Į pradžią

 
CD „Vėjelis pūtė“. Kelmės krašto dainos ir muzika
 
Informaciją pateikė Valdas Rutkūnas
 Muzikologas Ev2002 m. folkloro gerbėjai sulaukė kompaktinės plokštelės „Kelmės krašto dainos ir muzika“.aldas Vyčinas kompaktinės plokštelės lankstuke spausdinamoje įžangoje nurodo (fragmentiškai cituojame E. Vyčino tekstą), kad Kelmės rajoną iki 1980 m. folkloro tyrinėtojai laikė neįdomiu, niekuo neišsiskiriančiu. Tai buvo savotiška „baltoji dėmė“ žemėlapyje. Tuo tarpu gretimas Telšių rajonas tuo laiku buvo visiška priešingybė. Čia buvo rengiamos tautosakininkų ekspedicijos (Varniuose, Luokėje 1978 m.), čia gimė stiprus Luokės etnografinis ansamblis (vadovė V. Misiūnienė), išleidęs plokšteles „Patalkių vakaronė“ ir „Luokės muzikantai“).
Kelmės rajono folkloro atgimimo pradininku galima laikyti J. Trinkūną. 1979 m. jis lankėsi Bulavėnų kaime, netoli Tytuvėnų ir ten įrašė šio kaimo ansamblio dainas ir muziką. Šis įrašas tuometiniam folkloro ansamblio ,,Ratilio“ dalyviui ir „VISI“ ansamblio iniciatoriui V. Rutkūnui, R. Braziuliui ir A. Svidinskui buvo pirmasis postūmis pradėti domėtis Kelmės rajono folkloru – jie pasiūlė „VISI“ ansambliečiams pradėti rinkti folklorą šiame rajone ir jį propaguoti.
„VISI“ ansamblis Kelmės rajone lankėsi 7 kartus – paskutinėse ekspedicijose, kurios vyko Lioliuose ir Šilo Pavėžupyje dalyvavo ir V. Rutkūno vadovaujami Kelmės moksleiviai.
Po kiekvienos ekspedicijos „VISI“ ansamblis naujai užrašytas dainas ir šokius parodydavo Vilniuje ir Kelmėje. Vėliau gimė mintis parodyti ir talentingiausius šio krašto folkloro pateikėjus. Tuo tikslu į Vilnių atvykti buvo pakviesta dainininkė S. Vaznienė, M. Nyderienė (jų atliekamos dainos įrašytos plokštelių studijoje) bei muzikantas R. Grigalis.
Minėtos „VISI“ ansamblio ekspedicijos padėjo pagrindus vėlesniems šio krašto folkloro tyrinėjimams bei paskatino kelmiškius, mėgstančius senąją liaudies muziką, burtis į folkloro ansamblius. Taip 1982 m. įsikūrė „Knituva“, 1984 m. – „Ramočia“. Po kurio laiko buvo sumanyta „VISI“ ansamblio organizuotų ir vėlesnių ekspedicijų metu užrašytų dainų pagrindu išleisti „Kelmės krašto dainų“ rinkinį (1998 m.) bei 2002 m. pasirodžiusią kompaktinę plokštelę.
Folkloro judėjimas Kelmės krašte po Atgimimo išskirtinai gyvas. Čia R. Apanavičiaus ir V. Rutkūno iniciatyva buvo pradėti rengti etnomuzikavimo ir žemaitiškų amatų vasaros kursai jaunimui, kuriuose užsiėmimus veda ir paskaitas skaito patyrę folkloro specialistai bei instrumentų meistrai (R. Apanavičius, D. Račiūnaitė, E. Vyčinas, A. Martinaitis ir kiti). Kelmės kursų metu gimė sumanymas išleisti ir kanklių muzikos ir meistravimo antologiją „Senosios kanklės ir kankliavimas“. Šioje knygoje pateikta kanklininko R. Levickio biografija ir jo paskambintų melodijų šifruotės. Kursai paskatino susikurti Kelmės jaunimo folkloro ansambliams „Taduja“ ir „Judlė“ (1991 m.).
Kelmės kraštas pagal tarmę priklauso pietų žemaičiams dūnininkams, kurie skirstomi dar į varniškius ir raseiniškius.
Rytinės Kelmės rajono dalies gyventojų kalbą yra gerokai paveikusi aukštaičių tarmė. Vienos Kelmės krašto dainos yra išlaikiusios daugiau žemaičių dainoms būdingų bruožų, kitos – artimesnės aukštaičių dainoms. Matyt tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl folkloro ekspedicijų organizatoriai ilgą laiką šį rajoną aplenkdavo. Per ekspedicijas paaiškėjo, kad šio krašto muzikinis ir dainuojamasis folkloras nestokoja žemaitiškumo ir savitumo. Šiuo požiūriu labiausiai dėmesio vertos kompaktinėje plokštelėje įrašytos J. Vaznienės (Nr. 1), „Ramočios“ (Nr-6-10) ir „Žalpių etnografinio ansamblio“ (Nr. 18-21) atliekamos dainos. Labai įvairi ir savita šios plokštelės instrumentinė muzika. Visų pirma tai R. Levickio kanklėmis (Nr.22-24) paskambinti trys kūriniai. Kiti šokiai yra griežiami beveik visų rūšių armonikomis: nuo lūpinės armonikėlės iki bandonijų (Stulgių bandonistai Z. Pratapas ir A. Savickis, Nr. 11-17). Č.Kazlauskas, gimęs Radviliškio rajone ir gyvenęs Liošiuose, groja trimis armonikomis: Peterburgo (Nr.2, 5) lūpine (Nr. 4) ir „Honner“ (Nr. 3). Tradicinė kapela „Medeinė“ (Nr. 27-32) – itin būdingas šio krašto ansamblis. Jame grojama smuiku, bandonija, armonika ir basetle.
 Panaudota literatūra:
1. Kelmės krašto dainos. Leidinį sudarė A. Jovaišaitė, Ž. Klimienė, G. Rukas, O. Gerbenis. Vilnius, 1998.
2. Senosios kanklės ir kankliavimas. Sudarė R. Apanavičius. Vilnius, 1990.
 CD ĮRAŠYTŲ DAINŲ PATEIKĖJAI
IR ATLIKĖJAI
 STEFANIJA VAZNIENĖ – BRUŽAITĖ
 Gimė 1920 m. Kukečių kaime (Grimzių apylinkė, Kelmės rajonas). Dainavimo tradiciją perėmė iš savo močiutės, kuri dvaruose tarnavo kambarine. Stefanija Vaznienė buvo baigusi pradinės mokyklos 2 skyrius, mokėjo skaityti ir rašyti. Pateikėja labiausiai mėgdavo dainuoti liūdnas dainas – apie našlaičius, sunkius darbus. Ji mokėjo daug vestuvinių, jaunimo meilės bei humoristinių dainų. Dainuodavo ir namuose, ir dirbdama laukuose. Yra dalyvavusi respublikinėje folkloro ansamblių šventėje „Ant marių krantelio“ Rumšiškėse. Kartu su M. Nyderiene koncertavo Vilniuje. Mirė Stefanija Vaznienė-Bružaitė 1996 m.
 ČESLOVAS KAZLAUSKAS
 Gimė 1925 m. Sokmedžių kaime (Radviliškio rajonas). Vėliau persikėlė gyventi į Liolius, Kelmės rajonas. Pirmasis instrumentas, su kuriuo jis grojo, buvo gitara (ja groti muzikantą pramokė vokiečių kareivis). Vėliau muzikos mokėsi savarankiškai. Tarnaudamas kariuomenėje, apie 1948 -uosius metus, išmoko groti lūpine armonikėle, o dar vėliau – armonika. Įsigijęs armoniką, grojo vakaronėse, vestuvėse, įvairiose kitose šventėse: maršus, valsus, polkas, įvarius Žemaitijoje populiarius vakaruškų šokius. Ypač mėgo groti savo malonumui. Grojo „Honner“, „Peterburgo armonika“ ir lūpine armonikėle. Mirė Česlovas Kazlauskas 1997 m.
 PETRAS LEVICKIS
 Gimė 1922 m. Palepšų kaime (Kelmės valsčius, Raseinių apskritis). Nuo 1961 m. gyvena Biliškių kaime, Kelmės rajone. Kanklėmis groja iki šiol. Dirbo kolūkio brigadininku, traktorininku. Dabar – pensininkas. 1942-1943 m., nusižiūrėjęs į J. Masaitį, padarė 25 stygų kankles. Jų šonai uosiniai, viršus ir apačia – iš eglės, veržikliai – mediniai. Kanklės buvo beicuotos, poliruotos. Tais pačiais metais P. Levickis buvo pasidaręs ir suvalkietiško tipo kankles. Jos skobtinės, padarytos iš klevo, viršutinė plokštė eglinė. Šios kanklės turėjo 18-20 stygų, veržikliai buvo mediniai.
P. Levickis kankliuodavo kaimo pasilinksminimuose, vakaronėse – vienas ir kartu su smuikininku S. Labanausku. Skambinti mokėjo ir P. Levickio brolis Pranas. Dabar kanklininkas groja tik savo malonumui. Jis taip pat moka groti gitara bei akordeonu.
Kanklėmis skambina „Prisimenu, kur augau kūdikėliu“, „Vieną kartelį ant upės krantelio“, „Polką“, „Suktinį“, „Valsą“. Šių kūrinių įrašai saugomi Lietuvos muzikos akademijos Liaudies muzikos archyve.
 ANTANAS SAVICKIS, ZIGMAS PRATAPAS
 Antanas Savickis gimė 1908 m. Butvilų kaime (Skaudvilės valsčius, Tauragės apskritis).
Nuo 1975 m. gyvena Stulgiuose (Kelmės rajonas). Būdamas šešiolikos metų pradėjo groti bandonija. Pirmiausiai išmoko groti polką, valsą. Suaugęs turėjo net 4 bandonijas. Kartu su savo giminaičiu smuikininku grodavo vakaruškose, patalkiuose. Apsigyvenęs Stulgiuose, pradėjo groti kartu su bandonininku J. Latoža ir kitais tenykščiais muzikantais.
Zigmas Pratapas gimė 1928 m. Bukančių km. (Eržvilko valsčius, Tauragės apskritis).
Būdamas dešimties metų bandė daryti smuiką, bet nepavyko. Bandonija pradėjo mokytis groti būdamas šešiolikos metų iš kaimyno K. Lebeckio.
Grodavo dirbdamas patalkiuose, vakaronėse. Po karo įsigijo akordeoną, kuriuo grodavo vestuvėse ir vakaronėse.
1965 m. persikėlė gyventi į Stulgius. Dabar groja dviese su A. Savickiu, dažniausiai groja: „Anės polką“, „Pjoviau šieną“, „Suktinį“, polkas, valsus, kitus šiame krašte populiarius kūrinius.
 ŽALPIŲ ETNOGRAFINIS ANSAMBLIS
 Kolektyvas susibūrė apie 1965 m. Ansamblis mokytojo Broniaus Joniko bei kelių kitų aplinkinių kaimo gyventojų – B. ir E. Verygų, D. ir V. Nacų, seserų Danasaičių – iniciatyva atgaivino tradicines gegužines Antkapinio kaime. Per jas vietiniai gyventojai dainuodavo senovines dainas, šokdavo tradicinius liaudies šokius, skaitydavo oracijos.
Tokia veikla ansamblis užsiimdavo kolektyvo veiklos pradžioje. Jo pagrindą tuo metu sudarė vyresnio amžiaus žmonės, kurie į repeticijas dažniausiai ateidavo su savo vaikais, taip pat pagyvenusiais žmonėmis. Taip palaipsniui į kolektyvą įsitraukė ir jauni žmonės, kurie, perimdami tėvų ir senelių tradicijas, tapo puikiais muzikantais bei liaudies tradicijų puoselėtojais.
Dainas dažniausiai veda, ansambliečius jas dainuoti moko Teresė Ralienė.
Kolektyvo vadovė – Danutė Anankaitė.
 LIAUDIES KŪRYBOS KLUBO
KAPELA „MEDEINĖ“
 Tradicinė keturių muzikantų kapela, kurios sudėtis būdinga Žemaitijos regionui: smuikas, bandonija, armonika ir basetlė.
Juozas Paulauskas (smuikas) gimė 1927 m. Smuiku mokėsi groti iš tėvo. Groja polkas, valsus, fokstrotus ir kitus šokius.
Klemensas Kelpša (bandonija) gimė 1925 m. Būdamas 12 metų iš savo dėdės išmoko groti bandonija. Įdomu tai, kad grodamas šį muzikos instrumentą jis laiko pakreipęs šonu.
Stasys Jonutis (basetlė) g. 1928 m. Nuo vaikystės grojo su liaudies muzikantais įvairiose kapelijose. Turi namų darbo basetlę.
Stanislovas Bukantis (armonika). 1941 m. Išmoko groti iš draugų. Dabar vadovauja „Medeinės“ kapelai.
Visi muzikantai kartu groja nuo 1987 m.
Kolektyvas dalyvauja įvairiuose renginiuose, vakaronėse, pasilinksminimuose.
Repertuarą sudaro valsai, polkos, fokstrotai ir kiti šokiai, kuriuos muzikantai išmoko iš kitų vyresnio amžiaus patyrusių muzikantų.
Kapelos vadovas – Stanislovas Bukantis.
 FOLKLORO ANSAMBLIS „KNITUVA“
Ansamblis įsikūrė 1982 m. Senovėje (XII a.) Knituva buvo vadinamos žemės tarp Ventos ir Dubysos).
Ansamblio repertuarą sudaro Kelmės krašto dainos, muzika, šokiai.
Kolektyvas yra koncertavęs daugelyje Lietuvos vietų, dalyvavęs tarptautiniuose folkloro festivaliuose Anglijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje.
Ansamblio vadovas – Valdas Rutkūnas.
 „RAMOČIA“
 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės organizacijos folkloro ansamblis „Ramočia“ pavadintas upelės vardu. Įkurtas jis 1984 m. Kolektyvo repertuare – Kelmės krašto dainos, šokiai, pasakojimai. Daugelį dainų jaunieji ansambliečiai išmoko iš vyresnių to paties kolektyvo narių: M. Nyderienės, J. Bilienės, M. Adomaitienės, P. Samušio, Z. Barančiukienės.
Vyrų būryje visada pirmas J. Samušis. Instrumentinės kapelos siela – J. Kasparas.
Ansambliečiai groja armonika, smuiku, basetle, būgneliu.
„Ramočia“ daug koncertuoja Kelmės rajone bei kitose Lietuvos vietose. Nuo 1990 m. ansamblis – nuolatinis respublikinių dainų švenčių Vilniuje dalyvis. Jis yra koncertavęs tarptautiniuose folkloro festivaliuose Stokholme, Rygoje, Liubline.
Ansamblio įkūrėjas ir vadovas – Valdas Rutkūnas, vadybininkė – Janina Samušienė.
 KELMĖS KRAŠTO MUZIEJAUS JAUNIMO FOLKLORO CENTRO FOLKLORO ANSAMBLIS „TADUJA“
 Kolektyvas susibūrė 1991 m. Jame nemažai rajono pedagogų, kultūros darbuotojų. Daug ansamblis koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje: žemaičių krašto folklorą yra populiarinęs Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Vengrijoje. „Taduja“ nuolat dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Jis buvo ir pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dalyvis. Dainuoja Kelmės krašto, kitų Žemaitijos vietų dainas, šoka žemaitiškus šokius, groja autentiškais instrumentais.
Grupės vadovas – Osvaldas Gerbenis.
 KELMĖS JAUNIMO FOLKLORO CENTRO FOLKLORO ANSAMBLIS „JUDLĖ“
 Ansamblis gyvuoja nuo 1991 m. Judlė – Kelmės rajono teritorijoje esančio ežero pavadinimas. Ansamblio pagrindą sudaro moksleiviai ir studentai.
Kolektyvo repertuare – Kelmės rajono ir kitų Žemaitijos vietų dainos, šokiai, instrumentinė muzika. Ansamblis daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.
Ansamblio vadovė – Angelė Jovaišaitė.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija