Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 2
Žemaitē ėiška sava kelė
 
Aplinkībės, katruos kultūras žmuonis vert māstītė
ėr telktėis i krūva
 
Danutė Mukienė
 
Lietova ruošas taptė dėdėlies ekuonuomėnės bėndrėjės – Euruopas Sājungas – narė. Bet tamė dėdėlemė katėlė Lietovuos žmuonis nuor ėšlėktė ėr napriklausuomė, neožmėršė sava istuorėjės ėr kultūras. Tad kuokiū saugīkliu rēk, ka Lietova kap savėtas kultūras valstībė šēs laikās ėšlėktom?
Gīvenėms ruoda, ka pėrmiausē tėi saugīklē – mažuos mūsa Lietovuos žmuonis ėr anū nosėstatīms. Nu tuo, kuokėi mes būsem, kāp laikīsemuos, kuo nuoriesem ėr kuo bei kuokiuoms priemuoniems sieksem, daug kou priklausīs ėr kuokio kelio, kor eis mūsa valstībė.
Tuoms temuoms tonkiau pradiejuom kalbietė pu tuo, ka Lietovuos valdiuos vīrā Lietovuos vaira pasoka i Euruopas Sājunga. Pasaulie, korontėis panašiuoms sājungoms, sėinas tarp valstībiu daruos sālīgėnės. Stėprē juntams ėr valstībiu kultūru sopanašiejėms. Bet… Valstībiu sājungas, bėndrėjės koramas ne tam, ka anuoms priklausontės valstībės ėšnīktom, vuo tam, ka būtom sotelktas bėndras pastongas laikmetė pagimdītuoms svarbiausiuoms pruoblemuoms, nu katrū priklausa žmuonėjės ėšlėkėms, saugoms, suocelėnė geruovė, sprēstė. Kultūras, šveitėma rēkalā par tuokius sosėtarėmus vės dar lėikt ontramė planė.
Pasaulis gīven gluobalizacėjės sālīguoms, bet valstībės vės dar kuovuo, ved metu metās trunkontės derības diel mažiausė žemės luopėnelė. Bet, je kalbam aple tautuos ėšlėkėma, soprontam, ka torem gintė ne tik tou žemė, katruo gīvenam, bet ėr tou kalba, katrou nu omžiu omžiu tuo žemie žmuonis kalb, tuo krašta tradicėjės ėr papruotius. Analizoujint, kas daruos Lietovuo, matuom, ka valstībės institucėjės nevėinuodā igīvendėn anuoms priskėrtas funkcėjės, katruos torietom garantoutė mūsa valstībės, īpatingā kap savėtas kultūras valstībės, ėšlėkėma.
Tuokio atvejo, ka valstībėnės institucėjės tinkamā neatlėikt sava funkcėju, vėsuomenė, pajotusi griesmė, sosėtelk ėr ėiška išeitėis. Žemaitē, pajotė, ka valstībė par mažā diemesė skėr istuorėškā sosėformavusiu etnuografėniu regėjuonu ėr karto vėsuos Lietovuos savėtas kultūras ėšlėkėmou, pradiejė tuoms temuoms viešā kalbietė ėr teiktė mūsa valdiuos institucėjuoms pasiūlīmus diel jau pamėnavuotu pruoblemu sprėndėmu. Bieda tik ta, ka Lietovuo vīriausībės paskotėnio laiko keities tonkē ėr vėsas anuos daugiausē rūpėnuos tik tou, kāp ivestė tvarka Lietovuos bankūs, sosvadintė vėsa nesosėpratosė tautuos dali i kaliejėmus ėr sokortė gera Lietovuos īvaizdi pasaulie. Kap tėn bėbūtom, šėndėin Lietovuo jau torem vėina partėjė, katruos emblemuo – pėnkės žvaigždės. Anuos simbuolizoun pėnkis Lietovuos etnuografėnius regėjuonus, katrėi, valog tuos partėjės pruogramas, torietom būtė Lietovuo naujē soformoutu apskritiū pagrinds.
 
Mūsa laikīsena par rinkėmus
Šiou straipsnio nikuokiuos rinkėmėnės kampanėjės nepradedam ėr už veina a kėta partėjė balsoutė neragėnam, bet… prisimintė ka ėr mūsa kaimīnu lėnku kultūras žmuoniū patirti par rinkėmus galietomem. Tėn kultūras vėsuomenėnės organizacėjės aktīvē dalīvaun rinkiminie agėtacėjuo ėr ragėn balsoutė už sava palaikuomus kandidatus, partėjės, tus, katrū pruogramuos īr kalbama aple kultūras, tēp pat ėr regėjuonu, puoseliejėma, pažongės kultūras, švėitėma reformas. Mes lig šiuol nei atskėrū puolitėku, nei partėju par rinkėmus nepalaikiem, nes vės galvuojiem, ka tėi rinkėmā – partėju, vuo ne kultūras organizacėju rēkals. Bet… Gīvenėms paruodė, ka balsoudamė už puolitikus, katrėms rūp tik ekuonuomikas ėr teisiesaugas rēkalā, šėndėin, noejė i tou pati Seima ar Vīriausībė, netorem so kou rimtā tū kultūras, īpatingā regėjuonu kultūras, rēkalū ėr analizoutė. Netorem mes, rinkiejē, ėr ėš kuo pareikalautė tas sosėkauposės kultūras, švėitėma pruoblemas sprēstė.
 
Regėjuonu jaunima pruoblemas… Kumet anas pradiesem analizoutė?
Šėndėin ne tik žemaitems, bet ėr dzūkams, sovalkietems, aukštaitems, Mažuosės Lietovuos gīventuojems nieks nadraud šuoktė ėr dainioutė tēp, kap šuoka ėr dainiava anū pruotievē. Bet a vėn tuo mums šėndėin rēk?
Kalbont aple tou, nuorės prisimintė nesenē Vilniou, Žemaitiu kultūras draugėjės informacėnemė cėntrė, ivīkusi sosėtėkėma so vėinuos Vilniou veikontės tarptautėnės jaunima organizacėjės vaduovo. Par sosėtėkėma mums bova paaiškinta, ka ta organizacėjė iš liešū, katras anā skėr UNESCO, Jepuonėjės kultūras fondā Vilniou vėsa mienesi organizous konferėncėjės ėr puosiedius, katrūs analizous jaunimou aktoalės temas: parnuografėjės, narkomanėjės ėr panašės. No, vuo tarpūs tarp tū konfėrėncėju vīks tautū dėinas: scenuos, katruos bus irėngtas ivairiuos Vėlniaus vėituos, pu tris dėinas koncertous ivairiū tautībiu mena kolektīvā ėr bus demonstroujemė tradicėnē tū tautū valgē. Žemaitē bova kvėitamė tris dėinas šuoktė ėr dainioutė, tai īr linksmintė tuo dėdėlė tarptautėnė jaunima kongresa dalīvius ėr miesta vėsuomenė. Klausiaus tuo rėngėnė organizatuoriaus, klausiaus, vuo kumet ons pabėngė paklausiau: „Vuo diel kuo tamstas mėslėjėt, ka žemaitē muok tik sijuonus kėlnuotė ėr skani kastėni soktė? Diel kuo anū pri diskusėju stala, kor žemaitiu jaunims karto so kėtās Euruopas valstībiu regėjuonu atstuovās galietom aptartė tūs regėjuonūs besėkaupontės aktoalės jaunima kultūras pruoblemas, nepakvėitat? Diel kuo tamė kongresė aple pilietėškoma ėr kėtuoms panašiuoms temuoms nešnekat?
Atsakīma nebova…
 
Kuokiūs stalčiūs rimtū seminaru, konferėncėju rezuoliucėjės?
2001 m. rudėni Giotės instituts karto so Atvėruos Lietovuos fondo organizava semėnara Lietovuos kultūras darbuotuojems regėjuonu kultūras klausėmās. Tris dėinas 40 kultūras žmuoniū diskutava tuoms temuoms, klausies Euruopas Sājunguo dėdėli pripažėnėma turintiu pranešieju ėr Lietovuos Seimou, Vīriausībē, Kultūras ministerėjē parėngė pasiūlīmus, kāp sprēstė Lietovuo esontės regėjuonu kultūras pruoblemas. Laiks eit, bet lig šiuol neteka gėrdietė, ka tėi pasiūlīmā tuos valdiuos institucėjuos būtom bovė rimtiau analizoujemė. Aple išvadas jau nier ni kalbuos.
Suostėnės sindruomo serg ne tik Vilnios. Uns īr stėprē juntams ėr dėdliūsiūs Euruopas miestūs, bet tėn tēp veik valdīma mechanizmā, ka tuos valstībės suostėnės kultūra nier sotapatėnama so simfuonėnio orkestro, vuo i perėferėjės kultūra nier veizama kap i kaima kapela. Lietovuo decentralizacėjės, tēp pat ėr kultūras sritie, mūsa valdininkā bėjė kap kažėn kuo.
 
Lietovuos administracėnė reforma
Pradedam šnekietė aple tou, ka istuorėškā sosėformavė regėjuona torietom būtė išeitėis tašks briežont naujē sodaruomu apskrėtiū rėbas.
Šėndėin Euruopuo kalbont aple valstībiu kultūru savėtoma ėšlėkėma, vės tonkiau īr vartuojema „mažūju tievīniu“ sāvuoka. Šnekam ne aple kou nuors kėtkou, vuo aple istuorėškā sosėformavusius valstībiu regėjuonus – vėsuokeriuops diemesīs ėr parama regėjuonams torietom padietė ėšsauguotė valstībiu savėtoma. Užsienė šalies tas jau īr daruoma ėr īr stėprē pažėngė i prieki. Tou temo jau preitās metās platē rašīem „Žemaitiu žemie“.
Lietovuo pradiejos šneka aple regėjuonus vėinuokė kalba vīkst so paprastās žmuonimis, katrėms „regėjuons“ asuocėjoujės so etnuografėnė regėjuona sāvuoka. Bet, je tou klausėmo pradiesem šneka so valdininkās, būsem nesoprastė, je regėjuono pavadinsem Žemaitėjė, Aukštaitėjė, Dzūkėjė, Sovalkėjė ar Mažoujė Lietova. Anėms regėjuons – tik apskrėtės, dėrbtėnā sodarītė administracėnē Lietovuos vėinetā, diel katrū šėndėin valdiuos vīrams daug galvuosūkiu (Lietovā tas apskrėties pavaldoma institucėjės ėšlaikītė vės sunkiau ėr sunkiau, vuo pradiesi mažintė tū apskrėtiū skaičio, viel reformas pradiuo ne vėina milijuona reikies, vuo kėik bus nepatėnkintu tū apskritiū valdininku, anū šėimū nariū ėr gėmėnaitiu – vuo anėi vėsė rinkiejē, tad so tuokė reformo gali kap partėjė sožlogtė muomėnt). Kap tėn bėbūto, tas pruoblemas onkstiau ar vieliau reikies pas mumis sprēstė – žmuonis tuo reikalaus, nes matīs, ka kėtū Euruopas valstībiu savėta kultūra garantoun ne dėrbtėnā, vuo natūralē sosėformavė administracėnē darėnē.
 
Je nuori kou sauguotė, rēk žėnuotė diel kuo tas īr daruoma
Žemaitiu kultūras bėndruomenės atstuovā, kalbiedamė aple Lietovuos, kap savėtas kultūras valstībės, ėšlėkėma, jau dabar māsta aple tū sava „mažūju tievīniu“ (etnuografėniu regėjuonu) kultūras vertībiu išsauguojėma ėr puoseliejėma.
Nuorint tou darītė, pėrmiausē rēk žėnuotė, kas tuos vertībės īr.
Ontra. Rēk žmuoniū, katrėi būtom pasėrėngė tus dalīkus diestītė.
Rēk ėr muoksla institucėju, katruos tus dalīkus mes galietomem ėšsėaiškintė ėr tū dalīku ėšmuoktė.
Priš keliuolėka metu pradiejės formoutėis žemaitiu kultūras organizacėju bėndruomenės jodiejėms Lietovuo rada plati atgarsi ėr pritarėma. Žemaitiu nuoseklos darbs etnėnės kultūras puoseliejėma sritie īr akivaizdos. Daug gražiū, ėšleiktamoujė vertė turintiū darbū jau padarīta. Kėts klausėms, kāp mes, gīvendamė ėr dėrbdamė tame patemė Žemaitėjės regėjuonė a kor nuors kėtor, tās darba rezoltatās sogebam pasėnauduotė, kāp patis prisėdedam keldamė regėjuona žmuoniū savėmuonė.
 
Paprastā aple rimtus dalīkus
Tad… Nosėleiskem i žemė ėr paveiziekem, kas vīkst praktikuo.
Isėvaizdoukem tuokė situacėjė. Muokīkluo vīkst žemaitėška fuolkluora vakaruonė-varžītovės, katruo sava žėnės tor paruodītė pedaguogā. Užduotis paprastas, no kad ėr tuokės: tėkslē apėbūdintė XIX omžiaus pabaiduos tradicini žemaitėška sava rajuona vīra ėr muotrėškas tautiniu drabužiu kuostiuma, paaiškintė tuo kuostiuma spalvū specifika, padainioutė pu 1 tradicėnė žemaitėška darba daina, pademonstroutė 2-3 tradiciniu žemaitėšku šuokiu žingsnelius, pažertė žemaitėšku patarliu ėr priežuodiu žiopsnieli…
Mėslėjo, ka tuokē vakaruonē kuožnos ėš Žemaitėjuo dėrbontiū pedaguogu torietom ruoštėis ne dėina ėr ne dvė. No, vuo je dar pri vėsū tū jau pamėnavuotu užduotiū paprašītomem mūsa gerbamū muokītuoju dar ėr ėšraiškingā parskaitītė žemaitėškā parašīta laiška ėr žemaitėškā i tou laiška anam parašiosem žmuogou atsakītė…
Ku tuoliau i mėška, tu daugiau miediu…
Kuožnos, ivertėnės situacėjė sava muokīkluo, galietomem isėvaizdoutė, kuoks darbs torietom būtė atlėkts pas anus, je panaši vakaruonė-varžītovės būtom organizoutas tuos muokīklas atskėrū klasiu muokėnems.
Paparastė gīvenėmėškė pavīzdē… Anėi iruoda, kad tonkē tou, kas mums vėsėms atruoda gerā žėnuoma ėr soprontama, ėš tėkrūju mes gėlē neėšmanuom. Tad nieka nuostabaus, ka ėr 2001-2002 metās Žemaitiu kultūras draugėjės informacėnė kultūras cėntra ėr Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės „Samogitia“ organizouta Žemaitėjės regėjuona bėndruojė lavėnėma muokīklu muokītuoju ėr muokėniū apklausa paruodė, ka tik 5 pruocėntā iš 496 i anketas atsakiusiu muokītuoju tor pakankamā žėniū tam, ka galietom diestītė žemaitiu kalba, istuorėjė, etnokultūra, tuo darba imtomės.
Tuokėi jau mes esam, kad daugiausē nebrongėnam ėr nevertėnam tuo, kou torem, īpatingā kultūras vertībiu. Pėrmuoji priežastis ta, ka tonkē mums, da būnont vākams, nieks tēp ėr nepaaiškėna, ka tėi reiškėnē, faktā, daiktā, so katrās mes kuožna dėina sosėdoram, īr vertībė. Nepaaiškėna, nes patis tonkē tuo nežėnuojė: tėik tievā, tėik bruolē, sesės, tėik ėr muokītuojē. Menuotīrininkā, veiziek, stuoriausiuos kninguos aple ka ėr žemaitiu medė druožieji Riauba Stanisluova raša, vuo a daug kas ėš muokītuoju, dėrbontiū tuoliau nu Plateliū, galietom pasakītė, kor ons gīvena, kor galietomem anuo darbū pasėveizietė ėr diel kuo tas liaudės meistros tēp vertėnams specelistu.
Mėrė kaimė muotrėškelė, katruos truobuos vėsa omžio patiuo garbingiausiuo vėituo kap kuoks altuorios stuoviejė tradicėnės žemaitėškas staklės, sovažiava pu anuos mėrtėis vākā, ėšardė tas staklės ėr sovertė rejuo. Tik anuos ėšaustus dekius kas tor ėšsėvežiuojė… Ka anėi vertībė, dar žėnuojė…
 
Notautiejėms?
Bet benė daugiausē bieduos so mūsa gimtoujė muotinas kalbo.
Rēk matītė so kuokio gero pavīdo mūsa žemaitėškas šnekuos klausuos tik bėndrėnė lietoviu kalbo šnekou jaunė kalbininkā! Anėi žėna, kou žmuogou reišk dvėkalbīstė ėš mažū dėinū (tuokė duovėna tonkē gaun perėferėjuo – Lietovuos etnuografėniūs regėjuonūs – gīvenou žmuonis). Pasėrokoukem so tuokēs muokslėninkās ėr sožėnuosem, kėik mes torem privalomu priš tus, katrėi tik veino kalbo nu vaikīstės šnekiejė… Vuo mes… Vėituo tuo, ka tuokė aplinkībiu suformouto duovėno džiaugtomemuos, vos tik šėik tėik prakvašė pradedam sava gimtuosės muotinas kalbuos sarmatītėis. Ėr viel… Pėrmiausē tēp atsėtink diel tuo, ka mes nežėnuom, kuo atsėsakuom, nežėnuom, ka tas īr dėdliausė vertībė, ka tik sauguodamė, puoseliedamė senuosės regėjuonu kalbas, tarmės istėngsem ėšsauguotė, kap ėš kuokė šaltėnė atgaivintė dėrbtėnā soformouta, bet vėsuotėnā mums reikalinga bėndrėnė lietoviu kalba.
Tēp mes, lietovē, sogebam sosėriedītė sava gīvenėma, ka nerēk ni karū, ni marū, nikuokiū okupacėju, ka mūsa valstībė kap tuoki būtom sonaikinta.
Isėvaizdoukem eilėnė jauna šiuolaikėnė žemaitiu šeima. Kol dar anodo kou tik sosėžanėjė, kol dar nier vākū, žmuonis atruoda kap žmuonis: abodo žemaitėškā šnek ėr tarposavie, ėr so draugās. Bet… Ateit i pasauli anū bėndrā pradiets mažos žmuogulielis. Gerā, je īr babunelė, sosiedė. Tas vākulielis sava gīvenėma pėrmās metās dar ėšgėrs ėr žemaitėška žuodi, ėr luopšėnė. Vuo je ne… Nuves tou vākulieli i daržieli, vuo če vėskas tik bėndrėnė lietoviu kalbo. Tas mažis če žuodi valog mamas pasakīs, kėtė šaipītėis pradies – kāp to če negražē šneki?! Je če neisėkėš darželė auklietuojė, nepaaiškins, ka vāks šnek sava gimtoujė, ne mažiau gražė kalbo kap ėr bėndrėnė lietoviu, tas sosėdūrėms so kėtēp pratosēs rokoutėis mažājem gal bėngtėis ėr ašaruoms. Vėns, ontros tuoks karts ėr, nuoriedamė sava vākus nu tuokiū dalīku apsauguotė, tievelē patis pradies so vākulelio brauktė ruoda tik bėndrėnė lietoviu kalbo. Tarposavie – kap žmuonis, žemaitėškā, vuo so vāko šnekiedamė, jau, veiziek, ėr lietovškā riež. Apsėprontam so tou ėr ligo nabgėrdam, kuokėi keršė esam ėr net nesosėmāstuom, diel kuo tēp īr ėr ar negalietom būtė kėtēp.
Je kalbiesem muokslėniems kateguorėjuoms, toriesem pasakītė, ka kalba – mūsa bėndruos kultūras, pasauliežiūras ėr pasauliejautas dalės.
 
Kalba ar tarmie?
Šėndėin daug kas ėš mūsa žemaitiu kalba īr linkė laikītė kalbo, vo ne tarmė. Skaičioudamė tas funkcėjės, katras ana jau daug kor atlėik, gerā jausdamė, kāp stėprē žemaitiu šneka skėras nu bėndrėnės lietoviu kalbuos, mėslėjem, ka žemaitiu kalba senē nebatlėikt tik tarmies funkcėju.
Je ėr neitikinsem dar šėndėin sava teigėnēs daugelė mums oponoujėntiu kalbininku, tam, ka būtomem tėkrė, sakīdamė, ka rēk valstībėnė puožiūrė i žemaitiu kalbuos ėšsauguojėma ėr puoseliejėma rēkalus, mes torem ėr kėta argumėnta: žemaitiu kalba – senuoji istuorėškā sosėformavosė regėjuona – Žemaitėjės subetnuosa – kalba. Tuokės kalbas puoselietė ipareiguo ėr Lietovuos pasėrašītė tarptautėnē duokumėntā.
Ne mažiau svarbos dalīks – mūsa, patiū žemaitiu, laikīsena, puožiūris i tus dalīkus. Je mums bus vėns ė tas pats, kas so tou mūsa savėta žemaitėška kultūra, katruos sodietėnė dalės īr kalba, vīkst, nereikies, kap jau bova mėnavuota, nikuokė kara a mara, ka ta kultūra, mūsa savėtoms ėšnīktom – patīs sava valė ba dėdliesniu pastongū anou sonaikinsem.
Žemaitiu kalba – vėina ėš svarbiausiu mūsa kultūras elėmėntu. Kalbont aple etnėnės kultūras rēkalus, ne mažiau svarbė mūsa savėmuonės dalīkā.
 
Kou mes žėnuom aple sava regėjuona istuorėjė?
Nesenē, dalīvaudama sosėtėkėmė so Vilniou stodėjounontēs žemaitēs, garsiuoji dzūku dainininkė Puoviliuonienė Veruonika, pasakuodama aple sava īspūdius ėš Graikėjės, apėbūdindama dabartėnius graikus, atkreipė diemesi i dėdliausi tuos šalėis žmuoniū patriuotizma. Tou pati galem pasakītė ėr aple daugībės kėtū Euruopas šaliū gīventuojus. Tego ta valstībė būn ėr prasėskuolėnusi, tego tėn būn ėr ne mažiau ėšmaldas prašontiu nego pas mumis, tego tėn tarp tautū vīkst dėdliausės pjautīnės, tego dėdliuojė tuos valstībės pilietiu dalės senē užsieniūs gīven, bet tėms žmuonims nier kėtuos tuokiuos garbingas, poikiuos, valstībės kap ta, katruo anėi gėmė…
Kou aple sava patriuotizma šėndėin galem pasakītė mes? Patriuotizma sāvuoka daug kam Lietovuo dvelk keisto nesosėpratėmo. Daug kas prisėpažintė, ka anuo tievīnė īr Lietova, jau sarmatėjės. Kou jau bekalbietė aple Žemaitėjė. Skaitā muokėniū atsakīmus i 2001-2002 metās ŽKD IKC, AŽJK „Samogitia“ parėngtuos anketas klausėmus regėjuona etnėnės kultūras integravėma i muokīma pruogramas temo ėr kartās šiorps ein par nogara nu tuo pėnkiuolėkmietiu-šešiuolėkmietiu ėr vīresniū muokėniū skeptėška puožiūrė i vėsėms švėntus dalīkus, tēp pat ėr i sava valstībės istuorėjė. Diel kuo? Viel matītė tonkē diel tuo, ka tėi vākā gerā tuos istuorėjės nežėna.
Priš kelis metus pats Atvėruos Lietovuos fonds finansava muokīkluoms skėrtuos Žemaitėjės istuorėjės parašīma ėr išleidėma. Tuos istuorėjės bova perdoutas vėsū Žemaitėjės bėndruojė lavėnėma muokīklu bėbliuotekuoms. Vuo a daug kor muokīkluo tou vaduovelio pasėnauduojė? Būtom iduomē sožėnuotė, kėik bova Žemaitėjuo par tus metus parašīta speceliū žemaitiu istuorėjės diestīma pruogramu, kėik muokītuojē ruodė pastongas, ka bėnt tou, kas īr parašīta pamenavuotuo istuorėjuo, muokėnē žėnuotom.
Skaitīdamė atsakīmus i jau pamėnavuotas anketas klausėmus tonkē rondam muokėniū pastabas, ka anėi aple Žemaitėjė sožėna par istuorėjės pamuokas. Tas ruoda, ka dėdėlē prasta padietės šiuou klausėmo muokīkluos nier, bet patis muokītuojē sava anketuos noruoda dėdėlē jau siaura temu rata, katruom kalbiedamė so muokėnēs anėi prisimėn Žemaitėjė.
Aple posė muokītuoju, katrėi atsakė i anketas, noruodė, ka muokīkluos trūkst metuodėnės ėr kėtuokiuos medžeguos, katra anėms galietom padietė rėngtėis pamuokuoms Žemaitėjės etnėnės kultūras, istuorėjės temuoms. Dėdėlē keistā jautīs skaitīdams nebejauna istuorika, katros tuo muokīkluo dėrb jau nebe pėrms dešimtmetis, pastabas, ka kažkas ta torietom pasėrūpintė nukopijoutė ėr anū muokīkla aprūpintė rajuona bėbliuotekuo sorinkta kraštuotīrėnė medžego. Skaitā ėr nuorės tuo muokītuojė paklaustė, vuo kou ons pats par tus metus dėrba ėr iš vėsa, kāp ons gal dėrbtė istuorėjės muokītuojo neorganizoudams kraštuotīrėnė darba vėituo ėr nekaupdams tuokiuos kraštuotīrėnės medžeguos muokīkluo.
Priš kelis metus so stodėntās novažiavuom i vėsuo Lietovuo garsi miestieli, kor bovuom soorganizavė kompleksėnė ekspedicėje. Ontra ekspedicėjės dėina sosėtėkė so tuo miestelė vedorėnie muokīkluo nemaža darba patirti torėntio muokītuojo pradiejuom šneka aple mūsa jau aplonkītus svarbesnius tuos apīlinkės objektus. Ožsėmėniem anam, ka pėrmiausē aplonkiem tas apīlinkės garsėnontius, Lietovuos arkeuoluogu priš kelis dešimtmetius gerā ištīrėnietus pėlkapius… Bovuom pribluokštė, ka tas muokītuos nedvėprasmėškā paklausė: „Vo kor tėi pėlkapē īr?“
Je vėituo mūsa būtom bovės daktars, ons tėkriausē būtom tam muokītuojou ėšrašės recepta so rekomendacėjė kuožnās metās tuos muokīklas vākams pėrmoujė pamuoka pravestė bovusiu pėlkapiu vėituo – aple krašta istuorėjė ėr mūsa priedermė sauguotė atminti aple anou“.
 
Žemaitiu muokītuoju konfėrėncėjė
Šėrdės džiaugas, ka šėndėin torem daug ėr dėdėlē gražiū jaunima etnėnės kultūras puoseliejėma pavīzdiū. Kap paruodė jau paminieta muokslėiviu apklausa, dėdėlė dalės Žemaitėjės bėndruojė lavėnėma muokīklu auklietėniu raša, ka anėi dėdžioujės, ka īr žemaitē, ka nuorietom kor kas daugiaum, nego šėndėin ka īr diestuoma muokīkluos, sožėnuotė aple Žemaitėjė, ka nieka prīš būtom je muokīkluos papėlduomā, ka ėr par pasėrenkamas pamuokas, būtom muokuoma žemaitiu kalbuos ėr rašības pagrindū.
Būtent tuokėi Žemaitėjės muokīklas bėngė ėr i Vėlnio muokītėis sovažiavė jaunė žmuonis nedoud ožmėgtė ėr mums, žemaitiu kultūras organizacėju senbovems. So tuokēs stodėntās karto ruošiemies ėr konferėncėjė „Regėjuona etnėnės kultūras pagrindū (krašta istuorėjės, gimtuosės kalbuos, pasakuojemuojė folkluora, tradiciju ėr papruotiū) integravėms i bėndruojė lavėnėma muokīklu formaliuojė ėr neformaliuojė švėitėma sistema: kaimīninu šaliū, Žemaitėjės regijuona švėitėma īstaigu praktika ėr integravėma galėmībės“. Ana 2002 m. balondė 6 dėina vīka Skoudė, vuo balondė 7 dėina – Varniūs.
Konfėrėncėjė patraukė Žemaitėjės švėitėma ėr kultūras īstaigu darbuotuoju diemesi. Iš vėsa anuo dalīvava aple 500 Žemaitėjės vėduriniu ėr gimnazėju muokītuoju, muokėniū, kultūras īstaigu ėr vėsuomenėniu organizacėju darbuotoju. Diemesi konfėrėncėjē paruodė i anou atvīkės ėr kalba pasakės Telšiū vīskops Buorota Juons. Konfėrėncėjuo kalbiejė Lietovuos švėitėma ėr muoksla ministros Monkevīčios Algėrds, šiuos ministerėjės darbuotuojė Bugailiškienė Emilėjė, Skouda rajuona mers Žukauskis Liodvėks, Telšiū švėitėma skīriaus vedies Kleiva Vītauts, Šiauliū universiteta pruorektuorios, kalbininks Pabrieža Jūzaps, Klaipiedas universiteta kalbininks Bukantis Juons, tuo patėis universiteta istuoriks Vaivada Vacīs, Žemaitiu muziejaus „Alka“ dėrektuorios ėr Žemaitiu kultūras draugėjės prezidiuma pirmininks Kasparavīčios Stanisluovs, Lietovuos Respublikas kultūras ministerėjės Etnėnės kultūras ėr pruogramu skīriaus vyriausiuoji specelistė Seliukaitė Irena, Lietovuos liaudės kultūras cėntra dėrėktuoriaus pavaduotuojė Šatkauskienė Vida, tuo cėntra vīresniuoji folkluora specelistė Mukātė Loreta, Latvėjės Respublikas Latgalas muokītuoju asociacėjės pirmininkė Veronika Dundure, Lėnkėjės Respublikas Pamarė kašubu kultūrėnė susivienėjėma Švėitėma komisėjės pirmininkė Renata Mistaž, Telšiū rajuona arkiteks Žebrauskis Algėrds, ŽKD IKC vaduovė Mukienė Danutė, Skouda P. Žadeikė gimnazėjės lietoviu kalbuos ėr literatūras muokītuojė Piekuvienė Zina, tuos patiuos gimnazėjės 3 BH auklietėnė Bušmātė Iluona, Skouda rajuona Lėnkėmu pagrindėnės muokīklas lietoviu kalbuos ėr literatūras muokītuojė Drukteinienė Adelė, Kretinguos prancėškuonu katalėkėškas gimnazėjės lietoviu kalbuos ėr etnėnės kultūras muokītuojė Rudavīčienė Virginėjė, Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės narės Gaubītė Margarita, Babinskienė Aurelėjė, Krīževičiūtė Laima, Plungės rajuona Nausuodė pagrindėnės muokīklas muokītuojė Gedvilienė Diana, Lietovuos Respublikas Seima narīs Skarbalios Egidėjos.
Konfėrėncėjė ipareiguojė Telšiū švėitėma skīriaus vedieji Kleiva Vītauta artėmiausio laiko sokvėistė i būri aktīviausius Žemaitėjės muokītuojus ėr ikortė Žemaitiu muokītuoju asuocėjacėjė, katruos vėns ėš pagrindiniu uždaviniū būtom parėngtė žemaitiu kalbuos ėr žemaitiu etnėnės kultūras integravėma i regėjuona (Žemaitėjės) bėndruojė lavėnėma muokīklu muokīma sistema pruogramas ėr rūpintėis etnėnės kultūras puoseliejėmo Žemaitėjės muokīkluos.
 
Pabaiguos žuodis
Gīvenėms ein i prieki. Ka mes, žemaitē, ėr pu dėdliausiu partvarku būsem sava žemės žmuonimis, soteik vilti jaunū žmuoniū nosėstatīms būtė žemaitēs. Net sovažiavė muokītėis i Vilnio, anėi, sosėtėkė vėns kėta, ved ruoda tik žemaitėškā. Ėr i internetė veikonti elektruonėni laikrašti „Samogitia“ http://samogitia.mch.mii.lt tik žemaitėškā parašītus straipsnius ded, ansambliūs tik žemaitėškas dainės dainiou. Tēp īr diel tuo, ka anėi žėna, ka anū žemaitėškoms ėr nuors būtė tuokēs, kuokėi anėi īr, vėsamė platemė pasaulie pripažīstama kap vertībė, ėr pėrmiausē īr reikalinga anėms patėms – tam, ka šemė pasaulie jaustomės gerā.
Ož tou, ka anėi dėdžiounas, ka īr žemaitē, ka žėna, jog īr garbingas sava valstībės pilietē, pėrmiausē diekavuo sava tievams ėr muokītuojems, katrėi anėms tou pagarba iskiepėjė, katrėi soduomėna sava krašta istuorėjė, ėšmuokė anou skaitītė.
Tuokiū muokītuoju ėr muokėniū šėndėin nuorietomės palinkietė kuožnā Žemaitėjės ėr vėsū kėtū Lietovuos etnuografėniu regėjuonu muokīkluoms.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija