Danutė Mukienė: „Juozas Žilevičius“
 
Juozas Žilevičius gimė 1891 m. kovo 28 d. Rietavo apylinkės Jerubaičių kaime. Šiandien ne tik Žilevičių sodybos, bet ir paties kaimo jau nebėra. Bet vietos čia ypatingos. Tad, suradę progą, sukame į buvusių Jerubaičių kaimą – gal vis dėlto įvyks stebuklas ir mes atsidursime šimtamečiais medžiais apaugusioje alėjoje, kuria į gyvenimą išėjo kompozitorius, muzikologas, Lietuvių muzikologijos archyvo Čikagoje įkūrėjas, pirmųjų Lietuvos dainų švenčių iniciatorius, muzikos instrumentų kolekcionierius Juozas Žilevičius. Deja…
Užtat Tveruose senojo miestelio gatvelės dar mena mažojo Juozuko išdaigas. Čia jis lankė pradžios mokyklą. Rietavo apylinkėse – Jerubaičiuose, Tveruose, o gal ir pačiame Rietave, prasidėjo jo pažintis su muzikos pasauliu. Anot paties J. Žilevičiaus, muzikos jis ėmė mokytis būdamas vos septynerių metų [1]. Na o vėliau buvo garsioji Palangos progimnazija. 1904 m. eksternu užbaigęs ketvirtąją jos klasę, Juozas su mama persikėlė gyventi į Plungę. Neabejotina, kad jis čia pateko tarp žmonių, kuriems muzikos pasaulis nebuvo svetimas. Tuo metu Plungės muzikos mokyklos įkūrėjas ir globėjas kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902) jau buvo miręs, tačiau jo puoselėtos muzikinės tradicijos mieste dar buvo gyvos. Juozo mokytoju čia tapo Plungės vargonininkas Napoleonas Sasnauskas, o teorijos dalykų būsimąjį muzikologą mokė Kotauskas. Būdamas keturiolikos metų Juozas jau neblogai grojo fortepijonu, kartu su buvusiais kunigaikščio Oginskio muzikos mokyklos auklėtiniais grojo Plungės kvartete. Šis jaunatviškas kolektyvas buvo mėgiamas ir plačiai žinomas. Jaunuoliams augo sparnai, tačiau gyvenimo proza po kiekvieno koncerto juos priversdavo sugrįžti į kasdienybę. Tuo metu Juozas buvo priverstas pats užsidirbti duoną. Taip jis 1908-aisiais, sulaukęs vos 17 metų, tapo Plungės bažnyčios vargonininku. Praėjus vos metams – lemtinga pažintis ir draugystė su kompozitoriumi ir dailininku M. K. Čiurlioniu. Atvykęs pas savo sužadėtinę Sofiją Kymantaitę, M. K. Čiurlionis apsistojo klebonijoje, nemažai bendravo su jaunuoju Plungės vargonininku J. Žilevičiumi. Šiai jų pažinčiai buvo lemta tęstis ir kitais metais. Tai Juozą skatino gilesniems muzikos ir savo gyvenimo kelio apmąstymams. Juozas nutarė mokytis toliau ir išvažiavo studijuoti į Varšuvą. Jo mokytojais tapo profesoriai M. Suržinskis ir V. Lipovskis. Trumpam sugrįžęs iš Varšuvos į Plungę, vėl grodavo vargonais.
Lemtinga J. Žilevičiui Plungėje buvo pažintis ir su iškiliu to meto Peterburgo universiteto profesoriumi E. Volteriu, tyrinėjusiu Lietuvos etnografiją ir paskatinusį J. Žilevičių rinkti žemaičių krašto dainas. Pirmąsias savo surinktas Plungės ir Tverų apylinkių senąsias liaudies dainas į Peterburgą profesoriui Juozas nusiuntė dar 1911 m. Šiomis žemaitiškomis dainomis tuo metu itin susidomėjo Česlovas Sasnauskas. Jis užmezgė pažintį su jaunuoju žemaičių muziku, su juo susirašinėjo.
Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui, J. Žilevičius atsidūrė Peterburge, kur gyveno 1914-1919 m. Čia jo globėju tapo Č. Sasnauskas. Gavęs jo rekomendaciją, Juozas pradėjo dirbti Šv. Kotrynos gimnazijos chorvedžiu, Č. Sasnauskas jam padėjo pasirengti ir stojimui į Imperatoriškąją konservatoriją. Jis toliau mokėsi groti vargonais (mokytojas Ž. Handšinas), kompozicijos žinias gilino pas A. Žitomirskį, J. Vytuolį, A. Glazunovą.
Gyvendamas Peterburge, J. Žilevičius tapo P. Galaunės pagalbininku. Jie kartu dirbo ieškodami į Rusiją išvežtų Lietuvos valstybei priklausiusių kultūros vertybių. Jo dėka buvo išsaugoti ir Č. Sasnausko rankraščiai.
Baigęs Imperatoriškąją konservatoriją, J. Žilevičius turėjo du metus atidirbti Vitebske – 1919-1920 m. tenykštėje konservatorijoje dirbo dėstytoju. Čia jam suteiktas profesoriaus laipsnis.
1920 m. grįžęs į Lietuvą, J. Žilevičius sukūrė nemažai dainų, kitų nedidelių muzikinių kūrinių, įsijungė į 1920 m. pradžioje įkurtos Lietuvių meno kūrėjų draugijos veiklą, rūpinosi visuomenės estetinio auklėjimo ir švietimo reikalais, organizavo simfoninės muzikos koncertus bei kitus muzikinius kūrinius Kaune, tuo sudarydamas galimybę visuomenei geriau susipažinti ne tik su lietuvių, bet ir užsienio šalių profesionaliąja muzika. Tuo pat metu jis dėstytojavo Kauno muzikos ir vaidybos mokyklose. 1920 m. Kaune buvo įkurta Operos taryba, kurios nariu kartu su Stasiu Šilingu, Kipru Petrausku, Juozu Tallat-Kelpša buvo ir Juozas Žilevičius. 1922-1924 m. jis buvo Švietimo departamento meno skyriaus viršininkas. Tuo laikotarpiu (1925 m.) J. Žilevičius pasirūpino išleisti M. K. Čiurlionio kūrinius. Jis savo darbe daug dėmesio skyrė jaunimui – bendrojo lavinimo mokykloms parengė muzikos ir dainavimo programą. Publikacijas muzikos istorijos, jaunimo muzikinio auklėjimo ir kitomis visuomenės estetinio ugdymo temomis skelbė spaudoje.
1923 m. liepos 27 d. pirmąjį kartą atlikta J. Žilevičiaus simfonija f-mol I d. ir „Karo šokis“.
1924 m. J. Žilevičiaus iniciatyva suorganizuota pirmoji Lietuvos dainų diena. Joje skambėjo ir J. Žilevičiaus sukurta daina „Vilnius“.
Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, Juozas Žilevičius išvyko dirbti į Klaipėdą. Čia jis gyveno 1924-1928 metais. Uostamiestyje J. Žilevičius įsijungė į „Aukuro“ draugijos, kuri rūpinosi lietuvybės puoselėjimu šiame krašte, veiklą.
Iš pradžių Klaipėdoje jis dirbo mokykloje (nuo 1927 m. pavasario – Klaipėdos muzikos mokyklos direktorius), vadovavo chorui, rinko Klaipėdos krašto senąsias liaudies dainas, 1924-1925 m. leido žurnalą „Muzikos menas“ (vėliau – „Muzika“).
J. Žilevičius – vienas iš aktyviausių muzikų 1925 m., organizavusių M. K. Čiurlionio 50-ųjų gimimo metinių minėjimą Kauno valstybės teatre.
1927 m. jis suorganizavo Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventę ir jos išvakarėse surengė savo surinktų lietuvių liaudies muzikos instrumentų bei Petrapilyje ir Lietuvoje surinktos muzikologinės medžiagos parodas (didžiąją šių eksponatų dalį Gargžduose gaisras sunaikino per II-ąjį pasaulinį karą). 1928 m. birželio mėn. klaipėdiečiams parodyta J. Žilevičiaus iniciatyva Klaipėdos muzikos mokykloje pastatyta Šarlio Guno opera „Faustas“.
Klaipėdos laikotarpiu Lietuvoje, o ypač pajūryje, buvo populiari J. Žilevičiaus daina „Anoj pusėj ežero“. Ji kartu su kita J. Žilevičiaus „Joninių daina“ buvo atliekama ir per 1928 m. Kaune įvykusią antrąją Tautų dainų dieną.
1929 m. J. Žilevičius išvyko gyventi į JAV
Čikagoje jis įsteigė Lietuvių muzikologijos archyvą, kurio didžiąją dalį sudaro jo paties surinkta lietuvių muzikos istorijos medžiaga.
J. Žilevičiaus iniciatyva įkurta Amerikos lietuvių parapijų chorų sąjunga, surengta nemažai dainų švenčių. 1936 m. jis parašė monografiją apie Č. Sasnauską. Gyvendamas JAV, sudarinėjo ir skelbė lietuvių muzikų vardyną, sukūrė operetes „Lietuvaitė“, „Raseinių Magdė“, nemažai kantatų, simfoniją, instrumentinių pjesių, dainų, kitų muzikinių kūrinių.
Iki 1961 m. J. Žilevičius dirbo Niū Džersio valstijos Elizabeto bažnyčios vargonininku.
Mirė J. Žilevičius 1985 m.
 
Literatūra:
1. Mašinraštis. 1922 OL. 17. LMAB RS. – F. 12.
2. Irena Skomskienė. Juozas Žilevičius // Rietavas. Kaunas, 1992. P. 260-269.
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija