Į pradžią

 Į pradžią

E i l i e r a š t ē

Markavīčienė Dalė

Tomsē mielėns vakars

Ka i plaukus ikrėta kvietkelė -
Tomsē mielėna vakara akės -
Nežėnuojau ni čiesa, ni kelė.
Bet, ka smūtnos, ni žuodė nesakės,
 
Mon i nogara rodou alsava
Ėr pavasarė pelėnus bierė,
Kap šaltėnė gīvenėma sava
Aš ėiškuojau!.. Nuors šėrdės nebgielė:
 
Lig pat kaulu jau lapkristis pūtė -
Basas kuojės soskėrda lig kraujė…
Ėr jau sīluos ožteka tik būtė…
Vo ne vėskou pradietė ėš naujė.
 
* * *
Musint sava čiesa nebnotversio -
Dėinas kap jierātē lonkuoms lek!..
Tik apėnt sau pėrštus prėsėversio -
Zuoviestē ėškrėtė gondėn: „Nēk!..“
 
Saulė žemė senē ritėniejės…
Tiktā sīluos pasėgautė nie.
Dongos, lig pat taka priartiejės,
Tīvoliou opalė vondėnie.
 
Tuoks tas sviets – atkonda ėr ėšspjuovė…
A par vėsa omžio vėn tas pats?!
Jug rūpesnē linksmomus noruovė -
Ėr pakajou jau nodegints knats?!.
 
Bet ėr viel alsou i kopra naktės…
Rasint rītuo dėina nemalous -
Lēs nuors maža skīlė prasėraktė
Tėn, kor sapnie savi vėn vedous?!.
 
* * *
… Kad ėr ėš patėis vasaras gala -
Pamieginkiau sogrīžtė i pradė!..
Nuors ėr lonkas jau širint pabala…
Gondrā ėšliekė, vākus ėšvedė…
 
Kas tas īr, jeigo ronka i ronka?!.
Kou tas znuočėj, je šėrdės i šėrdi?!.
Kartās aniuols ėr žėima aplonka…
Je tik sparnū virpiejėma gėrdi.
 
Toukart snėigėnas karštas kap ognės!..
Vo ont longo konvalėjės sklēdas…
Tuoks geroms!.. Kāp tėn, dongou, – be dogna.
Tad vėsėms vėsus griekus atlēdi.
Ėr atruoda, galietomi mėrtė -
I žemelė ismėgtė kap lašos…
Jau vien diel tuo, ka spiejē patėrtė,
Kuoks priš meilė to sėlpnos ėr mažos.
 
* * *
Rēktom žuodius kap stėklus sorinktė:
Prismagiuos ne vėn kuojės – ėr dūšės…
Rēktom ētė – kap mediou nelinktė,
Nuors daug kartu jau esi nolūžės.
 
Rēktom varda ė kelė neklaustė -
Tiktā lūpa prikoustė lig kraujė…
Nuors skaudomā apėnt parsėkraustė -
Ėr jau mūkas prasėded ėš naujė.
 
Jug negal vėn tik lītė ėr lītė -
Kiaurā mėrktė par ėšdaužtus longus!..
Jug jau sīluos neblėka matītė,
Kap skėist vėskas, kas bova tuoks brongos!..
 
Diel kuo tēp bova žadieta?
 
Kap medē – apėnt ėš tuolėj!..
Kap viejē… Juk aš ne tava!..
Je nuor, lai pats dongos kuolėj,
Sospėitės i metu riava.
 
Tik lapās, vo rasint šakuoms…
Be vėina mėnkiausė žuodė…
Juk ne vėskas īr pasakuoms!…
Nuors kažkumet ėr atruodė -
 
Sotėlpto i veina saujė
Kap naktis vėinuodas dėinas…
Bet žuolie tik žel ėš naujė
I mėgluos ėšlėita pėina!
 
Vo čiesos tik kal kap vinis
Sekundės i doru stakta…
Ėr sakinīs sudurtinis -
Kap kėrvė pėntis i kakta.
 
Jau bova (bet nieks nematė)
Gīvenėms!.. Vo rasint kninga…
Kor raša aple ton pati -
Žadiejėma neteisinga.

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija