"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2001 m. Nr. 1
TURINYS

MOTIEJUI VALANČIUI – 200

Žemaičių Didysis... Įamžiname vyskupo, rašytojo, švietėjo, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus atminimą 

Danutė Ramonaitė

2001 m. sukanka 200 metų kaip gimė Žemaičių vyskupas, rašytojas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus Valančius. Jubiliejaus proga Nasrėnuose (Kretingos rajonas) pastatytas paminklas Motiejui Valančiui (skulptorius Kęstutis Balčiūnas), Vilniuje, Klaipėdoje, Plungėje, Telšiuose ir kituose Lietuvos miestuose vyko mokslinės konferencijos, iškilmingi minėjimai.
Vieną iš didžiausių paminklų Motiejui Valančiui yra pastatęs jo giminės palikuonis Grigas Valančius. Gyvendamas užsienyje jis surinko ir išleido dviejų dalių monografiją apie Motiejų Valančių – ,,Žemaičių Didysis".

Grigo Valančiaus vardas šiandien Lietuvoje žinomas tik gana nedideliam žmonių ratui,
nors tai vienas iškiliausių žemaičių – ekonomikos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos konsulas
Austrijoje, Klaipėdos gubernatūros patarėjas, Lietuvos prekybos instituto profesorius, autorius, aktyvus visuomenės veikėjas ir spaudos darbuotojas.
Plačiau pasigilinti į šios neeilinės asmenybės gyvenimą ir jo nuveiktus darbus mus paskatino paties Grigo Valančiaus giminaičiai (konkrečiai – Plungės rajone gyvenanti kraštotyrininkė Emilija Mikulskienė) ir Plungės miesto viešosios bibliotekos darbuotojai, Grigo Valančiaus 90 metų sukakties proga Plungės kultūros rūmuose organizavę mokslinę konferenciją.
Grigas Valančius – nepaprastai spalvinga, įdomi ir įvairiapusė tai asmenybė. Tačiau, kai konferencijos organizatoriams reikėjo surasti pranešėjus šiam renginiui, paaiškėjo, kad šiandien kiek daugiau apie Grigo Valančiaus gyvenimą ir darbą gali pasakyti tik patys Plungės bibliotekininkai bei Lietuvos filosofijos ir
sociologijos instituto keletas darbuotojų, paskutiniais metais tyrinėję G. Valančiaus darbus
socialinės filosofijos srityje. Vis dėlto konferencija įvyko. Tai progai Plungės bibliotekininkų ir
G. Valančiaus giminių rūpesčiu buvo išleista knygutė ,,Dr. Grigas Valančius", kurią spaudai
parengė Otilija Juozapaitienė. Konferencijos dieną Grigo Valančiaus gimtosios sodybos
vietoje buvo pašventinta naujai čia pastatyta koplytėlė, ant kurios postamento parašyta, kad
čia ,,gyveno Valančiauskai – Valančiai / (penkios kartos) / Tarp jų – daug dirbę Lietuvos
kultūrai Izidorius 1895 -1974, Grigas 1906 -1978, Jurgis 1908 -1982 /". Ši koplytėlė šiandien
visus atvykusius pasitinka greta nedidelio Valančiauskų ežerėlio, esančio netoli Žemaičių
Kalvarijos (Jazdauskiškių kaime, Plungės rajone). Čia gimė ir išaugo Grigas Valančius. Jų
šeimoje buvo 11 vaikų. Visi nuo mažens buvo gražiai tėvų auklėjami ir mokomi – taip
jau Valančių giminėje buvo priimta nuo seno. Vienas iš Grigo senolių – Gasparas, o šis – paties Didžiojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus tėvo brolis. Grigas Valančius kartu su bendraminčiais ir giminaičiais (Plungėje gyvenenčia seserėčia Emilija Mikulskiene, Klaipėdos bibliotekininkais, uostamiestyje gyvenusiu broliu Jurgiu ir kitais) jis daugelį metų rinko medžiagą apie Žemaičių vyskupą. Pats Grigas yra baigęs Telšių gimnaziją. 1925 m. jis išvyko studijuoti į Briuselio universitetą, 1928 m. mokėsi Hagoje, o 1929-1931 metais – Vienos universitete, kurį baigus jam buvo suteiktas Valstybės mokslų daktaro
laipsnis. Studijuodamas Austrijoje jis dirbo Lietuvos konsulate Vienoje. 1931 metais G.
Valančius sugrįžo į Lietuvą ir dirbo Kaune – Finansų ministerijos referentu. 1934 m. įsikūrė Klaipėdoje. Šis laikotarpis Grigo Valančiaus gyvenime itin įvairiapusis ir gana reikšmingas mūsų uostamiesčiui. Atvykęs į pajūrį, G. Valančius ne tik tapo Klaipėdos gubernatūros ekonomikos patarėju, bet ir profesoriavo Klaipėdos prekybos institute – dėstė ekonomiką. Tais metais nis labiausiai domėjosi Lietuvosjūrų žvejybos reikalais. Daug pastangų ir laiko G. Valančius atidavė Klaipėdoje steigdamas statybos ir žuvies bendroves,
rūpindamasis Lietuvos prekybos laivyno statyba. Jau tais laikais jis didelį dėmesį
skyrė įvairiomis užsienio kalbomis leidžiamai reklamai apie Lietuvą, ypač apie jos ekonomiką. Klaipėdą G. Valančius paliko 1939 metais (vokiečiams okupavus uostamiestį) ir įsikūrė Panevėžyje, kur užsiėmė linų prekyba ir apdirbimu. Įvedus sovietų valdžią Lietuvoje, 1941 metais kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją, tačiau ten nepritapo ir pateko net į koncentracijos stovyklą. Iš jos G. Valančiui pavyko ištrūkti.
Sugrįžęs karo metais į Lietuvą, Kaune dirbo ekonomistu, o 1944 metais vėl pasitraukė iš
gimtinės. Norėjo išvykti į Švediją, bet vokiečių buvo sulaikytas ir atsidūrė Vokietijoje. Tuo
laikotarpiu Grigas Valančius lietuviams buvo jau gerai žinomas kaip mokslo žmogus ir aktyvus
visuomenės veikėjas. Todėl 1946-949 metais Vakarų Vokietijos Viurtembergo mieste
įsikūrę lietuviai jam buvo patikėję Lietuvių bendruomenės apygardos pirmininko pareigas. G.
Valančius buvo aktyvus ir Lietuvos Vienybės sąjūdžio dalyvis, VLIK – o narys. Nuo 1949 metų
jis gyveno Amerikoje. 1952 -1954 metais vadovavo Čikagos lietuvių bendruomenei, 1959 – 1960
metais dirbo LRKS pirmininku. Kurį laiką buvo išvykęs gyventi į Vokietiją ir čia 1960 -1962
metais dėstė Vasario 16 – osios lietuvių gimnazijoje. Visą tą laiką (nuo 1925 metų) aktyviai
bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Jis – kelių knygų autorius. Daugiausia mūsų krašto
žmonėms žinomas G. Valančiaus leidinys ,,Lietuva ir Karaliaučiaus kraštas" (išspausdintas
1947 metais) bei monografija ,,Žemaičių Didysis", kurios pirmoji dalis išleista Grigui Valančiui
dar esant gyvam – 1977 metais, o antroji – 1978 metais (knygos išleidimu šį kartą jau rūpinosi
Dalilė, kuri šiuo metu gyvena JAV).
Knyga ,,Žemaičių Didysis" skirta vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties šimtosioms
metinėms. Tai istoriografinių pasakojimų rinkinys, kurio pagrindą sudaro dokumentinė medžiaga.
Knyga ,,Žemaičių Didysis" skirta vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties šimtosioms
metinėms. Tai istoriografinių pasakojimų rinkinys, kurio pagrindą sudaro dokumentinė medžiaga. Tai ne tik platus ir išsamus pasakojimas apie Motiejaus Valančiaus gyvenimą ir darbus, bet ir XIX amžiaus Žemaitijos kultūrinio gyvenimo istorija, už kurią , kaip pripažįsta istorikai, geresnės kol kas dar niekas nėra parašęs. Bėda tik ta, kad ši knyga kol kas Lietuvoje mažai kam prieinama, nes ji išspausdinta JAV ir pas mus vis dar bibliografinė retenybė.
Didelė buvo ir Plungėje vykusios mokslinės konferencijos, Valančių giminės susibūrimo
reikšmė. Šie renginiai parodė, kad laikas neįstengė iš žemaičių atminties ištrinti Didžiojo Zemaičių Vyskupo ir švietėjo idėjų, kad tikri žemaičiai ir šiandien dideli tiek savo darbais, tiek
ir mintimis.
Lyg gimines ir geriausius draugus susibūrimo dalyvius sutiko Žemaičių Kalvarijos
vidurinės mokyklos, kurią baigė ir Motiejus Valančius, šeimininkai. Šalia mokyklos – nauja,
graži koplyčia. Čia jaunimas mokomas tikėjimo tiesų, čia gilinamos jų žinios ir apie M.
Valančių. Žino moksleiviai ir Grigo Valančiaus pavardę, ne vienas yra skaitęs ir jo parašytą
didžiąją monografiją – knygą kalvariškiams atsiuntė G. Valančiaus giminės iš JAV. Tiek jų,
tiek ir Lietuvoje gyvenančių Valančių giminės palikuonių paramos paskutiniaisiais metais
sulaukia ir Kretingos rajono Nasrėnų kaime veikiančio M. Valančiaus muziejaus šeimininkai.
Kartu išleistas lankstinukas apie muziejų, bendrai rengtasi Motiejaus Valančiaus jubiliejui, puoselėjama nemažai kitų gražių planų. Visus jų sukūryje – muziejaus geroji siela (direktorius) Algis Čėsna. Jam talkina ir Kūlupėnų kultūros namų, Kretingos kultūros ir švietimo skyriaus darbuotojai. Rengiantis jubiliejui Nasrėnuose, netoli M. Valančiaus muziejaus pasodintas ąžuolų giraitė. Būtent čia iškilo naujasis paminklas Motiejui Valančiui.
Gražų žestą Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus jubiliejaus proga parodė JAV gyvenantis lietuvis Stasys Vaičius. Jis Motiejaus Valančiaus paminklo statybai paaukojo 1000 JAV dolerių. Nemažai lėšų, reikalingų paminklo aplinkai sutvarkyti, paaukojo M. Valančiaus talento ir darbų gerbėjai.
Danutė Mukienė

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2001 m. Nr. 1
TURINYS


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija