"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2001 m. Nr. 1
TURINYS

NACIONALINĖS MOKSLO PREMIJOS LAUREATAS
 
Juozas Elekšis
 
2001 m. kovo mėnesį Jurgiui Kundrotui bei jo kolegoms – prof. Adolfui Dargiui, dr. Nerijai Žurauskienei – už nuopelnus fizikos mokslo srityje 2000 m. – darbų ciklą „Smūginė ir tunelinė jonizacija pusklaidininkiuose" – įteikta Nacionalinė mokslo premija.
Su Jurgiu Kundrotu susipažinau, kai Lietuva visomis galiomis stengėsi įtvirtinti savo nepriklausomybę. Pradėjus dirbti „Mokslo Lietuvos” laikraštyje, jis tapo mano vadovu. Nepasakysi, kad habilituotas daktaras Jurgis Kundrotas labai jau komunikabilus žmogus. Nors mūsų abiejų charakteriai nulieti ne iš karamėlės, tačiau kažkaip gana greitai radome ne tik bendrą kalbą, bet ir kartu ėmėme spręsti iškilusias problemas. Mūsų keliai išsiskyrė prieš keletą metų, bet vis dar retkarčiais pabendraujame, kartais gana netikėtai. Kai dar dirbome kartu, buvau jam davęs pasisėti porą gerų olandiškų bulvių. Įduodamas pajuokavau, kad gauna dvi, o teks atiduoti visą maišą. Praėjo keletas metų. Vieną kartą skambina man mokslininkas ir sako, kad norėtų grąžinti „skolą”. Paaiškėjo, kad iš tų dviejų bulvių kaime giminės išaugino visą kalną, tad pasiūlė man jau ne maišą, o visą priekabą… Maišą paėmiau ir vėl turiu skanių bulvelių. Tikrai, ką jau ką, o žodį Jurgis labai vertina ir sako visada tik tai, ką galvoja. Tai jį, matyt, paskatino pasitraukti ir į politikos gyvenimo šalikelę, nors pavojingais laikais jis ėjo pačiu Lietuvos politikos vieškeliu. Per televiziją dažnai rodomi kadrai iš įsimintinų 1991-ųjų. Viename iš jų minia prie parlamento skanduoja „Victoria”. Ten energingai kilnoja ranką ir Jurgis Kundrotas.
Mokslininkas afišuotis nemėgsta. Net ir tą faktą, kad jam suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, sužinojau ne iš spaudos ar radijo, o iš jo kolegų. Nemėgsta pasakoti jis ir apie savo nuopelnus, tad mažai kas ir beprisimena, kad jis buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos sekretoriato vadovas, laikraščio „Mokslo Lietuva” vyriausiasis redaktorius. Mokslininkas tuo laiku neleisdavo net laikraštyje nurodyti, kas atlieka vyr. redaktoriaus pareigas, sakydamas, kad jis negali pilnai vykdyti tų pareigų… Iš tikrųjų buvo visai ne taip. Jis nuolat domėjosi leidinio turiniu, maketavimu, redakcijos ūkinėmis problemomis.
Mokslininkų Lietuvoje nemažai. Šiandien bėda ta, kad juos mažai girdime. Dažnai susimąstau, kur dingo tas jų entuziazmas, principingumas, kuris dar sovietmečiu Maskvos galiūnus privertė nebegręžti naftos Baltijos jūroje prie Lietuvos sienos.
Lietuvoje beveik jau tradicija: po kiekvienos Vyriausybės pasikeitimo – mokslo pertvarka. Šiuo metu rengiamasi restruktūrizuoti mokslo institutus. Jie suskirstyti į keturias grupes. Pikti liežuviai kalba, kad aukštesnį įvertinimą gavo tos mokslo institucijos, kurių atstovai dalyvavo vertinimo komisijoje. Puslaidininkių fizikos institutas, kur dirba J. Kundrotas, priskirtas institutų grupei, kurie nėra stiprūs taikomosios veiklos prasme, nors čia atliekama didelė dalis visų šalies mokslinių darbų, tik čia rengiami šaliai reikalingi matavimo etalonai (temperatūros, laiko ir kt.), be kurių neįmanoma išsiversti šiuolaikinėje visuomenėje, jie yra būtini nepriklausomos valstybės atributai. Botanikos institutas papuolė į paskutiniąją, ketvirtąją grupę, o čia kai kurios specialybės unikalios ir vienintelės Lietuvoje. Mokslo visuomenė nesupranta pradėtos reformos prasmės ir kokią tai duos naudą valstybei.
Dar kartą norisi pakalbėti apie tuos laikus, kai mokslininkų žodis skambėjo visoje šalyje. Jurgis Kundrotas tada netylėjo, nors, kai po langais dundėdavo sovietų tankai, kalbėti buvo gana pavojinga.
Sąjūdis buvo įkurtas Mokslų akademijoje. Tam kruopščiai ruoštasi. Estijoje tada jau veikė Liaudies frontas. Vienu metu taip norėta pavadinti ir besiplečiantį Lietuvos atgimimo sąjūdį. Prieš steigiamąjį susirinkimą Mokslų akademijoje įvyko pasitarimas. Kaip Puslaidininkių fizikos instituto atstovai jame dalyvavo prof. Adolfas Dargys ir Jurgis Kundrotas. Jie buvo tarp tų, kurie naujai organizacijai pasiūlė Persitvarkymo Sąjūdžio pavadinimą. Tai labai apgalvotas pasiūlymas – pirmas žodis reiškė lyg tai Gorbačiovo pertvarkos kiautą, tačiau antrasis – lyg neutralus visuomenės judėjimas. Puslaidininkių fizikos ir Fizikos institutai tuo laiku buvo tapę svarbiausiais Vilniaus sąjūdžio centrais. Čia buvo renkami pinigai, siuvamos vėliavos, piešiami plakatai, rengiami reikšmingi dokumentai, pavyzdžiui, pasiūlymai Konstitucijai, dėl prezidento institucijos įvedimo ir kt.
1988 m. vasario 15 d. Mokslų akademijoje įvyko mokslo institutų darbuotojų susirinkimas. Jame buvo priimta Deklaracija, kurioje reikalaujama pripažinti negaliojančiu Molotovo-Ribentropo paktą, pripažinti neteisėtu Lietuvos įjungimą į TSRS sudėtį ir atkurti Lietuvos suverenią valstybę. Deklaraciją pasirašyti atsakomybė teko ir J. Kundrotui.
Atgimimo metais įsikūrė Lietuvos mokslininkų sąjunga. Ji tapo viena įtakingiausių organizacijų. Sąjungos laikraštis „Mokslo Lietuva” vienu metu buvo leidžiamas net 5000 tiražu, o jo priedas besimokantiems anglų kalbos “Step by Step” – 35000 tiražu. J. Kundrotas buvo vienas iš šios organizacijos vadovų. Sąjunga parengė Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuris vėliau priimtas Seime.
Po penkerių audringų politikos metų J. Kundrotas vėl pasinėrė į mokslinį darbą. Kartu su bendraautoriais parašytos keturios knygos, per penkiasdešimt mokslinių straipsnių. Pagrindinės mokslininko tyrimų temos yra: kietojo kūno fizika, puslaidininkiai, puslaidininkių priemaišų spektroskopija, kvantiniai puslaidininkiniai dariniai, eksperimentiniai elektriniai ir optiniai tyrimų metodai. Jis yra įdiegęs dinaminę vienfotonę koreliacinę spektroskopiją tirti pereinamiesiems fotoliuminescencijos vyksmams stipriuose elektriniuose laukuose. J. Kundrotas taip pat atlieka modelinius skaičiavimus kompiuteriu. Dirba ir pedagoginį darbą – rengia Vilniaus pedagoginio ir Gedimino technikos universitetų diplomantus.
Paskutiniais metais išsiplėtė instituto bendradarbiavimas su užsienio mokslo centrais Čekijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Kanadoje ir kt. Rengiami ir įgyvendinami bendri tarptautiniai mokslo projektai. Šiame procese J. Kundrotas taip pat dalyvauja.
Buvusių Žemaičių Naumiesčio vidurinės mokyklos auklėtinių, o dabar fiziko Jurgio ir matematikės žmonos Bronislavos Kundrotų vaikai pasekė tėvų pėdomis – pasirinko tiksliuosius mokslus. Dukra Monika baigė teisę Prahos Karolio universitete. Dukra Agnė yra Vilniaus universiteto fizikos specialybės magistratūros diplomantė ir kartu mokosi doktorantūroje Glasgow universitete Škotijoje. Sūnus Benas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto automatikos specialybės magistrantas ir mokosi Karo akademijoje. Atrodo, kad vaikai taip pat savigyrai nesuranda žodžių. Dukrai Agnei už straipsnį Londono „Magnetic Society” mokslo žurnale paskirtas prizas. Tai puikus įvertinimas tik ką kojas apšilusiam jaunam mokslininkui. Po tokio įvykio, atrodytų, tėvams reiktų pasiųsti gana didelį laišką. Agnė apie tai juos informavo… keturiais sakiniais.
Toks jau Kundrotų charakteris…

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2001 m. Nr. 1
TURINYS


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija