Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

KUNIGAIKŠČIAI OGINSKIAI

Jonas Bagdonaitis Oginskis (apie 1582–1640)


Jonas Bagdonaitis Oginskis – kunigaikščio Bogdano (Bagdono, Bohdano) Marcijono Oginskio (mirė 1625 m.) ir Reginos (Rainos) Valavičiūtės (mirė apie 1637–1646 m.) sūnus. Jis buvo  Mstislavlio kaštelionas (1633–1640), Trakų tijūnas (nuo 1633 m.), pasiuntinys į Seimą, LDK tribunolo deputatas, Karmėlavos seniūnas, Kruonio, Uogintų bei kitų dvarų savininkas, stačiatikis.

Gitana Zujienė pažymi [1], kad nuo Jono Bagdonaičio Oginskio prasideda Oginskių giminės kilimas į LDK valstybės aukščiausius postus – nuo XVII a. ketvirto dešimtmečio, kai jis tapo Mstislavlio kaštelionu. Leidinyje „Kaišiadorių enciklopedija“ rašoma, kad  J. B. Oginskis buvo  „vyriausias Bohdano ir Rainos Valavičiūtės sūnus, Aleksandro ir Samuelio Levo brolis. Nuo ankstyvos jaunystės buvo susijęs su Biržų Radvilomis. Mokslus ėjo Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mikalojaus Kristupo Radvilos dvare. Vėliau tapo jo sūnaus Jonušo Radvilos dvariškiu, kuriam 1595–1597 m. palaikė draugiją kelionėje į užsienio studijas. Apkeliavo kone pusę Europos – lankėsi prancūzų karaliaus dvare, Čekijoje, vokiečių žemėse, Lenkijoje. 1605 m. sausio 28 d. tėvas jam perleido teises į Rečionių ir Eitekonių kaimus Žaslių seniūnijoje. Tuo pačiu gavo teisę valdyti iki gyvos galvos Klopotovčiznos dvarą Mozyriaus paviete. 1605 m. vedė Heleną Unichovską, Lauryno Loveikos našlę.

Apie 1612 m. tapo karaliaus dvariškiu. Buvo stačiatikis ir aktyviai gynė savąjį tikėjimą. Buvo stačiatikių Šv. Dvasios brolijos narys (vėliau tapo ir jos seniūnas), 1612 m. kartu su tėvu ir broliu Aleksandru pasirašė LDK stačiatikių šlėktos fundacinį aktą, kuriuo buvo įkurtas Petro ir Povilo vienuolynas Minske. Stačiatikių tikėjimo klausimus gindavo ir Seime. Visapusiškai rėmė stačiatikių cerkves ir vienuolynus tiek Lietuvoje, tiek dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Buvo ištikimas Jonušo Radvilos patikėtinis, atlikdavo reprezentacines funkcijas. 1620 m. gruodį mirus Jonušui Radvilai, suartėjo su jo broliu, LDK didžiuoju etmonu Kristupu Radvila. XVII a. trečiąjį dešimtmetį Kauno pavieto seimeliuose ne vieną kartą organizavo pasiuntinių ir deputatų, atstovaujančių Biržų Radvilų interesams, rinkimus. 1621 m. buvo LDK Tribunolo deputatas, kur buvo išrinktas maršalka. Tais pačiais metais Jonas Oginskis pasiuntė 20 raitelių būrį į LDK kariuomenės stovyklą Livonijoje, kur vyko karas su švedais. 1629 m. pradžioje norėjo būti paskirtas Kauno pakamariu, todėl Kristupo Radvilos prašė užtarimo pas kanclerį. Šių pareigų negavo, nes valdovas Zigmantas Vaza visuomet jį laikė uoliu Radvilų tarnu.

1633 m. tapo Trakų tijūnu, o tų pačių metų gegužės 27 d. jis buvo paskirtas Mstislavlio kaštelionu. Vladislovo Vazos žygio į Smolenską metu buvo paskirtas Vilniaus vietininku ir įgulos vadu vietoj išvykusio Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos. Šias pareigas ėjo iki 1634 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesių, jo užduotis buvo garantuoti tvarką Vilniuje bei patruliuoti palei Dauguvos upę.“ [2]
J. Bagdonaitis Oginskis dar turėjo brolį Dmitrą (m. 1610 m.), seseris Aną, Barborą, Daratą, Apoloniją.


1. Zujienė Gitana, „Oginskių giminės pareigūnų valdžios ženklai“, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Vilnius, 2010, p. 53.

2. Kaišiadorių enciklopedija http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Oginskis_Jonas (žr. 2014-06-21).

Parengė Danutė Mukienė


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24
Pastabas siųskite adresu:
zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija