KOR ŽEMAITEMS SVARBIAUSĖ 
AIKŠTĖ ĖR PAMINKLOS?
 
Danutė Mukienė

Žemaitiu muziejus „Alka”. 
Šilinska Mečisluova portėgrapėjė

 

Paminklos Vītautou Dėdlējem Betīgaluo 
(Raseiniu rajuons). Skulptuorios Aleksandravīčė
 Petros. Sakalauskė Mečisluova portėgrapėjė

Žemaitiu Vīskopa Motiejaus Valončiaus daržielis
 Varniūs. Mukienės Danutės portėgrapėjė

Palonguos Jūratės ėr Kastītė skvers pri
piestiūju tėlta i jūra

Šēs gluobalizacėjės laikās tautū, etnėniu bėndrėju kultūrinis jodiejėms, nuors identifikoutė savi, ėšlaikītė savėtoma – īprasts reiškėnīs daugelie Euruopas valstībiu, tēp pat ėr Lietovuo.
Žmuonis, tautas jung, vienėj ne tik kalba, paparuotē, tradicėjės, dainas, bėndra terėtuorėjė, īvīkē, svarbės datas, bet ėr simbuolē – vielevas, herbā, paminklā. Šī karta pamieginsem pasėžvalgītė pu Žemaitėjė ėr paėiškuotė paminklu, skulptūru, kėtū mena kūrėniū, katrėi rīškiausē atskleid tuo krašta savėtoma, īr iomžėnė žīmiausiu žemaitiu atmėnėma. Ėiškuosem aikštės, i katrou galietomem sosėrinktė par dėdliausius ėr svarbiausius vėsėms žemaitems soejėmus.
Torem simbuolėnė Žemaitėjės suostėnė – Telšius. Anėi žemaitiu suostėnės varda gava dar XX omžiaus pėrmuo posie, ka če isėkūrė naujē suformouts Telšiū vīskupėjės cėntros (Telšiū vīskupėjė, katra apem dėdėlė 1417-1926 metās gīvavosės Žemaitiu vīskopėjės terėtuorėjė, bova ikorta igīvendėnont 1926 m. balondė 4 d. puopiežiaus Pijaus XI paskelbta Apaštuolėškoujė konstitucėjė „Lituanorum gente“ – duokumėnta, pagal katrou ėš pagrindū bova partvarkīta vėsa Lietovuos bažnītėnė gīvenėma organizacėjė, ikortas 5 vīskupėjės: Telšiū, Paneviežė, Vėlkavėškė, Kaišeduoriu ėr Kauna. Telšiūs tarpukarė ėr Ontruojė pasaulėnė kara metās aktīvē veikė Žemaitiu muoksla ėr mena cėntros, Žemaitiu rašītuoju sambūris, Žemaitiu tētros, XX omžiaus ketvėrtamė dešimtmetie bova pastatīts ėr platē sava veikla ėšvīstė poeta Genė Prana vaduovaujems Žemaitiu moziejos „Alka“. Telšē tās laikās garsiejė ėr sava švėitėma īstaiguoms, spaustoviems.
Miests simbuolėnė žemaitiu suostėnė ėšlėikt ėr šėndėin. Če tebier Telšiū vīskopėjės cėntros, veik Telšiū konėgū semėnarėjė, Vėlniaus dailės akademėjės skīrius, krašta garsėn Telšiū Žemaitės tētros ėr kūrībingā dėrbou jaunė Telšiū scenas mīlietuojē, fuolkluoristā. Miesta ėr vėsuos Žemaitėjės simbuolēs jau kelė dešimtmetē – Telšiū katedra ėr Žemaitiu moziejos „Alka“, dabar stėprē atjauniejės ėr pagražiejės. Če, ont Žaliuojė kalna, stuov ėr telšėškė skulptuoriaus Nenėškė Osvalda 1992 m. sokorts paminklos poetou ėr moziejaus ikūriejou Geniou Pranou. Pri moziejaus paskotėnēs metās pastatītė do dėdingė žėnuoma telšėškė žemaitė medė druožiejė Savėckė Vītauta sokortė stuogastolpē, skėrtė Telšiū miesta 550 metu sokaktē ėr Žemaitėjės krėkšta iomžėnėmou.
Priš kelis metus pri Telšiū katedras priekėnės sėinas pritvirtintas balta granita lėntas, katruos Klaipieduo gīvenous žemaitis skulptuorios Sakalauskis Arūns īr ėškalės vėsū Žemaitėjės vīskupū pavardės.
Telšiū miesta Torgaus aikštie, tėn, kor so Respublikas gatvė sosėkert Kēstotė gatvė, stuov ėr Lietovuos Atgėmėma metās pastatīts paminklos, katros pagal anuo kūrieju ožmanīma toriejė būtė kap ėr tuo krašta stėprībės simbuolis. Tou pruogo paminkla vėršou atsėdūrė dėdliausė meška (tuokė meška matuom ėr Žemaitėjės vielevuo, herbė). Tas paminklos anuo kūrieju lūkestiu nepateisėna ėr Žemaitėjės, Telšiū simbuolio nebova pripažints, vuo šėndėin pri anuo paėlsietė tradicėškā renkas gera reputacėjė senē ožmėršė miestelė gīventuojē. Diel kuo tēp atsėtėka? Priežastiū daug – ėr vėita ne ta, ėr menėnis paminkla sprėndėms nedėdėlē vīkės. Tēp ka ėr tuoliau Telšiūs Žemaitėjės simbuolio lėikt dėdliausė žemaitiu trauka torinti dėdinga Telšiū katedra ėr Vīskopū rūmā. Savuotėšks Žemaitėjės simbuolis ėšlėikt Žemaitiu moziejos „Alka“.
Ėr tēp...Paminkla, aikšties, katra reprezentoutom mūsa krašta ėr kor tradicėškā par svarbiausės sava švėntės rinktomės žemaitē, Telšiūs kol kas nier. Ar tuokė aikštė, paminklos artėmiausio laiko če galietom atsėrastė, vo je tēp, ta kor? Palėkem tou klausėma atvėra. Sava nuomuonė gal pasakītė kuožnos mūsa žornala skaitītuos. Rašīkėt, lauksem!
Šiū eilieliu autuorė linkusi manītė, kad ta vėita galietom būtė pri Žemaitiu moziejaus „Alka“. Bėnt jau žemaitiu kultūrėnėm atgėmėmou ta vėita īr dėdėlē svarbi. Če nu pat XX omžiaus pėrmuos posės būries rīškiausės krašta kultūras asmenībės, če īr sokauptas dėdliausės žemaitiu mena vertībės, če Atgėmėma pradiuo sosėrinkė žemaitiu muokslėninkā, kultūras veikiejē īsteigė Žemaitiu kultūras draugėjė, če jau keliuolėka metu veik ėr tuos draugėjės cėntros.
Mastīdamė aple tou, ka žemaitems senē laiks pradietė organizoutė pasaulė žemaitiu sovažiavėmus (pu plati pasauli ėšsėsklaidiusiu kraštietiu sovažiavėmu organizavėma patirti jau nemaža īr sokaupė mūsa kaimīnā latgalē ėš Latvėjės Respublikas), pamieginkem tuokė vėsū žemaitiu sosėrinkėmams, sovažiavėmams tinkontė, vėsus mumis simbuolėškā apjungontė aikštė ėr paminkla je ne Telšiūs, ta koriuo kėtuo Žemaitėjės vėituo atrastė.
Mėslėjo, ka tuokė aikštė ėr tuoki paminkla mes torem, ėr īr tas paminklos kėtuo simbuolėnie istuorėnie Žemaitėjės suostėnie – Raseiniūs. Tas miests XIV-XVIII omžiou bova vėns ėš svarbiausiu Žemaitėjės cėntrū. Raseinius žėnuom ėr kāp Žemaitiu seniūnėjės cėntra. Istuorėjė tuoki: 1564-1566 metās pu administracėnės Lietovuos reformas sostėpriejė Žemaitėjės bajuoru savėvalda. Žemaitėjės bajuorā toriejė teisė patis rinktė seniūnus. Anėi sava seimeliūs-sovažiavėmūs liuob svarstītė Lietovuos dėdliuojė konėgaikštė raštus, aptartė svarbiausius krašta rēkalus ėr priimtė nutarėmus tās klausėmās. XVI omžiou dėdliesniu miestu Žemaitėjuo nebova. Pradiuo Žemaitėjės bajuorā liuob sosėrinktė ta Vilkėjuo, ta Kražiūs. Valua Henrėks XVI omžiaus ontruo posie žemaitems leida ėšsėrinktė nuolatėnė seimieliu sosėrinkėma vėita. Žemaitiu bajuorā sotarė rinktėis Raseiniūs. Anū seimelē-sovažiavėmā liuob vīktė Raseiniu karalėškūs rūmūs arba miesta šiaurės vakarū posie bovosiuo līgomuo (Stuonūs). Tuo līgomuo liuob vīktė ėr Raseiniūs isėkūrosė Žemaitiu seniūna kariuomėnės pratības.
1581 m. kuova 1 d. Lietovuos Vīriausiuojė trėbunuola steigėma istatīmė bova numatīta partvarkont teismus isteigtė Raseiniūs atskėra vīriausiouji Žemaitėjės teisma (Žemės teisma sesėjės Raseiniūs vīka jau XVI omžiaus 8-uojė dešimtmetė pabaiguo). Tamė miestė bova sotelkts Žemaitėjės žemės arkīvs, če bova žemaitiu krašta Pėlėis ėr Žemės teisma cėntros (Telšē dali teismū darba pariemė tik pu tuo, ka 1764 m. Žemaitėjē bova soteikta dar vėina privilegėjė ėr ikorta dar vėina teismėnė terėtuorėjė – Telšiū reparticėjė, katra če veikė lig 1775 m., vuo paskiau bova parkelta i Šiaulius. 1790 m. Žemaitėjuo bova isteigta dar vėina teismėnė apīgarda – Telšiūs, katra gīvava iki Lietovuos-Lėnkėjės valstībės paskotėnė padalėjėma). Ėr tēp jau XVI omžiou daug kas vėsuo Lietovuo ėr už anuos rėbū Raseinius tapatėna so Žemaitėjės krašta suostėnė. Daug kas Raseinius Žemaitėjės suostėnė nuorietom vadintė ėr šėndėin. Bet… Istuorėjė nestuov vėituo. Raseiniu vėita krašta gīvenėmė par paskotėnius šimtmetius stėprē pasėkeitė ėr šėndėin tou miesta galem ivardintė tik kap bovosė istuorėnė Žemaitėjės suostėnė. Rēk apgailestautė diel tuo, ka Raseiniu krašts, katros skėr Žemaitėjės ėr Aukštaitėjės etnuografėnius regėjuonus – īr patemė Žemaitėjės parobežie – paskotėnēs metās stėprē pasėdoud niveliacėjē. Daugelie tuo rajuona kaimū ėr miestieliu, katrūs priš kelis šimtmetius bova pati Žemaitėjės šėrdės, šėndėin tuo žemaitėškoma piedsaku sunkē jau ėr berasi. Net ėr če gīvenou žemaitē aple sava žemaitėškoma šnek nedrousē. Sėlpnā tuo krašta žmuonis isėjungė ėr i priš keliuolėka metu prasėdiejusi žemaitiu kultūrini sājūdi, katros soformava Žemaitiu kultūras draugėjė, Žemaitiu akademėjė, paokatėjė ikortė daugībė kėtū žemaitiu kultūrėniu organizacėju, isiūbava stėpri krašta fuolkluora kolektīvu sambūri. Tuokiuoms sālīguoms Raseiniūs esontiū Žemaitėjės simbuoliu soreikšmėnėms torietom pažadintė ne tik raseiniškiu, bet ėr vėsū kėtū Žemaitėjės pakraštiūs gīvenontiu ėr savi žemaitēs pripažīstontiu savėmuonė. Ėr tēp… Vėsėms žemaitems svarbos paminklos Raseiniūs īr Grība Vinca 1934 metās sokorts ėr tās patēs metās dalīvaujint 25 tūkstontėms žemaitiu, anū prieteliu Kauna arkivīskopa J. Skvireckė pašvėntints 13 metru aukštė Neprėklausuomībės paminklos, katrou iomžėn dėdinga „Žemaitė“ skulptūra. Ons stuov ont aukšta pjedestala, kairė ronka laika prispaudės žemaitiu simbuolėnės meškuos galva, vuo dešėnė īr ėštėisės i prieki. Priimta sakītė, ka tas „Žemaitis“ simbuolizoun mūsa krašta žmuoniū nosėstatīma būtė sava žemės šeimininkās ėr anū pasėrīžėma apgintė krašta nu priešu (B. Kviklīs „Mūsa Lietova“). Aple tou paminkla suformouta dėdinga, daug žmuoniū talpėnonti aikštė. Ana vėsumet gražē tvarkuoma. Tēp ka vėita, katruo mes, žemaitē, galietomem sosėrinktė vėsam mūsa kraštou svarbēs muomėntās, īr. Anou tik ėš naujė mes patis torietomem atrastė – daug kas ėš žemaitiu če juk par vėsa sava gīvenėma nier bovė ėr tuo paminkla dėdībės nier pajotės. Vo ėr patis raseinėškē tam faktou, ka anėi tor tuoki paminkla ėr tuokė aikštė, galietom daugiau diemesė skėrtė.
Tėkriausē ni vėns ėš mūsa nebūtom prīš, je tuoks a dar dėdėngiesnis paminklos atsėrastom kuožnamė Žemaitėjės miestė ėr miestelie.
Šēs metās daugiau nego 20 Žemaitėjės miestu atšvėntė 750 metu sokakti (tėik metu soejė nu tū miestu pėrmuojė pamėnavuojėma rašītėniūs šaltėniūs – Vuokītiū ordina duokumėntūs (Kurša dalību tarp Lėvuonėjės ordina ėr Rīguos vīskupa aktė). Tou pruogo a ne pati dėdliausi īvīki aptoriejė Skouda žemaitē, katrėi sokaktėis pruogo pastatė paminkla sava miesta savėvaldas ikūriejou Chuodkevīčiou Juonou (skulptuorios žemaitis Grušos Marios). Paminklos stuov Vėlniaus gatvie.
Tor skoudėškē ėr daugiau mūsa krašta istuorėjē ėr kultūrā svarbiū paminklu. Daug rėngėniū anėi praded pri Lietovuos Atgėmėma metās atstatīta Mūra krīžiaus. Īr če paminklos ėr trėmtėnems. Skouda rajuona Lėnkėmu miestelie stuov žīmiausė XIX omžiaus Žemaitėjės istuorika Daukonta Sėmuona paminklos. Bet… Nier ons menėnio puožiūrio dėdėlē reikšmings ėr stuov ne tuokiuo vėituo, ka galietom reprezėntoutė vėsa Žemaitėjė ėr telktė vėsus žemaitius. Kor kas dėdėngiesnis ėr tam kraštou svarbiesnis S. Daukonta paminklos īr pastatīts Akmenės rajuona Papilies miestelie (tuo miestelė kapėnies istuoriks S. Daukonts īr palaiduots). Paminkla 1930 metās sokūrė skulptuorios Grībs Vincos. Miestelė cėntrė stuovinti S. Daukonta skulptūra īr užkelta unt 7 metru aukštė postamėnta. Paminklos bova atėdėngts 1930 m. rogsiejė 21 d. Dėdings ėr simbuolinis tas paminklos. Ons galietom būtė Žemaitėjės krašta švėitėma darbuotuoju sambūriu pagrindėnė vėita, nes ne kas nuors kėts, vuo 1924 m. Šiauliūs organizoutūs muokītuoju kursūs dalīvavė pedaguogā somėsalėjė tuoki paminkla pastatītė. Muokītuojē paminklou ėr piningus sorinka.
2003 metās 750 metu sokakti pažīmiejė ėr kretingėškē. Tor anėi gražė, dėdėlė ketorkampė aikštė miesta cėntrė. Če tēp pat stuov paminklos, bet tēp pat par mėnks, ka galietom būtė vėsuos Žemaitėjės žmuoniū traukuos cėntros.
Kor kas rīškiesnis paminklos Kretinguos miestė stuov pri Vėlniaus gatvės, šalėp Kretinguos bažnīčės. Sokorts ons ėškėlem XIX omžiaus žemaitiou – ėš Večiū kaima (Skouda rajuons) kėlosem buotanikou, pamuokslininkou Pabriežā Jurgiou (skulptuorios Buosos Algimants). Netuolėj nu tuo paminkla, senuosies Kretinguos kapėnies, īr ėr J. Pabriežas kaps.
Vėina ėš svarbiesiu vėsėms žemaitems vėitu – vyskupa, švėitiėjė, blaivībės sājūdė organizatuorė, rašītuojė Valončiaus Motiejaus gimtėnė – Nasrienā (Kretinguos rajuons). M. Valončiaus gėmėma 200 metu sokaktėis pruogo (2001 m.) Nasrienūs, šelėp M. Valončiaus moziejaus, pastatīts paminklos Žemaitiu dėdlējems vīskupou (skulptuorios Balčiūns Kēstutis).
M. Valončiaus asmenībė Žemaitėjės istuorėjuo – išskėrtėnė ėr, je tuoks paminklos stuovietom kuokiūs Telšiūs a Varniūs, ons galietom būtė ėr vėsū žemaitiu traukuos cėntros. Nasrienā tam par dėdėlis ožkompis, nuors tėn esous paminklos mūsa kraštou īr dėdėlē svarbos.
Šalėp Kretinguos – Palonga. Ana tor daug vėitu, katruos ligo magnets trauk če atvīkstontius žmuonis – Buotanikas parks, Tiškevīčiu rūmā, „Laimėnontė Kristaus“, „Eglės žaltiū karalienės“, „Jūratės ėr Kastītė“ skulptūras, Bėrotės kalns ėr koplīčė, Palonguos bažnīčė, piestiūju tėlts i jūra… Paskotėnēs metās pri Vītauta ėr Basanavīčė gatviu sankirtas pastatīts gražos dar skulptuoriaus J. Zikara sokorts Lietovuos patriarka Basanavīčė Juona paminklos. Vasaruoms če žmuoniū vėsumet daugībė. Bet... Ka ė kuokėi Lietovuos valstībės kultūrā ėr turizmou bebūtom svarbė pamėnavuotė mūsa vasaras suostėnės paminklā, ni vėns ėš anū nier Žemaitėjės krašta simbuolis – anus kuožnos ėš mūsa priskėr tik Palongā ėr pajūriou.
Klaipieduo, katruo žemaitē stėpriau isėtvėrtėna tik paskotėnēs dešimtmetēs, Žemaitėjės krašta žmuonis sotelkontė paminkla tēp pat nerasem, nuors tėn ėr stuov ėš Žemaitėjės kėlosem pėrmuosės lietovėškas kningas – 1547 metās Karaliaučiou ėšleista „Katekizmusa prasti žadei“ – autuoriou Mažvīdou Martīnou 1997 m. pastatīts paminklos (skulptuorios Midvikis Regimants, arckitekts Mazurkevīčė Vītenis).
Netorem vėsus žemaitius sotelkontė paminkla ėr Klaipiedas rajuona cėntrė Gargždūs, nuors tam tinkonti aikštie če ėr īr. Klausėms tik tas, a če tuoki paminkla vertietom statītė, nes Gargždā kap vėituovė Žemaitėjės istuorėjuo īpatingas svarbuos nier toriejė.
Sovietmetiu, ka kelis dešimtmetius dėrbtėnā bova palaikuoms kaimīnėniu rajuonu lėnktīniavėms ekuonuomikas, kultūras, švėitėma srities, neoficialē Plungės ėr Telšiū rajuonā bova pradiejė lėnktīniautė ėr diel teisės vadintėis Žemaitėjės suostėnė (tam ne vėns plungiškis nostalgėjė jaut lig pat šiuol). Žmuonis če ėr vėinamė, ėr kėtamė rajuonė vīkė, darbštė, bet… Istuorėjė rata če ėr viel nepasuksi. Plungė konėgaikštiu Oginskiu laikās bova svarbus Žemaitėjės kultūrėnė gīvenėma cėntros. Ėš tū laikū če ėšlėka ėr mūsa žemaitėškāsis Versālis – dėdings konėgaikštiu Oginskiu dvara kompleksos, katramė veik Žemaitiu dailės moziejos. Anuo bazie torietom būtė suformouts Žemaitėjės kultūras, informacėjės ėr turizma cėntros. Darbū lauk daug. Tou pruogo plungėškems rēk palinkietė stėprībės ėr kūrībingoma. Plungės konėgaikštiu Oginskiu rūmu kol kas vėsuotėnė žemaitiu sosėtelkėma vėita dar negal laikītė – tuoki ana nikumet ėr nebova. Nerasem tamė miestė kol kas ėr kėta vėsėms žemaitėms dėdėlē svarbė pastata a paminkla. Graži, dėdinga Plungės bažnīčė, poikē tvarkuoms anuos švėntuorios, miesta simbuolio īr laikuoma Šv. Fluorijuona skulptūra, katra stuov Plungės cėntrė. Tor plungėškē ėr Lietovuos neprėklausuomībės paminkla, aikštė miesta cėntrė, bet tėi objektā tēp pat nier vėsuos Žemaitėjės simbuolē.
Nier tuokė paminkla, tuokiuos aikšties ėr so Latvėjės Respublika besėrėbuojėntėmė Mažeikiu miestė. Parkė stuov paminklā rašītuojē Šatrėjē Raganā, Lietovuos pruofesiuonaliuojė tētra kūriejou Vaičkou Juozou, bet tėi kūrėnē mažā kam žėnuomė ėr sava menėnė vertė nier tuokėi, ka anus galietomem laikītė tou krašta reprezėntoujėntēs paminklās.
Mažeikiu rajuona Žėdėku miestelie, pri bažnīčės, bovosės pėrmuosės Žėdėku parapėnės muokīklas vėituo, 2002 metu lėipas pabaiguo pašvėntints paminklos tuos muokīklas ikūriejē rašītuojē, švėitiejē, labdaruos organizatuorē Pečkauskaitē Marijē-Šatrėjės Raganā.
Tor simbuolėnė sosėtelkėma vėita Mažeikiu rajuona Vėikšniū miestielis – aikštė, katruo 1995 metu rogpjūtė 25 dėina atėdėngts paminklos tou krašta garsėnontėms trims bruolems pruofesuorems Biržiškuoms ėr anū tievams (skulptuorios Č. Pečiuks).
Kėtamė Mažeikiu rajuona miestelie – Seduo – gražiuo vėituo, šalėp bažnīčės, nesenē pastatīts paminklos 1944 m. spalė 7 d. kautīnies so Sovietu armėjė žovosėms Tievīnės apsauguos rinktėnės karems, 2003 m. gegužie ėškela paminklos vīskupou Baranauskiou Ontuonou (abijū skulptuorios Nenėškis Osvalds).
Daug Žemaitėjės miestūs ėr miesteliūs Lietovuos nepriklausuomībė, anuos atgavėma iomžėnontiu paminklu. Sovietmetiu dėdėlė anū dalės bova nogriauta, vo Atgėmėma metās atstatīta. Veinū autuorē žėnuomė, kėtū – ne. Vėns ėš Rėitava miesta simbuoliu īr miesta cėntrėnie aikštie, prīšās bažnīčė ėr savėvaldībės administracėni pastata, stuovous Laisvės paminklos. Bet ons tēp pat daugiau tik vietėnės reikšmies.
Vėsā kėta situacėjė Varniūs – miestelie, katros ėlga laika bova Žemaitėjės dvasėnis cėntros. Če bova Žemaitėjės katedra, veikė konėgū semėnarėjė, gīvena žemaitiu vīskopā. Valončiaus Muotiejaus darželie (skvers prīšas pastata, katramė gīvena Žemaitiu vīskops) Par Lietovuos Atgėmėma atstatīts pu Ontruojė pasaulėnė kara sovietu nogriauts, bet žmuoniū ėšsauguots paminklos vīskopou M. Valončiou.
Sava ėšmatavėmās pats dėdliausis ėr menėnė vertė vėns ėš svarbiausiu paminklu Žemaitėjuo tēp pat stuov Varniūs. Ons mumis kap kuoks altuorios pasėtink pri restauroutu Varniū konėgū semėnarėjės rūmu, katrūs praded kortėis Žemaitiu vīskopīstės moziejos. Paminklos skėrts pėrmuosės lietovėškas kningas, ėšleistuos Lietovuos Dėdliuojie Konėgaikštīstie, autuoriou kanauninkou Daukšā Mikaluojou ėr simbuolėškā ontroujo Žemaitėjės krėkštītuojo laikuomam konėgaikštiou, Žemaitiu vīskopou, pėrmūju lietovėšku kningu, ėšleistū Lietovuo, mecenatou Giedraitiou Merkeliou. Paminklos pastatīts 1999 m., M. Daukšuos POSTILĖS 400 metu sokaktėis pruogo (skulptuorios – žemaitis Sakalauskis Arūns). Tas paminklos žemaitems simbuolinis, bet aple anou par mažā vėitas, ka če galietom sotėlptė mėnės žmuoniū.
Kol kas narondam tuokė vėsus žemaitius jau telkontė, Žemaitėjės simbuolio laikuoma paminkla ėr kėtūs Žemaitėjės rajuonūs – Kelmie, Tauragie, Šėlalie, dalėnā žemaitėškamė Jurbarkė ėr Šėlutie, Šiauliūs. Anuo nier ėr kėtuos Lietovuos vėituos, nuors če ėr stuov nemažā paminklu, katrūs iomžints žīmiū žemaitiu atmėnėms. Vėlniou, Gedimina pruospekta pašuonie, jau kelė dešimtmetē aki trauk skulptuoriaus Aleksandravīčė Petra sukorts rašītuojės Žemaitės paminklos. Priš kelis metus vėinamė ėš Vėlniaus senamiestė skveru atėdėngts žemaitės skulptuorės Matulaitės Dalės sokorts paminklos „Seseris“ (skėrts Lazdynu Peliedā – seserims rašītuojiems Lastauskienē-Ivanauskaitē Marijē ėr Pšibiliauskienē-Ivanauskaitē Suofėjē). Anīkštiūs stuov vėsū lietoviu drousuos simbuolio laikuomu žemaitiu lakūnu Dariaus (Jocevīčė Stepuona) ėr Giriena (Girskė Stasė) paminklos, katros iomžints Puntukė (vėinamė ėš dėdliausiu Lietovuo žėnuomu akmėnū).
Lietovuo īr kelė paminklā poetou Mairuoniou, kelėms kėtėms žīmėms žemaitems.
Ėr tēp... paminklu ėr aikštiu, mažiau a daugiau reikšmingu mūsa krašta istuorėjē ėr patėms žemaitems, ligo ė torem. Nier tik bendra sotarėma, kor īr ta pati svarbiausė, vėsus apjungonti vėita (aikštė) so sava paminklo, arba kor tuoki vėita galietom būtė.

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija