Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2004 m. Nr. 4

TURINYS

Dvarų pritaikymas kultūros ir turizmo plėtrai 
 
Interviu su Asta ALELIŪNAITE

2004 m. rugpjūčio 18 d. Plungėje (Žemaičių dailės muziejuje) susirinkę Žemaitijos regiono valdžios institucijų ir kultūros organizacijų atstovai buvo supažindinti su Žemaitijos regioninio kultūros centro koncepcijos bei šio centro plėtros programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano parengimo projektu. Šį projektą, remiantis regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodika, strateginio planavimo ir vadybos principais, numatyta įgyvendinti keturiais etapais – iki 2005 m. pabaigos. Projekto autorė – ASTA ALELIŪNAITĖ.
Šis mūsų interviu su ja.

– Regioniniai kultūros centrai... Kas tai?
– Lietuvos regionų plėtros programoje numatyta iš viso įsteigti 6 regioninius kultūros centrus. Kartu su Žemaitijos regioniniu kultūros centru, kuris turi veikti Plungės Oginskių dvaro ansamblyje, numatyta įsteigti Mažosios Lietuvos regioninį kultūros centrą Hugo Šojaus dvare Šilutėje, Aukštaitijos regioninį kultūros centrą Rokiškio dvaro rūmų ansamblyje, Suvalkijos regioninį kultūros centrą Paežerių dvaro rūmuose Marijampolės apskrityje, Dzūkijos regioninį kultūros centrą Liškiavos domininkonų vienuolyno ansamblyje ir Rytų Lietuvos regioninį kultūros centrą Švenčionių krašto muziejuje.
– Projektas įgyvendinamas jau beveik metai. Kokie pirmojo etapo rezultatai?
– Daugiausia dirbta renkant, sisteminant norminius teisės aktus, kitą rašytinę, spausdintą ir interneto leidiniuose skelbiamą informaciją apie Lietuvos ir konkrečiai Žemaitijos regiono kultūros politiką, planus. Stengtasi Žemaitijos kultūrą, kultūros, kultūrinio turizmo paslaugas vertinti vartotojo požiūrio. Siekėme nustatyti, ar turistas apie Žemaitiją, jos ekonominį, socialinį, kultūrinį gyvenimą jau gali susirasti informacijos savarankiškai, kokia jos dalis susisteminta, skelbiama užsienio kalbomis. Aiškintasi ir kokios yra dvarų kultūros Žemaitijoje populiarinimo, kultūros industrijų Lietuvoje ir Žemaitijos regione plėtros fizinės, politinės, teisinės galimybės, perspektyvos. Atlikta informacijos apie Oginskių dvarą (Plungė), žemaičių kultūrą paieška, apžvalga. Sudarytos trys duomenų bazės: a) interneto svetainių; b) Žemaitijos regiono kultūros organizacijų; c) Žemaitijos regiono kultūros veikėjų, kultūros organizacijų atstovų.
– Gal jau galite surinktą informaciją apibendrinti, padaryti esmines išvadas?
– Informacijos paieška parodė, kad ypatingai trūksta informacijos užsienio kalbomis apie Plungės Oginskių dvarą, Žemaičių kultūrą, regiono kultūros organizacijas. Daug informacijos paskelbiama „Žemaičių žemės“ žurnale, interneto leidiniuose „Žemaitija“ http://samogitia.mch.mii.lt, „Žemaitijos muziejų ir parkų kelias“ http://mpkelias.mch.mii.lt, bet to neužtenka.
Trūksta internete svetainės, kurioje būtų atnaujinama visos Žemaitijos kultūrinė informacija. Informacijos internete jau galime rasti ir apie krašto muziejų, ir apie tautodailininkų, rašytojų veiklą, bet ji daugiau skirta kūrėjams.
Mažoka kultūros leidinių, taip pat ir elektroninių, skirtų diskusijoms.
Daug rašytinės informacijos apie Oginskių dvaro istoriją ir žemaičių kultūrą sukaupta Žemaičių dailės muziejaus bibliotekoje, tačiau jos neužtenka norint išsamiau susipažinti su dvaro gyvenimu kunigaikščių Oginskių laikais. Dalis kitų miestų bibliotekose, archyvuose saugomos vertingos medžiagos, susijusios su šių rūmų istorija, Plungės dar nepasiekė.
– Parengėte Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su kultūros, kultūrino turizmo plėtra, duomenų bazę, atlikote šių dokumentų analizę...
– Atrinkta ir išnagrinėta apie 50 įstatymų, plėtros programų, nuostatų, strateginių plėtros ir kitų dokumentų, susijusių su regionų plėtra, kultūra ir turizmu, būsimojo Žemaitijos regioninio kultūros centro steigimu ir jo veikla.
Verta pacituoti Regionų kultūros plėtros programą. Joje numatyta „2003–2006 m. laikotarpiu įkurti regioninį kultūros centrą Žemaitijoje – Plungės Oginskių dvaro ansamblyje“.
Lietuvos tūkstantmečio programoje, remiantis LR Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1282, Plungės Oginskių dvaro ansamblio – Žemaitijos regioninio kultūros centro – pastatų rekonstravimui Plungės rajono savivaldybei 2004–2009 metais numatyta asignuoti 21 942 500 Lt ir juos paskirstyti tokia tvarka: 2004 m. – 2 342 500 Lt; 2005 m. – 2 500 000 Lt; 2006m. – 3 500 000 Lt; 2007 m. – 4 000 000 Lt; 2008 m. – 4 500 000 Lt; 2009 m. – 5 100 000 Lt.
Plungės rajono savivaldybės 2002–2010 m. strateginiame plane kultūros plėtra įtraukta į trečios prioritetinės grupės veiklos sričių sąrašą. Savivaldybės dokumentuose nurodoma, jog siekiama, kad „Žemaičių dailės muziejus jau pačiu artimiausiu laiku taptų svarbiausiu Žemaitijos meno ir kultūros centru. Tai svarbiausias rajono centre esantis kultūros objektas, kuris turėtų tapti pagrindiniu žmonių traukos ir kultūros objektu Žemaitijoje“.
Telšių apskrities regiono plėtros 2004–2006 m. strateginiame plane nurodyta, kad Plungės Oginskių dvaro ansamblio rekonstrukcijai, tam, kad būtų „atkurtas unikalus kunigaikščių Oginskių dvaro ansamblis, formuojama nauja turizmo paslaugų infrastruktūra“, 2004–2006 m. reikės 10 065 000 Lt lėšų.
Oginskių dvaro plėtrai ir būsimojo Žemaitijos regiono kultūros centro įkūrimui svarbūs ir kiti teisės dokumentai: LR dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcija; Dvarų paveldo išsaugojimo programa; Etninės kultūros plėtros valstybinė programa; LR Vyriausybės 2001–2004 m. programa; Ilgalaikė kultūros vertybių išsaugojimo programa; Lietuvos Respublikos regionų plėtros 2003–2005 m. programa; Nacionalinė turizmo plėtros 2003–2006 m. programa; Vaikų ir jaunimo socializacijos programa; Paramos jauniesiems menininkams programa.
Jau yra sukurta patenkinama teisinė bazė, tačiau trūksta tam tikro reglamentavimo galiojančiuose teisės aktuose, todėl teisės aktų paketo pilnu kol kas pavadinti negalima.
2004 m. liepos 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme nėra apibrėžtas regioninio kultūros centro teisinis statusas, nenustatyti galimi tokių centrų steigėjai, jiems keliami reikalavimai. Neparengti regioninių kultūros centrų veiklos nuostatai, tad sunku spręsti apie tokių centrų finansavimo šaltinius, būsimąjį valdymo modelį.
Lietuvoje neturime viešos-privačios partnerystės įstatymo, kuriuo būtų galima vadovautis planuojant nacionalinės ar regioninės reikšmės objektų, kurie bus valdomi viešos-privačios partnerystės principais, veiklą. Jo reikia.
Plungės rajono savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1–156 patvirtintas Oginskių dvaro ansambliui priklausančių objektų numatomas pritaikymas ir lėšų šaltiniai. Planuojama, kad iš trylikos objektų du bus finansuojami tik iš privataus kapitalo, keturi – iš bendrų valstybės ir privataus kapitalo lėšų, likusieji septyni bus išlaikomi iš valstybės, savivaldybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšų.
Tam, kad nedarytume klaidų, vertėtų jau dabar išanalizuoti kaimyninių užsienio šalių patirtį valdant dvarų kompleksus viešos-privačios partnerystės principais.
2004 m. liepos 15 d. Šilutės rajono savivaldybės taryba patvirtino kultūrinės veiklos plėtros programą. Plungės rajono savivaldybė kol kas jos neturi. Plungės rajono kultūros namų parengta „Meninės veiklos ir vystymo programa 2002–2007 m.“ yra labai naudinga Plungės miesto, rajono mastu, tačiau jos neužtenka planuojant viso regiono kultūros įstaigų, organizacijų ir kūrybos industrijų dalyvių veiklos plėtrą.
Plungės rajono savivaldybės 2002–2010 m. plėtros strateginiame plane rašoma, jog „parengus ir įgyvendinus kultūrinio paveldo išsaugojimo bei plėtros programą ir priemonių planą, rajono istorinis ir kultūrinis paveldas būtų pritaikytas turizmo ir visuomenės reikmėms“ (uždavinys 3.3.2.); numatomi projektai „Kunigaikščių Oginskių dvaro ansamblis – Žemaitijos regiono kultūros centras“ (2004–2009 m., vertė 25 000 000 Lt.) bei „Bendruomenės namai – informacijos ir turizmo centras“ (2003–2010 m., vertė 700 000 Lt.). Deja, kol kas kultūrinio paveldo išsaugojimo bei plėtros programa ir priemonių planas, kuris galėjo būti vienas iš pamatinių dokumentų planuojant būsimąjį Žemaitijos regioninį kultūros centrą, dar nėra parengtas. Vėluoja ir pastarojo, t.y. „Bendruomenės namai – informacijos ir turizmo centras“ projekto pradžia.
Plungės rajono savivaldybės plėtros strateginiame plane dar numatyta įkurti ir apskrities turizmo informacijos centrą (projekto vertė 100 000 Lt). Iniciatyva sveikintina, tačiau… Žinome, kad Plungėje jau šiandien veikia Žemaičių dailės muziejaus turizmo informacijos centras ir VšĮ „Žemaitijos sporto ir sveikatingumo ir turizmo centras“, kad ateityje kultūrinio turizmo informacinio centro funkcijas turėtų atlikti ir Žemaitijos regioninis kultūros centras. Kyla klausimas, kam tiek tas pačias funkcijas atliekančių įstaigų mieste, kas patogiau vartotojui: vienas centras, koordinuojantis visą informaciją srautą, ar keli mažesni, ją galintys pateikti tik fragmentiškai.
Nuo 2004 m. liepos 2 dienos jau galima teikti paraiškas projektų finansinei paramai gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kuriant Žemaitijos regioninį kultūros centrą įsisavinti Europos Sąjungos lėšų dar negalime dėl to, kad neparengta Plungės Oginskių dvaro ansamblio plėtros galimybių studija, nėra ir atskirų dvaro ansamblio objektų pritaikymo kultūros, turizmo reikmėms investicinių projektų, kuriuose būtų tiksliai paskaičiuotas lėšų poreikis.
Dar nenustatyta lėšų dvarų paveldo išsaugojimo ir integravimo į visuomenės gyvenimą programoms ir projektams įgyvendinti skyrimo pagal gaunamas paraiškas tvarka. Lietuvos Respublikos dvarų paveldo programoje tai numatyta atlikti tik 2004 m. IV ketvirtį, todėl abejotina, ar 2004 m. Oginskių dvaro ansambliui numatyti skirti 2,34 mln. litų bus įsisavinta.
– Kokie Jūsų įgyvendinamo projekto antrojo etapo tikslai?
– Antrasis projekto įgyvendinimo laikotarpis buvo skirtas susitikimams su Telšių apskrities, kitų Žemaičių krašto ir nacionalinių kultūros įstaigų, organizacijų atstovais. Toliau rinkome ir analizavome su regiono kultūros plėtra susijusią informaciją. Per antrąjį 2004 m. pusmetį atlikome pavienių menininkų, kitų kultūros industrijos dalyvių apklausas, suformulavome Žemaitijos regioninio kultūros centro viziją, veiklos ir plėtros prioritetus. Iki 2004 m. pabaigos parengti keli preliminarūs centro valdymo modeliai. Atsižvelgiant į juos savivaldybės, regiono ar nacionaliniu lygiu galėtų būti priimti sprendimai dėl būsimojo Žemaitijos regioninio centro veiklos finansavimo.
Susitikimuose su Žemaitijos krašto kultūros organizacijų atstovais, kultūros veikėjais dažniausiai buvo keliamos šios pagrindinės problemos: žmonės menkai moka užsienio kalbas, nėra dialogo ir betarpiško bendradarbiavimo tarp įvairių Žemaitijos krašto kultūros organizacijų ir atstovų, būtina mąstyti apie tai, kokie žmonės galėtų vadovauti centrui. Akcentuota, kad itin aktuali būsimojo centro finansavimo problema. Tuo atveju, jei centro veikla būtų tiesiogiai finansuojama iš Kultūros ministerijos ir jei centro funkcijas atliktų Žemaičių dailės muziejus, reikėtų keisti muziejaus statusą – vietoje dabartinio savivaldybės muziejaus statuso suteikti regioninį. Kita išeitis – įkurti naują darinį (organizaciją), kuris būtų finansuojamas iš Kultūros ministerijos arba Telšių apskrities viršininko administracijos, Plungės rajono savivaldybės, kitų Žemaitijos regiono apskričių lėšų.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija