Į pradžią

 Į pradžią

Ramībė – mona džiaugsmos

Interviu so poetė Markavīčienė Dalė
Kalbiejuos ėr spaudā paruošė Babinskienė Aurelėjė
- Jau bėngdama vėdorėnė muokīkla Skouda rajuonė bovā žėnuoma kap perspektīvi poetė. Daug kas Tamstā pranašava dėdėlė ateiti. A nesėgaili, ka, bėngusi muokīkla, nemušēs i Dalia Markavyčienė dėdėlius miestus, vo pasėlėkā gimtamė kraštė, isėdarbėnā korespondėntė ,,Mūsa žuodė“ laikraštė redakcėjuo ė če dirbi?
- Nesėgailo diel nieka. Kudie aš če pasėlėkau? Negal sakītė, ka mona gīvenėms tēp sosėkluostė – nieka ons nesosėkluostė, aš ė dabā sakau, ka ons nie iki gala sosėkluostės. Aš dėdėlē lietā brėndau tou prasmė, ka suvuoktiuo, kuo aš ėš tėkrūju nuorio ėr kou aš torio darītė, nuors mona aplinkėnems gal atruodė ėr kėtēp. Tiktā maždaug dabā pradiejau soprastė, kuo aš nuorio. Aš nemėslėjo, ka laiks praēn nieka nepalėkdams. Vo ka rinktėis kas papoulė… Aš gyvenėmė eso maksimalistė – vėsam kam. Tuo, kuo aš nuoriejau sėiktė, aš žėnuojau, ka sėiksio, vuo ka kažkou ta darītė šēp sau, darītė tou, kas papoulė... aš eso ne tuoks žmuogos.
Dabartinis mona darbs… Nemėslėjo, ka ons īr tas, kuo aš tėkrā ka nuorietiuo ė galietiuo dėrbtė, nuors jau vėinioulėka metu aš redakcėjuo. Žmuogus daug kou gīvenėmė gal padarytė, pri daug kuo priprastė. Aš eso če.
Eso fatalistė, tėko tou, ka je mon īr skėrta kažkou ta svarbaus padarītė, padarīsio, nepriklausuomā nu tuo, kor aš būtiuo. Pagrindinis dalīks, katros muni če, Skoudė sleg, īr jausmos, ka vėsa laika esi stebams – miests nedėdėlis, vėsė pažīstamė... Kartās nu tuo tēp pavargsto, ka nuorietiuo gīventė ka ėr Vilniou. Tėn praėini gatvė ėr nuors žmuoniū šimtā, bet tavės nieks nemata. Didmiestie gali būtė pats savėm, keistiesnis už kėtus, ėr nieks diel tuo ni i galva nejem. Nedīvuojės. Bet aš vis tėik eso če. Nuolatinis rīšīs so aplinkėnēs iš tavės reikalaun dėdėlē daug, tuo, kou dėdmiestė žmuonis tonkē jau īr ožmėršė. Če īr ėr privalomu, ėr tuo, kas kuožna dėina tavi vert gūžtėis ar užsėdietė šiuokė tuokė kaukė.
 
- Tonkē gėrdam, ka Skouds īr gili pruovincėjė. Kou pati aple tou mėslėji? Kāp supronti pruovincialoma?
- Pruovincialoma supratėms priklausa nu kėkvėina konkretė žmuogaus. Vėsė saka, ka Skoudė nieka nevīkst, ka če nieka nier. Bet aš negalio pasakītė, ka mon patē a mona pažīstamėms če nier kuo veiktė, ka anėi baisiausē nuobuodžiaun. Aš savės nelaikau pruovincialė. Sakīkem, Skoudė nier pruofesiuonalė tētra. Bet vėsus žīmiausiu Lietovuos tētru naujausius pastatīmus, katrėi ir atvežamė iki Klaipiedas, aš pamatau. Tas pats ėr su koncertās. Vėsas naujausės kningas, katruos muni duomėn, aš, gīvendama Skoudė, nusiperko ėr parskaitau. Vėskas īr, tiktā rēk nuorietė. Pruovincialoms priklausa nu tuo, kāp to gīvėni. Pažīsto daug žmuoniū, katrėi gīven Kaunė ėr jau daug metu nier bovė nuejė ni i vėina rimtiesni koncerta. Anū nieks, kou aš laikau vertībė, neduomėn. Anū gīvenėms sokas tik aple buitinius dalykus. Je to būsi „apsėkasės lapās“ ėr Parīžiou jausīs ligo pruovincėjuo.
 
- Rašā eilieraštius ėr žemaitėškus. Ar skėras rašīms žemaitėškā ėr lietovėškā?
- Skėrtoms dėdėlis. Rašītė žemaitėškā mon nier sunkē – tam rēk tik gera nosėteikėma. Eso žemaitė, gīveno tarp žemaitiu ėr māstau žemaitėškā, tad ėr sava kalbo rašītė īr lėngviau – eilutės ligo patės pasėraša. Vo nuorint rašītė bėndrėnė kalbo, mon rēk solauktė impulsa, muomėnta, kumet pradedi gėrdietė teksta.
 
- A žemaitėškā parašītė eilieraštē skėras nu tū, katrus sukūrē bėndrėnė kalbo?
- Dėdėlē skėras. Nežėnuosi, nepasakīsi, ka tas pats autuorios. Rašīdama žemaitėškā eso ligo kuoks retransliatuorius. Sava parašīta eilierašti skaitau tēp, ligo pėrma karta matītiuo.
Nesopronto tū, katrėi mėslėj, ka žemaitiu kalba tink tiktā buitie, joukingėms dalīkams pasakītė. Mon ana īr tuoki pat graži, vertinga kap ėr keta kuri kalba.
- Kuokė reikšmė tamstā tor pripažėnėms?
- Aš nuorio, ka aple tou, ka aš rašau, žėnuotom tiktā tėi, katrėi tou dalīka supront. Kninga išsėleistė dabā daug kas gal, nepasakītiuo, ka tas dėdėlē brongē ė kaštou. Ėšsėleid ėr tuokėi, katrū ta poezėjė nieka nier verta, vo paskiau anou kaišiuo vėsėms pažīstamėms; rēk anėms tuo a nerēk. Tou galietumi soprastė ėr kap savuotėška pripažėnėma – vėsė pažīstamė tories tava kninga, žėnuos, ka rašā, gal dar kas nuors ė kuoki eilierašti parskaitīs... Mon svarbi īr tū žmuoniū nuomuonė aple mona poezėjė, katrėi gīven kūrības erdvie, patis rašė a raša, katrėms aš neatruodīsio keista vėn diel tuo, ka rašau. Saka: „Jeigo gali, nerašyk“. Aš nuošėrdē galio pasakytė, ka rašau diel tuo, ka negalio nerašītė. Aš so mielo nuoro nerašītiuo. Bet klausėms ar rašītė ni nekėlst – jemi ėr rašā.
 
- Ar kūrība Tamstas galvo nier vėina iš žmuogaus prasminga bovėma šemė pasaulie sālīgu?
- Mona gīvenėma samprata īr dėdėlē paprasta, daugiau rītietėška – prijimtė gīvenėma tuoki, kuoks ons īr, muokietė anou džiaugtėis, netrokdont kėtėms gīventė. Aš tėko lėkėmo. Mona džiugsmos īr mona vėdėnė ramībė.
Dėrbdama daugiausē rašau pačiuoms „maluoniausiuoms“ temuoms – kriminalėniems, nuors ėš pati vėsā nemiegsto tū kriminalu; filmu aple tou iš vėsa veizietė negalio. Neskaitau ėr pėnkta laikraštė poslapė. Bova atveju, ka, atsėtėkos kuokem rezuonancėnem īvīkiou, prisiejė važiuotė ėr i īvīkė vėita, kor vėsor dar tvīruojė kraujė kvaps. Bet ė pri tuo gali priprastė. Svarbiausē, atejos laikou, atsėrėbuotė nu tuo, kas tau gal trumpintė gīvenėma, nuors, aiško, vėskou užmėrštė negali – esi žmuogos. Vėskou užmėrštė ėr nerēk.
Vo poets… Nebūtėnā ons tor būtė žmuogos, katros raša ėr raša. Ons gal par vėsa sava gīvenėma ėr nieka neparašītė, bet būtė poeto. Mona sopratėmo, poets īr žmuogos, katros sugeb gėliau pajaustė vėsa pasauli, pagautė anuo skombėsi. Tuo pasaulė subtilībiems ons gīven ėr vėskou tou fiksou – minties, puopieriou, darbūs… Poets nier ni geriesnis, ni bluogiesnis už kėtus. Šēs laikās anam prisiein gīventė pasaulie, katramė daug kam mens īr tiktā laisvalaikė praleidėma forma, jeigo apskrėtā anou dar laika diemesė verto dalīko.
Vuo diel monės… Gal vėsā ne mona nuopelns, ka aš rašau, gal tuoki īr tiktā kažkėinuo aukštesnė valė, ėr aš anou tiktā vīkdau, tēp, kap sugebo. 

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija