Janapolė
 
Mindaugas Tytuva
 
Janapolė (seniau Viržuvėnai) – gyvenvietė prie Virvytės upės, 8 km į šiaurę nuo Telšių. Pirmą kartą šią vietovę, ją įvardindamas kaip Versevene, rašytiniuose šaltiniuose – Livonijos kronikoje – 1370 m. paminėjo Hermanas Vartbergas. Na o Širmės kalno 3 mezolito gyvenvietės ir kiti šių apylinkių vietų archeologiniai kasinėjimai parodė, kad čia žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu. Neolito ir žalvario amžiais čia buvo itin tankiai gyvenama.
XIII a. Janapolė priklausė Ceklio žemei.
Netoli Janapolės tekantis Drujos upelis istorikų laikomas takoskyra tarp Kuršių ir Žemaičių genčių žemių, o kalbininkams šis upelis – riba tarp „dounininkų“ ir „dūnininkų“ tarmių.
Viržuvėnų apylinkėse žemaičiai apsigyveno XIV a., kai sunyko kuršių Ceklio žemė ir sustiprėjo Medininkų.
1421 m. Vytautas Viržuvėnus padovanojo Žemaičių vyskupui. Vyskupų valdžioje jie buvo iki XIX a. Po to miestelis atiteko iždui.
Viržuvėnų kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1507 m.
XVII a. čia suformuotas vyskupo dvaras.
1708–1711 m. maras nusinešė trijų ketvirtadalių miestelio gyventojų gyvybes. Siekiant, kad kraštas atsigautų, ekonomiškai sustiprėtų, Veiviržėnų dvare, kuriam priklausė 12 kaimų, buvo panaikintas lažas.
1762 m., Žemaičių vyskupu paskyrus Joną Lopacinskį (gimė 1708 m., mirė 1788 m., vyskupo pareigas ėjo 1762–1778 m.), jis savo rezidenciją iš Alsėdžių perkėlė į Veivirženus. Jo rūpesčiu iš Varnių į Veiviržėnus nutiestas kelias, 1776 m. pastatyta pirmoji medinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, vyskupas Veiviržėnams suteikė parapijos teises, nustatė jos ribas.
Tuo laiku buvo atnaujinti, perstatyti pagrindiniai dvaro pastatai, prie jo įkurtas sodas-parkas, išplėtota miestelio infrastruktūra, buvo statomi gražūs namai, čia lankydavosi daug iškilių krašto žmonių, Žemaitijos diduomenė. Veiviržėnai vyskupo garbei pradėti vadinti Janapole.
Po J. Lopacinskio mirties Žemaičių vyskupų rezidencija vėl buvo perkelta į Alsėdžius ir Veiviržėnų reikšmė sumenko. XIX a. viduryje iš dvaro buvo likę tik griuvėsiai, anksčiau buvęs gražus parkas sunykęs.
XIX a. čia buvo 24 dūmai.
1812 m. Janapolėje, jos apylinkėse pabuvojo Napoleono kariuomenė.
1823 m. įsteigta Janapolės mokykla.
Miestelio ir apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime – susivienijus Janapolės, Varnių ir Telšių gyventojams iš Telšių buvo išvyti carinės Rusijos valdininkai ir kariuomenė.
XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Janapolė priklausė Varnių valsčiui. 1923 m. čia gyveno 104 žmonės, buvo 20 sodybų.
Janapolė buvo kolūkio centras. Tada čia gyveno apie 300 žmonių.
Šiuo metu gyvenvietė priklauso Varnių seniūnijai. Čia veikia pagrindinė mokykla, medicinos punktas, biblioteka, kultūros centras.
Gyvenvietės puošmena – medinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia. Jos interjerą puošia 4 gražūs altoriai, 1829 m. padarytas kryžius, ornamentuoti drožiniai palubėje.
Prie bažnyčios yra nemažai palaidojimų, šventoriaus kampe – varpinė, įdomūs šventoriaus vartai.

 

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija