|
Aušruos
balaukont
Stalčelie sogoldītė
ėlsas šaukštā,
Babūnės šėltū ronkū
numazguotė,
Vuo šalėp peilis -
ėšsėtėmpės,
Apgintė rami mėiga
pasėruošės.
Šakutės sosėglaudėn ded
i aki
Mažė šaukštelē sapnūs
cokru laiža,
Tik mazgėnė skarelė, ba
sīluos sosmokusi,
Jau paskotėnės sava
dėinas skaita.
Rauduonu plītū pečiou
dar rosen onglelė
Ėr lauk atēnont naujė rīta,
Ka viel galieto šėlomo
alsoutė,
Babūnė ka galieto
posrītė taisītė.
Somėga
varnas
Somėga varnas aukštā
mediūs,
Ėr šonis ėšsėslapstė kor pakliova.
Tik vėins aš, ba
keporės, nakti gatvie stuovo
Ėr nažėnau, kor ētė, kor prijims puo stuogo.
Tėn tuolėj, stotie,
traukinīs soklėka,
Pelieda sovaituojė medė
šakuos.
Mienulis ėšsėgonda ėr
ėšblīška.
Ba mėiga lauktė rītā
meta - dėdėlė karuonė.
Ka saulė vuos prasėkalė
ėš už bažnīčės,
Pradiejė žvėrblē
čėrkštė ėr straksietė.
Isėsokau stėpriau i sena
palita -
Mieginsio parkė, unt
soulelė, aš ožmėgtė.
Gimtėnė
Gimtėnie mona šėndėin
īr truobelė,
Longelēs veizontēs i
mėigtonti Babrunga.
Vuo unt lėptelė stuov
meškernīks Jūzaps
Ėr, gaudīdams uns raudelės, tabuoka rūka.
Unt kronta trīs palkūzā
veiz i plūdė,
Vuo katėns ausi nago
krapšta.
Dūmielis kėlst ėš lauka
koknės,
Sosiedė daržė tarp
buruoku žemė kapsta.
Raitītās ragās vuožka
grauž batvėni,
Vuo mama šėlta pėina
kuoš par marli -
Tėik daug dar tėn
stebūklu šėndėin īr,
Ka apsakītė anėms
žuodiu naožtekto.
Nors siedo suostėnie tarp
mūru,
Bet mintimis ėr jausmās -
vės Gimtėnie,
Kor buočiu kaulā ėlsas
kapinīnūs,
Kor dūšė jautas laisva -
kap laukėnė.
|
Plunksnas
žiorkė
Esu narēkalings aš niekam
- plunksnas žiorkė,
So ėštompītas nervās,
atvėrās jausmas,
So kiauro stuogo vėrš
praplėkosė pakaušė,
Toštiuoms kėšeniems,
batās numintās.
Bet kartās švėntė atēn
ėr i mona kėima,
Nušlousta ašaras ėr
vīna taurė pasok.
Ėr tumet lėjes dainas aple laimė, aple meilė
Vo paskiau
Apkabenės
miedi, šuoko basos.
Bat švėntės retas, kap
par sausra grībā,
Tad nier kuo aple anas ni
rokoutė,
Viel siedo vėins ėr
graužo plunksna -
Kon daugiau galio
šėndėin sogalvuotė?!
Žėima
Atejė žėima ėr ožmėga
žemė
Sostinga paukštis, topous
šalėp ruogiu,
Pavargės žmuogos brend
par balta snėiga,
Ėiškuodams šėlomuos ėr gera žuodė.
Aplinkou stūgaun viejē,
luo užkėmėn šonis
Saulelė merkas, doris
vėsūn ožrakintas.
Keleiviou nieks nanuor
soteiktė maluonės
Net kap tėms batams,
stuovintėms pri pečiaus ar ož spintas.
Pagaila žeimā vargša
pakeleivė
Ėr ėšbočiava sava
baltuoms lūpuoms,
Vuo kėta rītā, saulē
patekiejos,
Vāka ėšbiegėn laukon
šaukė: Paveiziekėt!
Pri piedū, imintū i
snėiga, kažkas klūpuo
Ašaras
Dėdliausės ašaras par
žondus praded biegtė,
Ka slėnksti paržėngo,
sogrīžės i Gimtėnė.
Aš nažėnau, ar
sostabdītė anas bagalieso -
Če vėskas tēp, kap
onkstiau, kap vaikīstie
Mon ašaras par žondus
bieg nadrōsē
Ėr sostabdītė anū aš nanuoro
Matau: tuos švelnės,
gīslu ėšvaguotas mamas ronkas
Medėnio šaukšto i
turielka kuošė krata.
Mon ašaras par žondus
bieg opalēs
Ėr sostabdītė anū aš namuoko
Če aš matau laimingus
žmuonis,
Nors anėi patis tuo ėr
nasovuokto.
|
