- Juozas Žilevičius
gimė 1891 m. kovo 28 d. Rietavo apylinkės
Jerubaičių kaime. Šiandien ne tik Žilevičių
sodybos, bet ir paties kaimo jau nebėra. Bet vietos
čia ypatingos. Tad, suradę progą, sukame į
buvusių Jerubaičių kaimą - gal vis dėlto įvyks
stebuklas ir mes atsidursime šimtamečiais medžiais
apaugusioje alėjoje, kuria į gyvenimą išėjo
kompozitorius, muzikologas, Lietuvių muzikologijos
archyvo Čikagoje įkūrėjas, pirmųjų Lietuvos
dainų švenčių iniciatorius, muzikos instrumentų
kolekcionierius Juozas Žilevičius. Deja
- Užtat Tveruose senojo
miestelio gatvelės dar mena mažojo Juozuko
išdaigas. Čia jis lankė pradžios mokyklą. Rietavo
apylinkėse - Jerubaičiuose, Tveruose, o gal ir
pačiame Rietave, prasidėjo jo pažintis su muzikos
pasauliu. Anot paties J. Žilevičiaus, muzikos jis
ėmė mokytis būdamas vos septynerių metų [1]. Na o
vėliau buvo garsioji Palangos progimnazija. 1904 m.
eksternu užbaigęs ketvirtąją jos klasę, Juozas su
mama persikėlė gyventi į Plungę. Neabejotina, kad
jis čia pateko tarp žmonių, kuriems muzikos
pasaulis nebuvo svetimas. Tuo metu Plungės muzikos
mokyklos įkūrėjas ir globėjas kunigaikštis
Mykolas Oginskis (1849-1902) jau buvo miręs, tačiau
jo puoselėtos muzikinės tradicijos mieste dar buvo
gyvos. Juozo mokytoju čia tapo Plungės vargonininkas
Napoleonas Sasnauskas, o teorijos dalykų būsimąjį
muzikologą mokė Kotauskas. Būdamas keturiolikos
metų Juozas jau neblogai grojo fortepijonu, kartu su
buvusiais kunigaikščio Oginskio muzikos mokyklos
auklėtiniais grojo Plungės kvartete. Šis
jaunatviškas kolektyvas buvo mėgiamas ir plačiai
žinomas. Jaunuoliams augo sparnai, tačiau gyvenimo
proza po kiekvieno koncerto juos priversdavo
sugrįžti į kasdienybę. Tuo metu Juozas buvo
priverstas pats užsidirbti duoną. Taip jis
1908-aisiais, sulaukęs vos 17 metų, tapo Plungės
bažnyčios vargonininku. Praėjus vos metams -
lemtinga pažintis ir draugystė su kompozitoriumi ir
dailininku M. K. Čiurlioniu. Atvykęs pas savo
sužadėtinę Sofiją Kymantaitę, M. K. Čiurlionis
apsistojo klebonijoje, nemažai bendravo su jaunuoju
Plungės vargonininku J. Žilevičiumi. Šiai jų
pažinčiai buvo lemta tęstis ir kitais metais. Tai
Juozą skatino gilesniems muzikos ir savo gyvenimo
kelio apmąstymams. Juozas nutarė mokytis toliau ir
išvažiavo studijuoti į Varšuvą. Jo mokytojais
tapo profesoriai M. Suržinskis ir V. Lipovskis.
Trumpam sugrįžęs iš Varšuvos į Plungę, vėl
grodavo vargonais.
- Lemtinga J.
Žilevičiui Plungėje buvo pažintis ir su iškiliu
to meto Peterburgo universiteto profesoriumi E.
Volteriu, tyrinėjusiu Lietuvos etnografiją ir
paskatinusį J. Žilevičių rinkti žemaičių
krašto dainas. Pirmąsias savo surinktas Plungės ir
Tverų apylinkių senąsias liaudies dainas į
Peterburgą profesoriui Juozas nusiuntė dar 1911 m.
Šiomis žemaitiškomis dainomis tuo metu itin
susidomėjo Česlovas Sasnauskas. Jis užmezgė
pažintį su jaunuoju žemaičių muziku, su juo
susirašinėjo.
- Prasidėjus I-ajam
pasauliniam karui, J. Žilevičius atsidūrė
Peterburge, kur gyveno 1914-1919 m. Čia jo globėju
tapo Č. Sasnauskas. Gavęs jo rekomendaciją, Juozas
pradėjo dirbti Šv. Kotrynos gimnazijos chorvedžiu,
Č. Sasnauskas jam padėjo pasirengti ir stojimui į
Imperatoriškąją konservatoriją. Jis toliau mokėsi
groti vargonais (mokytojas Ž. Handšinas),
kompozicijos žinias gilino pas A. Žitomirskį, J.
Vytuolį, A. Glazunovą.
- Gyvendamas Peterburge,
J. Žilevičius tapo P. Galaunės pagalbininku. Jie
kartu dirbo ieškodami į Rusiją išvežtų Lietuvos
valstybei priklausiusių kultūros vertybių. Jo dėka
buvo išsaugoti ir Č. Sasnausko rankraščiai.
- Baigęs
Imperatoriškąją konservatoriją, J. Žilevičius
turėjo du metus atidirbti Vitebske - 1919-1920 m.
tenykštėje konservatorijoje dirbo dėstytoju. Čia
jam suteiktas profesoriaus laipsnis.
- 1920 m. grįžęs į
Lietuvą, J. Žilevičius sukūrė nemažai dainų,
kitų nedidelių muzikinių kūrinių, įsijungė į
1920 m. pradžioje įkurtos Lietuvių meno kūrėjų
draugijos veiklą, rūpinosi visuomenės estetinio
auklėjimo ir švietimo reikalais, organizavo
simfoninės muzikos koncertus bei kitus muzikinius
kūrinius Kaune, tuo sudarydamas galimybę visuomenei
geriau susipažinti ne tik su lietuvių, bet ir
užsienio šalių profesionaliąja muzika. Tuo pat
metu jis dėstytojavo Kauno muzikos ir vaidybos
mokyklose. 1920 m. Kaune buvo įkurta Operos taryba,
kurios nariu kartu su Stasiu Šilingu, Kipru
Petrausku, Juozu Tallat-Kelpša buvo ir Juozas
Žilevičius. 1922-1924 m. jis buvo Švietimo
departamento meno skyriaus viršininkas. Tuo
laikotarpiu (1925 m.) J. Žilevičius pasirūpino
išleisti M. K. Čiurlionio kūrinius. Jis savo darbe
daug dėmesio skyrė jaunimui - bendrojo lavinimo
mokykloms parengė muzikos ir dainavimo programą.
Publikacijas muzikos istorijos, jaunimo muzikinio
auklėjimo ir kitomis visuomenės estetinio ugdymo
temomis skelbė spaudoje.
- 1923 m. liepos 27 d.
pirmąjį kartą atlikta J. Žilevičiaus simfonija
f-mol I d. ir Karo šokis.
- 1924 m. J.
Žilevičiaus iniciatyva suorganizuota pirmoji
Lietuvos dainų diena. Joje skambėjo ir J.
Žilevičiaus sukurta daina Vilnius.
- Lietuvai atgavus
Klaipėdos kraštą, Juozas Žilevičius išvyko
dirbti į Klaipėdą. Čia jis gyveno 1924-1928
metais. Uostamiestyje J. Žilevičius įsijungė į
Aukuro draugijos, kuri rūpinosi lietuvybės
puoselėjimu šiame krašte, veiklą.
- Iš pradžių
Klaipėdoje jis dirbo mokykloje (nuo 1927 m. pavasario
- Klaipėdos muzikos mokyklos direktorius), vadovavo
chorui, rinko Klaipėdos krašto senąsias liaudies
dainas, 1924-1925 m. leido žurnalą Muzikos menas
(vėliau - Muzika).
- J. Žilevičius -
vienas iš aktyviausių muzikų 1925 m.,
organizavusių M. K. Čiurlionio 50-ųjų gimimo
metinių minėjimą Kauno valstybės teatre.
- 1927 m. jis
suorganizavo Klaipėdos krašto lietuvių dainų
šventę ir jos išvakarėse surengė savo surinktų
lietuvių liaudies muzikos instrumentų bei
Petrapilyje ir Lietuvoje surinktos muzikologinės
medžiagos parodas (didžiąją šių eksponatų dalį
Gargžduose gaisras sunaikino per II-ąjį pasaulinį
karą). 1928 m. birželio mėn. klaipėdiečiams
parodyta J. Žilevičiaus iniciatyva Klaipėdos
muzikos mokykloje pastatyta Šarlio Guno opera Faustas.
- Klaipėdos laikotarpiu
Lietuvoje, o ypač pajūryje, buvo populiari J.
Žilevičiaus daina Anoj pusėj ežero. Ji kartu
su kita J. Žilevičiaus Joninių daina buvo
atliekama ir per 1928 m. Kaune įvykusią antrąją
Tautų dainų dieną.
- 1929 m. J. Žilevičius
išvyko gyventi į JAV
- Čikagoje jis įsteigė
Lietuvių muzikologijos archyvą, kurio didžiąją
dalį sudaro jo paties surinkta lietuvių muzikos
istorijos medžiaga.
- J. Žilevičiaus
iniciatyva įkurta Amerikos lietuvių parapijų chorų
sąjunga, surengta nemažai dainų švenčių. 1936 m.
jis parašė monografiją apie Č. Sasnauską.
Gyvendamas JAV, sudarinėjo ir skelbė lietuvių
muzikų vardyną, sukūrė operetes Lietuvaitė,
Raseinių Magdė, nemažai kantatų, simfoniją,
instrumentinių pjesių, dainų, kitų muzikinių
kūrinių.
- Iki 1961 m. J.
Žilevičius dirbo Niū Džersio valstijos Elizabeto
bažnyčios vargonininku.
- Mirė J. Žilevičius
1985 m.
-
- Literatūra:
- 1. Mašinraštis. 1922
OL. 17. LMAB RS. - F. 12.
- 2. Irena Skomskienė.
Juozas Žilevičius // Rietavas. Kaunas, 1992. P.
260-269.
