Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 2

M O S Ė D I S 

Valė Būdienė

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų  ir jų  ribų  įstatymą, Lietuvoje pradėta vykdyti teritorinė administracinė reforma. Įgyvendinant ją, 1995 m. šalyje pradėjo veikti seniūnijos (iki to laiko buvo apylinkės). Dabartinė Mosėdžio seniūnijos teritorija suformuota dar 1978 m., kai, naikinant Daukšių apylinkę, prie Mosėdžio apylinkės buvo prijungta tuo metu veikusio „Taikos“ kolūkio teritorija. Šiuo metu Mosėdžio seniūnijos plotas 97 kv. km. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis joje buvo 3024 gyventojai, šiuo metu – apie 3146 gyventojai.
Stambesnės seniūnijos gyvenvietės: Mosėdžio, Šauklių, Krakių, Udralių, Šatraminių.
2004–2005 mokslo metais veikė Mosėdžio vidurinė mokykla (555 mokiniai), Krakių pradinė mokykla (12 mokinių), Šauklių pradinė mokykla (47 mokiniai), Udralių pradinė mokykla (19 mokinių) Mosėdžio vaikų darželis (30 vaikų).
Seniūnijos  gyventojus aptarnauja viešoji įstaiga „Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras“, laisvalaikiu rūpinasi taip pat viešosios įstaigos tesėmis dirbantis Mosėdžio kultūros centras, biblioteka. Miestelyje veikia Mosėdžio parapijos vaikų globos namai, Respublikinis unikalių akmenų muziejus, paštas, Šv. Mykolo arkangelo Romos katalikų bažnyčia.
Pro Mosėdį eina respublikinės reikšmės kelias Skuodas–Plungė, kursuoja autobusai į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Plungę, Mažeikius, Skuodą, Akmenę, Šilutę.
 
Kuo Mosėdis garsus?
Tai viena iš seniausių gyvenviečių Lietuvoje – 2003 m. sukako 750 m. nuo jo pirmojo  paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Mosėdiškiai didžiuojasi savo krašto istorija ir brangina ją. Visa tai atsispindi ir miestelio simbolikoje – Mosėdžio herbe ir vėliavoje, kurie sukurti pastaraisiais metais.
Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus. Didelę trauką turi ir paties gydytojo V. Into sodyba, kur muziejus ir buvo pradėtas kurti.
Akmenų gatvėje (anksčiau – Kapų), šalia bažnyčios, vis dar stovi namas, kuriame 1895–1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Miestelio centre esanti Šv. Mykolo archangelo bažnyčia taip pat sulaukia didelio turistų ir kitų miestelio svečių dėmesio.
Netoli Mosėdžio – Šauklių kraštovaizdžio draustinis (vadinamoji Šauklių tundra). Čia įrengtas Pažintinis gamtos takas, kuriuo einant susipažįstama su daugybe įdomių akmenų, retais augalais, vabzdžiais, gyvūnais.
Važiuojant keliu Skuodas–Plungė, iš Mosėdžio kiek pavažiavus į Salantus, rodyklės kviečia pasukti vakarų pusėn. Čia, visai netoli kelio, pūpso didysis Šilalės akmuo ir 3 dubenėtieji akmenys.
Mosėdį garsina miestelyje jau daugelį metų vykstantys įdomūs kultūriniai renginiai: folkloro šventės „Bieg opelė vingordama“, country muzikos festivaliai ir kt. Du kartus Mosėdį jau yra aplankę tarptautinio folkloro festivalio „Baltica“ renginiai. Į juos visada suplūsta minios žiūrovų.
Mosėdžio seniūnija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos Parchovo gmina ir Vokietijos Friesack miestu. Seniūnijos meno saviveiklos kolektyvai pastaraisiais metais ne kartą koncertavo Lenkijoje ir Vokietijoje. Sulaukiama meno kolektyvų iš svečių šalių ir Mosėdyje.
Ekonomika, socialinis gyvenimas
Laikotarpis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Mosėdžio žmonėms, kaip ir daugumai kitų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, buvo gana sudėtingas. Irstant kolūkinei sistemai, dauguma seniūnijos gyventojų liko be nuolatinio darbo, daugiau negu 300 jų ir šiandien yra įsiregistravę Darbo biržoje. Pasikeitus ekonominėms ir politinėms sąlygoms, buvusiems kolūkiečiams iš karto imtis privataus verslo buvo sudėtinga, nes toje srityje patirties neturėta, nebuvo tam palankios ir ekonominės, socialinės sąlygos. Laikas keičia žmonių mąstymą, įgūdžius, atsiranda didesnis pasitikėjimas savo jėgomis. Seniūnijos gyventojai pamažu pradėjo stiprinti savo ūkius, steigti privačias įmones. Šiuo metu pagrindinis seniūnijos gyventojų pragyvenimo šaltinis yra pajamos iš žemės ūkio. Seniūnijoje priskaičiuojama apie 380 ūkininkų ūkių. Kitose srityse dirba apie 490 seniūnijos gyventojų. Veikia trys stambūs ūkiai (čia vystomas pieno ūkis). Jų šeimininkai Almutė ir Kazimieras Beniušiai, Roma ir Julijonas Baužiai, Janina ir Steponas Jonkai.
Seniūnijoje veikia dvi norvegų kapitalo įmonės – UAB „Mitter“ (gamina dirbtinius kailius) ir UAB „Termotextile“ (gamina anklodes ir pagalves), trys medžio apdirbimo įmonės (UAB „Skalsa“, UAB „Skėla“, A.Valužio IĮ), 4 paminklų gamybos įmonės (A. Kataržio PĮ „Kūlis“, A. Venslausko IĮ, P. Leiliono IĮ, Petrausko IĮ), Skuodo darbo biržos KAP, autoservisas „Kabera“.
Seniūnijoje yra 2 pašto skyriai, 11 parduotuvių, kavinė, svečių namai „Kaštonas“, ambulatorija, vaistinė, veterinarinė vaistinė, 2 kirpyklos, malūnas, 2 ritualinių paslaugų įmonės.
Pastaraisiais metais, gavus lėšų iš SAPARD, Mosėdyje pastatyti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. 2005 m. planuojama parengti vandentiekio tinklų ir nuotekų, ten kur jų nėra Mosėdžio miestelio gatvėse, projektą. Ateinančiais metais tą projektą numatyta įgyvendinti.
Seniūnijos teritorijoje daug dėmesio skiriama turizmo plėtrai: tvarkoma svarbiausių turizmo objektų aplinka, įrengiami  informaciniai stendai.
 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija