Interviu su rašytoju Edmundu Malūku

Pradiejos ruoštė straipsni aple rašītuoji Malūka Edmunda, so anou sosėtėktė prisiėjė važioutė i vėinkėimi, katros īr natuolėi Vėlniaus. Atvažiavusi pamatiau, ka gīven ons tėn poikiuo suodībuo ont ežera kronta ė raša siužeta naujem teleserialou.

Kāp ons pats saka, tėkriausē īr vėinintelis Lietovuo rašītuos, katros gīven ėš sava kūrības. Anuo kningas šėndėin Lietovuo īr platē žėnuomas ėr skaituomas. Trauk žmuonės ne tik iduomė siužetā, bet ėr patėis autuoriaus gīvs karaktuorios, tas, ka ons sava ruomanūs ožkabėn patės aktualiausės šiū dėinū temas ė tou sava leidėniūs parteik paprasto, daugeliou soprontamo ė priimtėno stilio. Ons pasakuo aple pasauli, katros īr apraizgīts mafėjės tinklās.

- Ar Tamsta mėslėjėst, ka ėš tėkrūju Lietova īr apraizgīta maifėjės tinklās, ka pas mumis īr tēp, kap vaizdounama Tamstas kninguos?

- Ka pradiejau iduomautėis Lietovuos gīvenėma vėsuokiuom posiem, pamatiau, ka īr žmuoniū rats, koriū ronkuos sokas mėlžėnėškas piningū somas, ė ka tėn veik dėdėlē galingas jiegas. Veizont ėš mūsa taška atruoda stebuklā, vuo anims tas īr paprastė dalīkā. Rēk isėvaizdoutė, kuokius piningus valda tėi žmuonis, jeigo anėi gal ož dvė laisvas valondas pasėinie muokietė 30 000 duoleriu.

Kap to, žmuogos, gali sakītė, ka nier mafėjės?! Vėlniou vuos ne kuožnuo vėdorėnie īr kurjerē, katrėi atneš ė siūla muoksleivems narkuotikus. Ėš pradiū veltou dalėn, ka priprastom, ka kaifa pajostom. Daug kas īr bandės. Vėinuo Vėlniaus vėdorėnie padarė tīrėmus. Rezoltatā paruodė, ka 80 pruocėntu muokėniū īr bandė vartuotė narkuotikus. Par šuokius ekstazi tablietiu gali gautė lėngvē nosėpėrktė. Lietovuo īr laboratuorėju, kor gamėnamė ekstazi. Kor sokas dėdėlė piningā, muoralė pėrmuo vėituo īr pamenama.

No, vuo tū vagiū, žūlikieliu - ni soskaičioutė, ni solasiuotė. Neaplenk anėi ni šiū vėitu. Vėina karta tretė valonda naktėis če, pas monėi, i kėima īliekė vėins kaliejėmė bovės vīrėšks so sava siebrās. Vėsė gėrtė. Vel’s žėna, ėš kor tou mašina anėi bova gavė. Siūla pėrktė šėldītova. Pasakiau, ka monėi nerēk. Paskou ėšsėaiškėnau, ka anėi ėšpliešė vėina stuovīklavėitė Vievie. Kėta karta Vievė konėga kažkuokėi žmuogžodē apėpliėšė.

- Mona personažā konkretiū prototipu nator. Pavīzdiou, heruojė Rūta ėš ruomana „Kraujė skuonis” īr tuoki, kuokė aš isėvaizdoujo torieto būtė panelė, jauna muotrėška - ana tor pati savėm pasėrūpintė, sportoutė.

Bet īvīkē vėsė tėkrė. Vėskas īr parėmta faktās. Diel tuo, ka tus vėsus faktus sorinktiuo, aš nevėngo apsėlonkītė ė vėsuokiūs šiukšlīnūs, kaliejėmūs, narkomanu, alkuohuoliku dispanseriūs.

- Ėš kor žėnuot, ka tuokė ar kėtuokė stodėntė a kėta jauna mergātė, pakliovusi i tam tėkra situacėjė, elgtomės būtėnā tēp, vuo ne kėtēp?

- Ka rašā, gali situacėjė pakreiptė vėsēp, bet rēk pakreiptė tēp, ka tas lėptom pri bėndruos idiejės. Pavīzdiou, ruomana „Šiukšlīnu žmuonis” pagrindėnė idiejė bova padietė žmuonims soprastė, ka ni kuokiuoms aplin-kībiems tievā nator teisės palėktė sava vākū.

Rašīdams aple žmuonis, vėsumet galvuojo aple tou, kuoks īr anuo Zodiaka žėnklos. Pavīz-diou, Ožeragis īr dėdėlē konkretos žėnklos, vėskou tempous i nomus, dėdėliausis materelists. Vondienis dėdėlē gėn sava ego. Jeigo ons valga somuštėni ėr anuo kas nuors paprašīs atsėkoustė, tipėšks anuo atsakīms būs tuoks: „Vuo to moinėi kou nuors dousi?” Avėna bruožu anam nikāp nepriskirsi. Skorpiuons vėsumet tīlies, vėsumet paslapti matīs. Šaulīs kuovuo ož vėsū teisės, daug šnek. Tam tėkra žėnkla žmuogos gal elgtėis tik sava žėnkla riemūs.

- Aš ni nažėnau. Atēn tuoks laiks ė vėskas. Tas īr ne žmuogaus valiuo. Če ne mona nuopelns. Dėivaliou rēk ož ton padiekavuotė. Kam kuoki krīžio ožded, tuoki ė rēk neštė. Nieks nator teisės ni dėl tuokė lėkėma džiaugtėis, ni anuo keiktė. A to mėlėjuona oždėrbi, a to šiukšlīnė kapstās - vėskas īr Aukštiausiuojė pariedīta. Žmuogou īr douta karma. Tas īr priežastiū, pasekmiū seka. Kuožnos anou tor. Vėskou mes daruom sava karmas rėbuos.

Diel tuo nateisingā dara tėi žmuonis, katrėi žanīdamies mėslėj, ka kėta posė pardėrbs pagal sava korpalio. Nieks neėšēs. Žmuogo rēk priimtė tuoki, kuoks ons īr. Ons nagal pasėkeistė, nes ons nagal pakeistė sava karmas. Anuo vertėnėms īr tuoks ė vėskas. To gali tik anou priimtė tuoki, kuoks ons īr, arba ne.

Emanuelis Kants īr pasakės, ka pasaulė iki gala pažintė nagal. Kad ėr aple šėtā tou stala kuožnos galietom papasakuotė, bet vėsė pasakuos skėrtingā. Kuožnos īr individualos. Vėinuos tėisuos nier. Tėi dalīkā īr dėdėlē gėlė. Anėi sosėejė so žmuogaus lėkėma pruoblema. Ana īr pagrindėnė vėsū mona kningu tema.

- Tievielis bova grīns žemaitis, ėš Īlakiū. Mama - aukštaitė, nu Ramīgalas. Ėš pradiū anėi gīvena Paneviežie. Bet tēp atsėtėka, ka vėina karta mamā bodont lėguonėnie ėš tėn pabiega partizans. Diel tuo KGB mona mama oždarė i kaliejėma, vuo tieva dėdėlē prigondėna. Puo tuo ėšsėkraustiem gīventė i Rėitava. Tėn aš bėngiau vėdorėnė muokīkla. Savėm laikau tėkro žemaitio.

So Žemaitėjė eso sosėejės ne tik genetėškā. Nu pat muokīklas dėdėlē patėka Žemaitėjės gamta. Šeštuo klasie tonkē liobo keltėis tretė valonda naktėis ė so dvėratio važioutė i Pauškė mėškus veizietėis, kāp tetervėnā kel sava veselė. Stodėnts būdams liobo parptė so sava muotuociklo Žemaitiu plėnto ėš Rėitava i Kauna. Kuožnos Žemaitiu plėnta puosūkielis monėi īr žėnuoms.

Mona kninguos daugiausē vaizdoujema Žemaitėjė. Tori pažintė gamta ė žmuonis, aple katrus rašā. Ta aple kou aš daugiau galietiuo rašītė jego ne aple Žemaitėjė? Tamė ruomanė, katrou dabar rašau (vadėnas ons „Duženas”) vīrs, nožodės sava patė, ėš Vėlniaus pabieg i Pauškė mėškus - tus patius, katrėi mona vaikīstie īr ėšbraidītė.

- Konkretos žmuogos. Ka rokounas, vėskou trumpėn: „A pasėjiemē vondėns? - Pa.” „A noejē? - No.” Ė soprask kou nuori. Dėdėlē koncentrouta īr ta anuo kalba. Kam daug borna aušintė, je gali pasakītė vėino kėto žuodio. Tas kažkāp atsėspind ė anuo karaktuorie.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija Tinklalapis atnaujintas 2003.10.29 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt