Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2002 m. Nr. 3
 

ŽEMAIČIŲ ETNOMUZIKAVIMO IR LIAUDIES AMATŲ 
KURSAI KELMĖJE 

Danutė Mukienė

Garsas apie Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursus Lietuvoje seniai eina. Šių metų liepos 11-ąją nuvykome į juos ir mes. Pasitaikė, kad tai buvo ketvirtadienis, savaitės diena, kurios bent jau kelmiškiai paskutiniais metais ne itin laukia. Sutapimas ar ne, bet šį kraštą pačios didžiausios gamtos stichijos ketvirtadieniais lanko. Laužė uraganinis vėjas medžius Kelmėje vieną praėjusių metų ketvirtadienį, stiprus Kelmės krašto muziejaus dvarininkų Gruževskių šeimos ekspozicijos fragmentas škvalas šias apylinkes buvo užklupęs ir pirmąjį šių metų liepos ketvirtadienį. Nukentėjo ir kiek atokiau nuo uragano epicentro buvęs Kelmės dvaro parkas. Uraganiniai vėjai nieko neįstengė padaryti tik centriniams Gruževskių dvaro pastatams, kur nuo 1990 m. veikia Kelmės krašto muziejus (direktorė – iš Kretingos kilusi žemaitė Danutė Žalpienė).
Čia puoselėjamas dvaro savininkų atminimas (veikia Gruževskiams skirta ekspozicija).
Daug dėmesio muziejuje skiriama ir etnokultūrai. Kelmiškių Interneto tinklapyje, kuris sukurtas bendrame „Lietuvių muziejų“ portale http://www.muziejai.lt , rašoma, kad „prie Kelmės krašto muziejaus veikia Jaunimo folkloro centras, kuris kaupia ir populiarina etninės kultūros dvasines vertybes. Jaunimo folkloro centras kiekvieną vasarą organizuoja respublikinius tradicinius liaudies amatų ir etnomuzikavimo mokymo vasaros kursus. Dalis šių mokymų vyksta muziejuje veikiančioje tradicinių amatų studijoje, kuri yra įsikūrusi Kelmės krašto muziejaus dvaro rūsiuose. Čia įrengtos amatų mokymo klasės: medžio drožimo, keramikos, žalvario. Studijoje organizuojami seminarai mokytojams, užsiėmimai moksleiviams“.
Atvykę į Kelmę, ne kur nors kitur, o muziejuje iš ryto sutikome ir minėtų kursų vadovus. Pravėrę muziejaus rūsio duris patekome į patalpas, kurios sumaniai pritaikytos kursų praktinių užsiėmimų organizavimui. Suaugusiųjų būryje sukosi nemažai vaikų. Šią vasarą nusipinti iš tošies gražių darbelių juos ryžosi išmokyti Mažeikių muziejininkė ir liaudies meistrė Raimonda Ramanauskienė. Raimondos ir jos vyro Vytauto iš tošies sukurtų darbų kolekcija kursų dienomis buvo eksponuojama Kelmės krašto muziejuje. Tuos, kas panoro pasigaminti muzikos instrumentų, žalvarinių sagių, tradicinių žemaitiškų Užgavėnių kaukių, kursuose mokė šiauliškis Albertas Martinaitis, per daugelį metų tapęs savotišku šių kursų simboliu. Dirbo tą savaitę čia ir puodžiai, audėjai. Didelis būrys kursantų mokėsi žemaitiško muzikavimo ir dainavimo paslapčių. Na, o laisvesniu nuo praktinių užsiėmimų metu pagal tradiciją vykdavo paskaitos, susitikimai su iškiliais Lietuvos etnokultūros specialistais, vakaronės, kursų baigiamasis koncertas, sukurtų darbų paroda.
Pagrindiniai Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų kursų Kelmėje organizatoriai – Lietuvos kraštotyros draugijos Kelmės skyrius, Jaunimo folkloro centras, Kelmės kultūros centras, Kelmės krašto muziejus.
Šiais metais juose mokėsi apie 100 žmonių. Būta metų, kad į juos susirinkdavo daugiau negu po tūkstantį… Tada, 1989-1991, vadinamosios dainuojamosios revoliucijos metais, naujos kultūrinės iniciatyvos sutraukdavo šimtus ir tūkstančius žmonių. Į Kelmę juos kvietė prasidėjęs folkloro judėjimas, noras patiems išmokti groti liaudies instrumentais, pramokti tradicinių amatų.
Kodėl kursams buvo pasirinkta Kelmė? Ši vietovė gerai pažįstama etnomuzikologui profesoriui Romualdui Astrauskui. Čia 1988 m. jo ir Kelmėje gyvenančio kultūros darbuotojo Valdo Rutkūno iniciatyva buvo suorganizuoti pirmieji kankliavimo kursai. Po to prie kanklininkų prisijungė ramuviečiai, o paskui juos į Kelmę ėmė rinktis ir kiti etnokultūros gerbėjai, tyrinėtojai. Po didžiųjų pertvarkų gyvenimui normalizuojantis kursų dalyvių skaičius sumažėjo, tačiau liko stabilus. Čia susirinkę jie mokosi etnomuzikavimo (žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo, šokių, ratelių, žaidimų, kankliavimo, smuikavimo, piemenų pučiamųjų instrumentų, armonikos, bandonijos) ir liaudies amatų (kanklių ir žalvarinių pučiamųjų instrumentų gamybos, juostų audimo, pynimo iš vytelių, šiaudelių, beržo tošies, siuvinėjimo, keramikos, karpinių) sekcijose.
Jau daugelį metų šių kursų organizavimą materialiai paremia LR kultūros ministerija.
Gražu, kai prasminga idėja įgyvendinama, kai ja susidomi aplinkiniai. Juo labiau įspūdinga, kad sugebama ją tiek metų puoselėti. Lietuvoje etninės kultūros srityje tai unikalus reiškinys. Ko gero, būsime teisūs sakydami, kad visa tai, ko gero, dėl to, kad Kelmėje šio darbo ėmėsi žemaičiai. Jie žino, ko nori, siekia, ir kantriai dirba, kasmet ieško kursų rėmėjų, analizuoja užsiėmimų sėkmes ir nesėkmes, daro išvadas, derina kursų programas su klausytojais.
Girdėti, kad jau yra žmonių, kurie praktiką, sukauptą organizuojant šiuos kursuos, apibendrina mokslo darbuose. Organizatoriams labiausiai norėtųsi, kad susidomėjimas kursais nemažėtų, kad daugiau būtų ne tyrinėtojų, šnekorių, o tikrų pagalbininkų. Mums savo ruožtu kelmiškiams norėtųsi palinkėti tų tradicinių mokymų metu daugiau naujų vėjų. Kaip bebūtų keista, tačiau Kelmėje žemaitiškai kalbančių, bent jau kultūros, švietimo įstaigose, šiandien neišgirsi. Žmonės, atvažiavę čia gyventi net iš vadinamojo žemaičių dounininkų karšto, greitai ima „liežuvį lietuviškai laužyti“. Šiandien Lietuvoje visai nevyksta užsiėmimų (seminarų, kursų) kultūros ir švietimo darbuotojams, jauniems tėvams regionų etninės kultūros, kalbų temomis. Nemažą darbo patirtį šioje srityje yra sukaupę latgaliai (Latvijos Respublika). Kodėl nepamėginus suformuoti specialią etnokultūros mokymo vasaros kursų programą, skirtą Žemaitijos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams, ikimokyklinių įstaigų darbuotojams, jauniems tėvams?
Idėja... Ar pasigaus ją kelmiškiai? Jei ne jie, gal kito rajono kultūros žmonės ja susidomės, parengs ir įgyvendins įdomią, žemaičiams reikalingą programą?

Tinklalapis atnaujintas 
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija