FILOMENA LINČIŪTĖ-VAITIEKŪNIENĖ
|
|
|
| Filomena
Linčiūtė - Vaitiekūnienė. D. Mukienės
nuotrauka, 2003 m. |
Etiudas
iš natūros. 2002 m. |
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
- viena iš aktyviausių, produktyviausių ir Lietuvoje
labiausiai žinomų žemaičių dailininkių. Gimė ji
1942 m. balandžio 17 d. Mažeikiuose. Gyvena ir kuria
Vilniuje.
Leidinėlyje Litua paukštė Kvedlinburge
Gražina Kliaugienė rašo:
Pasaulis keistas tiems, kas teįžiūri jame
rūpesčius, vargą ir buitį,
ir tiems, kurie tik skina gėles - linksmiems ir
nerūpestingiems.
Filomena Linčiūtė
- Vaitiekūnienė, ko gero, bus mačiusi ir šilto, ir
šalto. 1965 metais baigusi Dailės akademiją, iš
karto atsidūrė permainingame teatro, kino ir
televizijos pasaulyje. Intensyviai dirbo kurdama
scenografiją ir kostiumus. Taip atsirado pirmasis
lietuviškas miuziklas Velnio nuotaka, visą
jaunųjų kartą išauginęs Piteris Penas, Liudvikas
XIV, Raudonkepuraitė Akademiniame dramos
teatre. Su pasisekimu buvo vaidinami Karalius
Motiejukas I ir Juodoji komedija Kauno dramos
teatre, operetės Rozmari ir Silva, baletas
Aušrinė Kauno muzikiniame teatre, Virto
ąžuolai, Kelionė į rojų kine, Barbora
Radvilaitė, Heda Gabler televizijoje ir
daugelis kitų
Bet ilgainiui daiktai šiame įprastu tapusiame
pasaulyje tartum neteko tikrosios paskirties ir
pavidalo. Jų prasmės ir vardai ėmė bematant keistis,
taip ir likdami neįvardyti, nepašaukti
Ar šios
teatrinio pasaulio efemerijos pastūmėta, ar gilesnio -
lietuviškos sielos - balso pašaukta, esama dar ko kita
Visai paprasto, neiškilaus, bet tokio gražaus
ir mielo
Tai gėlės, muzika, tyla, begaliniai
spalvų niuansai. Perregimas pasaulis, kurį visi
matome, bet pastebime tik nedaugelis. Filomenai tai tapo
atradimu, galbūt net laime - tyliuoju jos gyvenimu.
Dailininkės kūriniuose žiburiuoja šviesa - čia žiebiasi,
čia gęsta spalvos.
Jų harmonija neliūdna, nevienatomė, nors ir
neįmanoma nuskinti nuo lauro medžio, ant kurio auga
meno vaisiai, nė vieno lapelio, nesumokėjus už jį
savo paties gyvenimu (T. Manas).
