Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 

APLE ŽEMAITIU GĪVENĖMA BŪDA, APLINKA Ė ANŪ KAIMĪNUS (žemaitėškā)
 
Interviu so Rumšiškiu liaudės buities muziejaus dėrektuorio Gutauto Stasio
 
Tamsta esat prasėtarės, ka par Lietova ein rīški jousta, kori anou dalėn i kultūrėnius arealus – rītini ė vakarini.
Rumšiškių liaudies buities muziejaus žemaitiškoje sodybojeAukštaitiu ė dzūku kultūra ein i rītus ė tor daug bėndrū bruožu so baltarusiu, lėnku ė rusu. Žemaitē pagal pagrindinius kultūrėnė areala bruožus (architektūra, apronga ė maista) priklausa vakarėnem arealou.
Kuoki arkitektūra, īr sprėndama pagal tou, kāp žmuogos īsėkor, kor īsirėng židini, kāp keit sava aplinka.
Ognekors laikuoms vėino ėš pagrindiniu veiksniū, koris apėbūdėn tus arealus. Auštaitē īr rītū kultūras ītakuo. Anėi ėš žėdėnė ėšlėpda pečio. Jau aple XII-XIII omžio pas anus atsėrond pečios (dounkepis). Žemaitē palėikt pri atvėra žėdėnė. Tuoks atvėrs žėdėnīs ėšlėikt lig pat XIX omžiaus ontruos posės. Jeigo jimsem kamėna, žėdėnīs ėšlėikt lig XX omžiaus vėdorė.
S. Daukonts apie atvėra ugniakora, koris liuob būtė nomė, rašė, ka „anamė žemaitē ė kalnienā vėsus sava darbus liuob nodėrbtė; alu darė, kobėlus ė kėtus indus…žmuogos nu saulės iki darganuos galiejė brūztė kuoki nuors užsijiemės knabini’’. Vuo kāp soprastė žemaitiu gīvenėma ‘’šaltā’’?.
Iki XIX omžiaus ontruos posės žemaitē gīvena šaltā – lig tuo laika anėi netoriejė šėlduomu patalpū. Šėldė tik kamėnė. Vuo kamėnė – atvėrs žėdėnīs, tad vėsa šėloma noein i vėršo.
Aukštaitē dounkepi kūrėna mažne kuožna dėina, tėn verė valgītė ėr daug kėtū darbū dėrba. Tad anėi gīvena šėltā.
Gal Tamsta galietomi platiau papasakuotė aple žemaitiu gīvenėma vėinsiediūs?
Erdvie, koriuo žemaitē liuob īsigīventė, bova dėdėlie. Žmuonės gīvena nesosėgrūdė. Kap ė vėsuo Euruopuo, tēp ė Žemaitėjuo, žmuonės gīvena vėns nu kėta par šonėis luojėma – tuokio atstomo bova vėina suodība truoba nu kėtuos. Gīvendams tarp mėškū žemaitis toriejė mėška medžeguos ė staties dėdelė truoba. Senuovie ons i tou truoba sosėved vėsus: ė sava draugė (patė), ė vākus, ė gīvuolius. Ta senuovėška truoba bova nums. Nums – veinuos patalpuos pastats. Ėlgainiou truoba bova pradieta dalintė i patalpas.
Aukštaitē nu sena gīvena daugiau krūvuo, žemaitē – pu vėina. Net ėr tumet, ka pradiejė formoutėis kaimelē, anėi nebova dėdėlė. Par Valaku reforma žemaitius sokielė i kaima, bet pu kėik laika anėi viel ėšbiegiuojė gīventė i vėinsiedius.
Gīvenėms dėdėlie erdvie, tuolėj vėnam nu kėta, dėdėlemė nomė formava ėr atėtinkama žemaitė karaktuorio. Vėskas bova daruoma diel žmuogaus. Daržielis – kėima vėdorie, pri noma. Če gielės liuob būtė dėigamas tep, ka ėš truobuos veizont anuos gerā matītomės: aukštuosės gielės bova dėigamas tuoliau nu longa, vuo artiau truobuos – mažesnės. Krīžios stuoviejė kėima posie, geruojė kėima vėdorie. Vėsks, kas suodībuo liuob būtė gražesnė, bova daugiau vėdou: vėdėnemė kėimė, patiuos truobuos vėdou. Truoba liuob daugiau pouštė ėš kėima posės. Truobuos vėdou – baldā. Kėik i anus liuob būtė dūšės sodieta!
Sodyba Žemaičių Kalvarijoje (Plungės rajonas)Kāp, keitontėis truobuos arktektūrā, keities longā?
Dar XX omžiou bova dūminiu pirkiu: truobū – Žemaitėjuo, vuo Aukštaitėjuo – grīčiu. Longū tumet kāp ė nereikiejė. Anėj tiktā šalti leida. Žemaitėjuo truobū pastuogės bova platės, stuogā noleistė žemā.
Truobuos arkitektūra pradiejė stėprē keistėis aple XIX omžiaus vėdori, kumet stuoga pradejė keltė i vėršo. Tumet atsėvierė daugiau sėinu. Pradiuo longā bova nedėdėlė: tarp dvijū roustu iškėrsts tarps – stuoroma kap rousts. Unt anuo liuob ožtėmtė pūslė. Ėlgainiou longā dėdiejė, bova pradiets nauduotė stėklos.
Ka atsėrada longū poušība, longā bova pradietė pouštė nu apatiuos (nu palongės). Paskiau poušības elėmėntā kėla i vėršo. Kol nebova longū, nebova truobuos vėdou ė puolikruomėjės. Nebova diel tuo, ka žmuonės tomsie gīvēna. Vėskas tou laiko bova daruoma masīvē, grobē, bet gražē. Dabartėnio supratėmo, žemaitiu buities daiktū formas bova masīvēsnės. Puolikruomėnės skrīnės, baldā atsėrond aple XIX omžiaus vėdori, vuo ėšgražintu baldu padaugie nu XIX omžiaus aštonta-devinta dešimtmetė.
Gal galietomi trumpā papasakuotė aple žemaitiu suodību panašumus i anū kaimīnu?.
Kap raša A. Botkos, Kuršė suodību pastatā īr ėšdiestītė laisvā, pati truoba stuov kėima vėdorie, kap ė Žemaitėjuo. Tuoks pastatū ėšdiestīms īr būdings ė Vitzemie (Latvėjė), pėitū Estėjuo (tėn tik truoba īr kėima pakraštie).
Kuržemie i vėina posė nu truobuos īr tvarts ė dėindaržis (ūkinis kėims), vuo i kėta posė – kėims ė gieliū daržielis. Tuokė dvėkėimė suodība, kori būdinga pėitėnem Kuršou, tonkiausē sotinkama ė Žemaitėjuo. Truobū stuogā tėik Kuršė, tėik Žemaitėjuo īr dvėšlaitē so nusklėmtās galās.
Kuržemės liaudies architektūra īr praktėškā tuoki pat, kāp ė Žemaitėjės. Estėjės architektūruo daugiau īr isimaišė skandėnavėškė elemėntā. Skandinavams, jeigo jimtė bėndra Lietovuos konteksta, īr artėmesnė žemaitē. Tou ruoda ė posgolstėnės tvuoras.
Žemaitėjės kaimams būdinga tvorū ivairuovė. Uolas – ėš akmėnū sokrautas tvuoras, žiuogriu (stolpā ėr skersėnės kartis, padarītas ėš kumpuoku ėr šakuotu egliu). Tokiuoms tvuoruoms liuob aptvertė suodnus. Tvuoras – pintėnės, statėnės, golstėnės, vėn tik ėš kartiu posgolstėniu. Pastaruosės a tik ne daugiausē ė išskīrė Žemaitėjė ėš kėtū Lietovuos regėjuonu.
Sunkē pasakītė, kou dar pariemiem ėš skandinavu, vuo kou anėi pasėjiemė ėš mūsa. Pas anus kultūra vīsties greitiau, daug dalīku īr kėtēp sosėformavė. Bet tvuoras, šildīma sistema, pats noma statīma princėps tor daug bėndromu.
Jimkem truobuos dalėnėma i patalpas Skandėnavėjės kraštūs. Tėn senuovie bova vėns dėdėlis narvielis. Dalėnėms i patalpas vīka vieliau, ėš vėdaus. Žemaitėjuo tēp pat patalpuos skaidīms i mažesnės patalpas ein ėš vėdaus. Roustā nier jungtė ėšuorie. Vėskas ligo pakavuota, jungama vėdou. Aukštaitiūs ontrēp: jungėms – ėšuorėnis. Anėi pastata vėina narvieli, pri anuo – kėta, paskiau – trieti. Skaidīms ėšein jau statības eiguo. Paskiau tus narvelius gal viel dalintė.
Aukštaitėjuo, priejē pri grīčės a pri pėrkės, je matuom, ka īr ėšsėkėšė pėrkės roustā, žėnuom, ka ėšlaikīts sens statības princips. Ėš narvieliu īr pastatīts truobuos gerāsis, prastāsis gals ė primėnie. Vuo Žemaitiūs gal būtė vėina gala, gal būtė ė dvėjū galū truoba, bet skaidīms i mažesnės patalpas ėr i kāmėna, atskīrėms ein ėš vėdaus.
Je jimsem sovalkietiu stuba, tā šildīma sistema tėn īr praktėškā ta pati kāp ė žemaitiu. Bet anėi irgi īr biški kėto kelio noejė. Kamėna elemėntā īr išlėkė lig šiū dėinū. Sovalkėjuo truobuos šildīma sistema formavuos maždaug tēp pat, kap ė žemaitiu. Sakīsēm, dounkepis īr padarīts tēp, ka anamė galietomi ė džiuovintė kou nuors, ė sopėltė kou nuors i anou – kap i luovi. Žemaitiūs irgi tas pats. Pagrindinis dalīks tas, kad pečiaus pakora (šildīma onga) īr vėinuo patalpuo, vuo pats pečios – jau kėtuo.
Užnemunė, kāp ė Žemaitėjė, priklausa vakarėnem kultūrėnem arealou.
Kokėi dar kultūras elėmėntā ruoda, ka žemaitē priklausa tam arealou?
Žemaitē ė aukštaitē gīven skirtinguos terėtuorėjuos. Mūsa ė kaimīna īr kėtė. Skirtingė reiškėnē mumis veik ė mes anus kėtēp ėšlaikuom. Torem ė ėš skirtingu kultūru parimtū dalīku. No ka ė klumpės. Anuos būdingas vakarėnem kultūrėnem arealou ė nier grinā žemaitėškas. I Žemaitėjė ėš Olandėjės klumpės atvežė Oginskē. Pu tuo anuos pas mumis dėdėlē paplėta. Mes anas ėšlaikiem, vuo kėtor Lietovuo anū nier.
Je pradiesem šneka aple pirtis, tā anuos Žemaitėjuo bova mažiau paplėtosės nego Aukštaitėjuo. Iduomē īr tas, ka ė vakarū Euruopuo pirtiū tēp pat nabova daug. Pirtiū nabova, nes tėik Žemaitėjuo, tėik tėn žmuonės liuob praustėis, maudītėis kėtor 0 tam bova skėrtas kėtas patalpas.
Trūbā – mozėkas instrumėntā, daugiausē paplėtė vakarėnemė arealė. Anū tonkē gali sotėktė ė Mažuojie Lietovuo, bet daugiausē trūbā paplėtė katalėkėškamė žemaitiu kraštė. Žemaitėjuo gėid Kalnus so trūbās, vuo Aukštaitėjuo – ražončio. Žemaitėjuo bova papruotīs par Velīkas eitė i kapėnės, pri nesenē palaiduotu žmuoniū kapū ė tėn gėiduotė so trūbās.
Žemaičių sodybojeŽemaitėjuo dėdėlē daug medėniu skulptūru. Aple latviu medėnė skulptūra īr rašuoma, kad ana mažiau ivairi nego lietoviu. Sakuoma, ka tėn tam ītakas toriejė liuteruonu bažnīčė, korē būdings santūroms, ė kori nesudarė sālīgu pritaikītė druožėnius kulta rēkalams. Vuo kāp īr Estėjuo, Skandinavėjuo?
Tėn irgi tas pats. Gīven tėn daugiausē pruotestantā, ė tradicėnės medėnės skulptūras tėn beveik nier.
Žemaitiu medėnē skulptūrā dėdėlė ītaka padarė baruoka kultūra. Žemaitiu senuoji medėnė skulptūra, kori īr ėšlėkusi lig pat mūsa laikū, tor rīškiū baruoka bruožu. Aukštaitē īr ėšlaikė daugiau senuosės skulptūras bruožu. Diel tuo dabā liaudės skulptūras tīrėnietuojē aple žemaitiu skulptūra tonkē saka, ka ana īr pakankamā aukšta līgė, bet mažiau iduomi.
Medėniu skulptūru Žemaitėjuo padaugiejė par katalikībės isėgaliejėma ontroujė banga. Aple XIX omžiaus vėdori bova statuoma daug medėniu bažnīčiu. Arkitektūruo vīrava baruoka stilios. Tas laikuotarpis sotapa so religėnio pakėlėmo Žemaitėjuo, koris Aukštaitėjuo mažiau rīškos.
Žemaitėjuo bova dėdėlē stėpros Marijės kults: lig pat šiū dėinū žėnuomas Marijės apsėreiškėma švėntas veitas. Marijė tonkē īr vaizdoujema senuojie medėnie skulptūruo.Katalėku bažnīčės ītaka daugiausē padėdiejė XIX omžiaus pradiuo.
Žemaitiu skulptūru baruokinis stilius ruoda žemaitiu konservatīvoma – anėi sunkē prijem naujus dalīkus, bet jau ka prijem, tas rīškē atsėspind ė kultūruo. Šiou atvejo – liaudės menė.
Tradicėnė kultūra, anuos elėmėntus mūsu dėinuom atspind liaudės buities muziejē. Kāp Žemaitėjė lonkītuojems īr ruoduoma Lietovuos liaudės buities muziejou Rumšiškies? Kuokio principo īr atkortas žemaitėškas suodības?
Iš Žemaitėjės īr parvežtė atskėrė suodību pastatā. Ėš veina žmuogaus gavuom truoba, ėš kėta – ūkini pastata ė tēp tuoliau. Bet īr ė konkretė principā, pagal katrus suodības sorenkamas. Žėnuom, ka tam tėkra suocelėnė sluoksnė (līgė) žmuogos tor ė anuo suocelėnė padieti atitinkontė truoba, daržėnė, jaujė. Jeigo atsėvežiem truoba ėš stombė ūkė, tā ėš tuokė pat ūkė rēk gautė ė klietė, daržėnė, ė vėskou kėtkou. Tēp dalimis ė sorenkam.
Komplektoujint suodības īr atsėžvelgama ėr i geuografėnius patiuos Žemaitėjės liaudės arkitektūras savėtomus. Žėnuom, ka īr skėrtoms tarp doubas ė pėrtėis, kori būn jaujie. I šiaurė nu Plateliū ein doubas. Pagal stuoga konstrukcėjė anuos īr ištėsas, aukštesnės. Vuo nu Plateliū i pėitus einont tėi pastatā, kor džiuovėna lėnus, javus, īr žemesnė ė panašė i pirti. Tas ruoda, ka žemaitems pėrtės nier nežėnuoms pastats. Ana tik nebova paplėtusi kap atskėra apsėprausėmou ėr maudīmuos skėrta patalpa. I pėtus nu Plateliū ana vadėnuos pėrtės, vuo i šiaurė – douba.
Rumšiškiu muziejou īr daugiau ruoduoma šiaurės Žemaitėjės arkitektūra ė žmuoniū buitės. Daugiausē trobesiū īr atsivešta ėš Plungės, Skouda apīlinkiu. Ėš kėtor – vėns kėts.
Muziejou īr laikuomė žemaitoku veislies arklē, korėi Žemaitėjuo žėnuomė jau nu Vītauta laikū.
Kou ėšsėskėr ta arkliū veislie?
Anėi īr dėdėlē ištvermingė. Kāp saka istuoriks E. Gudavičios, ta veislie sosėformava tumet, ka vietėnės arkliū veislės sosėmaišė so laukėnēs arklēs – tarpanās (anėi nogaruo toriejė jousta, kori ė dabā dar kartās ėšrīškie).
Dabartėnė žemaituku veislie bova jau mažne ėšnīkusi. Ana īr ėš naujė atkorta. Žemaitokā kap stėprė ė ėštvermingė arklē bova vėsor nauduojemė. Anėi gal eitė ė par pelkės, kuo beveik nadara kėtė arklē. Anėi kap avis ėšsėpot ėr ein tēp ėšsėplietė, ka naismoktom.
Žemaitokā liuob būtė laikuomė tėik valstietiu ūkeliūs, tėik ė dvarūs. Anėi pradiejė nīktė tiktā XIX omžiaus pabaiguo-XX pradiuo. Tumet dvarūs pradietė daugiau laikītė rėstūnus, nuors dvarininkā ė vertėna žemaitokus. Kėtas tautas žemaūgiu arkliū irgi tor. Žemaitokā īr unikalė tou, kad anėi dėdėlē ėštvermingė. Mažė, bet gal daug patėmtė, ėlgā išlaikītė, paršuok aukštas kliūtis.
Gotauta Stasi kalbėna Vaitkutė Vaida
Puortėgrapėjės ėš Žemaitiu kultūras draugėjės redakcėjės arkīva

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija