PALANGA: įvykiai, skaičiai, faktai

Parengė Jurga Palangytė

III tūkst. pr. Kr. – Palangoje apsigyveno pirmieji gyventojai.
II tūkst. pr. Kr. II pusė – Palangos pietinėje dalyje įkurta gyvenvietė.
II-III a. po Kr. – iš šio laikotarpio dabartinėje Palangos miesto teritorijoje (Baltijos aikštelėje) surasti kapai su akmenų vainikais.
V-VI a. – buvo apgyvendinta pietinė dabartinio miesto dalis, Roužės upelio kairioji pakrantė, Birutės kalno papėdė, Žemaičių kalnelis. Šiuo laikotarpiu datuojami pirmieji žmonių pėdsakai, surasti Birutės kalne.
IX a. – susiformavo prekybinė gyvenvietė Birutės kalno papėdėje.
X-XII a. – Palangoje susiformavo prekybos centras, kurį tuo metu sudarė keturios gyvenvietės.
1161 06 15 – pirmoji žinoma Palangos miesto paminėjimo data (legendinė) – Palanga šia data minima 1431 m. ginčų dėl Kuršo vyskupijos įkūrimo medžiagoje. Rašoma, kad 1161 m. danų karalius Valdemaras I-asis su savo kariuomene išsilaipino Palangoje.
1253 04 05 – Palanga paminėta Vokiečių ordino šaltiniuose (Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte). Ši data oficialiai laikoma Palangos miesto įkūrimo data.
XIII-XVIII a. – Palangos apylinkių gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą. Tuo metu čia jau vyko ir prekyba – vietiniai gyventojai gintarą, kailius, medų mainydavo į pirklių atvežtas prekes.
XIV a. vidurys – kunigaikštienė Birutė gyveno Palangoje.
XIV a. pabaiga – Birutės kalne veikė Alkas-paleoastronominė observatorija.
1429 – istorijos šaltiniuose pradedama minėti Šventoji – Elija, kai kur dar vadinama ir Palangos uostu.
1435 12 31 – Bresto taikos sutartyje nurodoma, kad Palanga visiems laikams atitenka Lietuvai.
1507 – pirmosios žinios apie greta Šventosios besikuriantį Būtingės kaimą. Elijoje įsteigta bažnyčia.
1542 – Šventoji pažymėta H. Celijaus žemėlapyje. Šventoji – sena žvejų gyvenvietė. Ji įkurta prie Šventosios upės, kurios ilgis – 73 km (Lietuvos-Latvijos valstybinė siena palei Šventosios upę eina daugiau kaip 30 km) žiočių. XV-XVI a. Šventosios uostas sudarė rimtą konkurenciją kitiems Baltijos šalių uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją Šventojoje įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.
1596 – Palangos bažnyčiai buvo paskirta fundacija.
1679 – Šventojoje pradėtas kurti naujas miestas – Janmarienburgas, arba Marijoninė pilis.
XVII a. – plačiai ėjo garsas apie Palangos ir Šventosios uostus, kurie tais laikais sudarė konkurenciją Rygos, Liepojos ir kitiems Baltijos pakrantėse veikusiems uostams.
1685 – Šventoji gavo teisę savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą.
1701 – Šiaurės karo metu švedų laivynas sunaikino Palangos ir Šventosios uostus.
1767, 1788 – buvo parengti Pranciškaus Pilsudskio ir Mykolo Oginskio Šventosios uosto atstatymo projektai.
1791 – Varšuvos ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises.
1795 – po trečiojo Žečpospolitos padalinimo (Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos), Palanga priklausė Vilniaus gubernijai (1843 m. ši gubernija pavadinta Kauno vardu).
1809 – sugriuvo Šventosios (Elijos) bažnyčia.
1819 – Palangą prijungė prie Kuršo gubernijos.
1824 – Rusijos caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius nupirko Palangos dvarą; 1824 – Palangoje lankėsi Adomas Mickevičius.
1831 – Palangos apylinkėse vyko mūšiai tarp Lietuvos sukilėlių ir caro kariuomenės.
1848 – pradėtas sodinti parkas dabartinių J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankirtoje.
Po 1863 – pralaimėjus 1863 m. sukilimui ir prasidėjus represijoms bei lietuviškos spaudos draudimui, per Palangą ėjo knygnešių keliai. Pro čia knygos į Lietuvą buvo gabenamos iš Karaliaučiaus.
1877-1880 – pastatytas kurhauzas, pirmasis Palangos viešbutis-restoranas, pritaikytas kurorto reikmėms.
1884-1888 – pastatytas Palangos tiltas į jūrą.
1886 – grafas J. Tiškevičius savo lėšomis įsteigė Palangos progimnaziją.
1891-1892 – Šventojoje buvo įkurta jūrininkystės mokykla.
1893 – Palangos progimnaziją baigė Antanas Smetona.
1897 – užbaigta grafo Tiškevičiaus rūmų statyba.
1899 08 20 – šalia Palangos tilto į jūrą buvusiame prekių sandėlyje surengtas pirmasis lietuviškas vakaras ir parodytas pirmasis lietuviškas vaidinimas lietuviškos spaudos draudimo metais – Keturakio „Amerika pirtyje“.
1902-1903 – pastatytas vonių korpusas Senosios Palangos teritorijoje.
1907 – užbaigta naujosios Palangos katalikų bažnyčios statyba.
1908 – grafas F. Tiškevičius prie pirmojo Palangos restorano-viešbučio (kurhauzo) išgręžė pirmąjį Palangoje – 227 m gylio – artezinį gręžinį, nutiesė pirmąjį kurorte vandentiekį, pirmąjį kartą į Palangą atvedė elektrą.
1909 – Palangai suteiktos kurorto teisės.
1915 03 23 – Palangą užėmė vokiečių kariuomenė.
Nuo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios teritorijų.
1919 m. lapkričio mėn. – Palangą užėmė latvių kariuomenė.
1920 09 28 – Rygoje pasirašyta Lietuvos-Latvijos sienos nustatymo sutartis.
1921 03 21 – Palangos ir Šventosios pajūrio ruožas priskirtas Lietuvai.
1921 03 30 – į Palangą atvyko Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valdininkai.
1923-1925 – Šventojoje buvo atstatomas uostas.
1932 – Palangai suteiktos II miesto teisės. Lietuvoje priimtas Kurortų įstatymas, kuris patikslino ir Palangos kurorto valdymo principus.
1933 – Palangai suteiktos miesto teisės. Palangos burmistru išrinktas Jonas Šliūpas. Palangą aplankė skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas Baden-Powell’is.
1937 – pradėta statyti naujai suplanuota Šventosios gyvenvietė.
1938 – Palangą nusiaubė didysis Palangos gaisras, prasidėjęs klebonijos pastate.
1939-1940 – buvo tvarkomas pietinis ir šiaurinis Šventosios uosto molas.
1838-1839 – kurorte pastatyta autobusų stotis, reguliariai pradėjo važinėti maršrutiniai autobusai.
1939 m. rugpjūtis – Palangoje ir Šventojoje vyko Jūros dienos.
1940 04 24 – Palanga neteko miesto statuso.
1940 07 21 – Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, paskelbta sovietų valdžia.
1941 06 22 – Palangą užėmė vokiečių kariuomenės dalys.
1941 06 25 – represijų prieš žydų tautybės žmones pradžia Palangoje.
1944 10 10 – Palangą užėmė sovietų armija.
1945 – įkurta Kurorto direkcija.
1947 m. gruodis – prasidėjo gyventojų trėmimai iš Palangos.
1948 m. gegužė – vyko masiniai žmonių trėmimai iš Palangos.
1949 03 25 – vyko antrieji pagal masiškumą trėmimai iš Palangos.
1951 – vyko nauji Palangos gyventojų trėmimai.
1952 – Palangai suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės.
Po Antrojo pasaulinio karo – Šventosios uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“.
1959 – sudarytas naujas miesto išplanavimo projektas. Apribota asmeninė statyba, numatyta naujų poilsio namų, sanatorijų statyba, miestą pradėta reorganizuoti į ištisus metus veikiantį gydomąjį kurortą.
1960 – Palangos botanikos parke pastatyta Roberto Antinio skulptūra „Eglė žalčių karalienė“.
1961 – J. Basanavičiaus gatvės gale, prie tilto į jūrą, pastatyta Nijolės Gaigalaitės skulptūra „Jūratė ir Kastytis“.
1963 – buvusiuose Tiškevičių rūmuose pradėjo veikti Gintaro muziejus.
1965 – Birutės kalno papėdėje pastatyta Konstancijos Petrikaitės-Tulienės „Birutė“.
1966 – pastatytas aukščiausias Palangoje pastatas – devynių aukštų poilsio namai „Neringa“.
1967 – Palangoje siautė uraganas, pridaręs daug nuostolių pliažams, parkui, miestui.
1969 – Palangoje iškilmingai paminėtas pirmojo viešo lietuviško vaidinimo – Keturakio „Amerika pirtyje“ – 70-metis. Jubiliejaus proga J. Basanavičiaus gatvės gale, toje vietoje, kur šis spektaklis buvo suvaidintas, įrengta paminklinė stela.
1970 – įvyko pirmoji Palangos kurortinio sezono atidarymo šventė.
1971 – pastatyta Palangos vasaros estrada.
1972 – Palangos parke pradėti rengti muzikos vakarai „Nakties serenados“.
1972-1974 – parengti naujieji Didžiosios Palangos plėtimo planai. Pagal juos prie Palangos pradėta prijungti Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji.
1973 – Šventoji prijungta prie Palangos ir tapo Palangos kurorto dalimi. Dabar Šventojoje gyvena apie 2000 gyventojų. Vasarą Šventojoje labiausiai mėgsta poilsiauti šeimos.
1977 – pradėtas statyti naujas Virbališkės gyvenamasis mikrorajonas.
1981 – įvykus tanklaivio „Globe Asimi“ avarijai, nuniokoti kurorto paplūdimiai.
1982 – Šventojoje, ant kopos, pastatyta Z. Pranaitytės skulptūra „Žvejo dukros“.
1989 – atidaryta Palangos trečioji vidurinė mokykla.
1989 – pradėjo veikti dr. J. Šliūpo memorialinis namas-muziejus.
1990 03 11 – Palanga šventė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.
1990 03 24 – išrinkta pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto taryba.
1992 – sovietų armijos kariai paliko Palangos pajūrį.
1993 06 14 – Tiškevičių parke atstatyta „Laiminančio Kristaus“ statula.
1997 – paminėtas Palangos parko 100-metis. Grafui Alfredui Tiškevičiui suteiktas Palangos garbės piliečio vardas (pirmasis toks vardas kurorte).
1997 – po rekonstrukcijos atidarytas naujasis Palangos pėsčiųjų tiltas į jūrą.
1999 – pirmoji vidurinė mokykla reorganizuota į Senąją gimnaziją.
1999 12 04 – Palangoje siautėjo uraganas „Anatolijus“.
 
 
Danutės Mukienės nuotraukose – Palangos Tiškevičių rūmai (Gintaro muziejus) ir Palangos pajūrio pušys
 
 
Naudota literatūra:
1. Palangos istorija (sudarė Vladas Žulkus). Klaipėda, 1999.
2. Palanga. Tiltas į jūrą (sudarė Danutė Mukienė). Vilnius, 1997.

 

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija