinkta ėr užrašīta
ivairuos Žemaitėjės vėituos
Valuckienės Virginėjės
ėr Gaudiešiaus
Vladisluova
portėgrapėjės
