Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2002 m. Nr. 4

E i l i e r a š t ē

Markavīčienė Dalė

Tomsē mielėns vakars Ka i plaukus ikrėta kvietkelė - Tomsē mielėna vakara akės - Nežėnuojau ni čiesa, ni kelė. Bet, ka smūtnos, ni žuodė nesakės,   Mon i nogara rodou alsava Ėr pavasarė pelėnus bierė, Kap šaltėnė gīvenėma sava Aš ėiškuojau!.. Nuors šėrdės nebgielė:   Lig pat kaulu jau lapkristis pūtė - Basas kuojės soskėrda lig kraujė… Ėr jau sīluos ožteka tik būtė… Vo ne vėskou pradietė ėš naujė.   * * * Musint sava čiesa nebnotversio - Dėinas kap jierātē lonkuoms lek!.. Tik apėnt sau pėrštus prėsėversio - Zuoviestē ėškrėtė gondėn: „Nēk!..“   Saulė žemė senē ritėniejės… Tiktā sīluos pasėgautė nie. Dongos, lig pat taka priartiejės, Tīvoliou opalė vondėnie.   Tuoks tas sviets - atkonda ėr ėšspjuovė… A par vėsa omžio vėn tas pats?! Jug rūpesnē linksmomus noruovė - Ėr pakajou jau nodegints knats?!.   Bet ėr viel alsou i kopra naktės… Rasint rītuo dėina nemalous - Lēs nuors maža skīlė prasėraktė Tėn, kor sapnie savi vėn vedous?!.   * * * … Kad ėr ėš patėis vasaras gala - Pamieginkiau sogrīžtė i pradė!.. Nuors ėr lonkas jau širint pabala… Gondrā ėšliekė, vākus ėšvedė…   Kas tas īr, jeigo ronka i ronka?!. Kou tas znuočėj, je šėrdės i šėrdi?!. Kartās aniuols ėr žėima aplonka… Je tik sparnū virpiejėma gėrdi.   Toukart snėigėnas karštas kap ognės!.. Vo ont longo konvalėjės sklēdas… Tuoks geroms!.. Kāp tėn, dongou, - be dogna. Tad vėsėms vėsus griekus atlēdi.

Ėr atruoda, galietomi mėrtė - I žemelė ismėgtė kap lašos… Jau vien diel tuo, ka spiejē patėrtė, Kuoks priš meilė to sėlpnos ėr mažos.   * * * Rēktom žuodius kap stėklus sorinktė: Prismagiuos ne vėn kuojės - ėr dūšės… Rēktom ētė - kap mediou nelinktė, Nuors daug kartu jau esi nolūžės.   Rēktom varda ė kelė neklaustė - Tiktā lūpa prikoustė lig kraujė… Nuors skaudomā apėnt parsėkraustė - Ėr jau mūkas prasėded ėš naujė.   Jug negal vėn tik lītė ėr lītė - Kiaurā mėrktė par ėšdaužtus longus!.. Jug jau sīluos neblėka matītė, Kap skėist vėskas, kas bova tuoks brongos!..   Diel kuo tēp bova žadieta?   Kap medē - apėnt ėš tuolėj!.. Kap viejē… Juk aš ne tava!.. Je nuor, lai pats dongos kuolėj, Sospėitės i metu riava.   Tik lapās, vo rasint šakuoms… Be vėina mėnkiausė žuodė… Juk ne vėskas īr pasakuoms!… Nuors kažkumet ėr atruodė -   Sotėlpto i veina saujė Kap naktis vėinuodas dėinas… Bet žuolie tik žel ėš naujė I mėgluos ėšlėita pėina!   Vo čiesos tik kal kap vinis Sekundės i doru stakta… Ėr sakinīs sudurtinis - Kap kėrvė pėntis i kakta.   Jau bova (bet nieks nematė) Gīvenėms!.. Vo rasint kninga… Kor raša aple ton pati - Žadiejėma neteisinga.