Į pradžią
Į pradžią

 
Bilionių piliakalnis – legendiniai Pilėnai?
 
Stanislovas Kasparavičius
 
Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“. Praėjo jau beveik septyni šimtai metų nuo tos 1336 metų šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis.
Šiuo straipsniu norėčiau pasidalinti su skaitytojais samprotavimais, kurie gimė tyrinėjant XIII-XIV a. Žemaitijos istoriją.
Kronikininkas Wolfenbuttel rašo, kad žygyje į Lietuvą dalyvavo 200 brolių ir 6000 ginkluotų vyrų. 1336 m. vasario 25 d., sekmadienį, kryžiuočius į Trapėnų žemę (in terra Trappen) užkariauti Pilėnų pilies (castrum Pillenen) išvedė magistras Ditrichas fon Altenburgas. Kronikininkas nurodo, kad „pamatę kryžiuočių kariuomenę, netikėliai buvo išgąsdinti, nesitikėdami pilies apsaugoti, sumetė į ugnį begalinius turtus ir patys išsižudė. Tada karalius Margiris, didelių savo karių skydų pridengtas, nubėgo į kažkokią slėptuvę, perdūrė ir įmetė į ugnį savo žmoną. Tokio liūdesio paveikti netikėliai palenkė savo sprandus ir karalius Margiris visus išžudė, po to jis pats tuo pačiu ginklu nusižudė. Ir taip Prūsijos ir krikščionybės labui Pilėnų pilis buvo išgriauta, iš kur parsigabeno belaisvių ir didelį grobį“ (Nezabitauskas A. Lietuvos pilys XIII-XVa. Prūsijos ir Livonijos kronikos, p. 229, ŽAM GEK 26.072).
Iki pat šiol tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Egzistuoja keletas hipotezių. Dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Hab. istorijos mokslų daktaras A. Nikžentaitis teigia, kad Trapėnų žemė galėjo būti Nemuno žemupyje tarp Seredžiaus ir Veliuonos arba centrinėje Žemaitijoje, dabartinių Raseinių ir Šilalės rajonų teritorijose. Duomenų apie Pilėnų gynėjų vadą Margirį aptarimas, jo rezidencijos lokalizavimas centrinėje Žemaitijoje duoda didesnę tikimybę, kad Trapėnų žemė buvo būtent šioje teritorijoje (Nikžentaitis A. Trapėnų žemė. Žemaičių praeitis, I d. V. 1990 m, p. 93-99). Pilėnus buvus Žemaitijoje teigia ir vokiečių istorikas Johanas Foigtas. Jis nurodo, kad pilis buvo prie Pilionių (Bilionių) piliakalnio Šilalės rajone, Laukuvos seniūnijoje. Bilionys vietinių žmonių kartais vadinami Pilionimis, kuriuos galima tapatinti su legendiniais Pilėnais.
Bilionių piliakalnis dar vadinamas Šventkalniu arba Švedkalniu, yra didelėje aukštoje kalvoje į pietus nuo Šventpelkės, per kurią teka Rungio upė. Viršutinė aikštelė – 57 m ilgio ir 37 m pločio. Piliakalnis primena laiptuotą piramidę. Kalvos pietiniame šlaite yra kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi. Šalia pagrindinio piliakalnio vakarų pusėje esančioje kalvoje pastebimos formavimo žymės.
Tiesia linija nuo Ragainės iki Bilionių yra 65 km. Jonas Basanavičius, aprašydamas Pilėnų tragediją, rašė, kad ši pilis „riogsojo nepertoli nuo rubežiaus su kryžiokais“ (Basanavičius J. Rinktiniai raštai. V. 1970 m.). Kadangi žygis į Pilėnus vyko žiemos viduryje, tai iš tų 65 km. 37 km. galima buvo keliauti užšalusia Jūros upe. Aprašyti žygiai į Pilėnus ir į Medvėgalį yra labai panašūs, atrodytų, kad vykta buvo tuo pačiu keliu ir tuo pačiu laiku (į Pilėnus – 1336 m. vasario 25 d.; į Medvėgalį – 1329 m. vasario 1 d). Žygio į Medvėgalį metu kryžiuočiai aplenkė vieną netoliese stovėjusią stiprią pilį. Kadangi Bilionių piliakalnis yra pakeliui – tik už 6 km. į pietus nuo Medvėgalio, todėl būtent jis galėjo būti minima aplenktoji pilis. Išanalizavę 1329 m. sėkmingo žygio į Medvėgalį aplinkybes, kryžiuočiai, pasinaudoję patirtimi, galėjo nuspręsti užimti netoliese buvusią stambią pilį. Ir dar viena aplinkybė – sudeginus Pilėnus, prasidėjo žygiai į Kaltinėnus. Matyt, Pilėnai buvo nepalanki kliūtis, o Medvėgalis kažin, ar buvo atsigavęs po sunaikinimo. Sunku patikėti, kad stambi Bilionių pilis galėjo išlikti kryžiuočių nepaliesta, tuo tarpu kai aplink buvusios pilys buvo pultos po kelis kartus.
Pilėnai (Pilionys, Bilionys), Pillenen, Pilleven, Pullen – tai daugiskaitos žodis, kuris teigtų toje vietoje buvus ne vieną pilį. Vakarų pusėje matyti šalia piliakalnio esančios kalvos formavimo žymės (įvairūs pylimai). Tai rodo, kad čia galėjo būti statiniai. Nuo Žemaičių plento žiūrint į Bilionių piliakalnį, jei turi truputį fantazijos, gali matyti įspūdingus Pilėnus, kurių negalėjo nepastebėti kryžiuočiai. Tuo tarpu rašytiniuose šaltiniuose kažkodėl nėra jokių duomenų, kad Bilionių piliakalnis būtų buvęs puolamas. Jis dar vadinamas Švedkalniu, Šventkalniu. Švedkalnio pavadinimą galima drąsiai atmesti, nes toks pavadinimas prilipo prie daugelio piliakalnių ir kitų reikšmingų vietų, net apie Girgždūtę pasakojama, kad ten buvusi švedų statyta pilis. Šventkalnis gali turėti prasmę, nes šalia pilies yra ir neįvardintos paskirties kalnas, kuris su piliakalniu galėjo sudaryti vientisą objektą. Šalia piliakalnio yra Šventpelkė. Po tragiškos pilėniškių ir pilies žūties ta vieta įtikinamai pretenduoja būti įvardinta ir likti šventa vieta, pavadinta Šventkalniu. Juk Pilėnų tragedija sukrėtė net pačius žudyti ir plėšti ėjusius kryžiuočius, skelbusius, kad „geras netikėlis – negyvas netikėlis“.
Legendine asmenybe privalu laikyti ir Pilėnų kunigaikštį Margirį. „Šiuo metu neabejotinai aukšta Pilėnų gynėjų vado kilmė, galimas daiktas, kad jis buvo neidentifikuotas Gedimino brolis“ (Nikžentaitis A., 1990, p. 97). Kunigaikštis Margiris (vokiškai – Marger, lietuviškai – Margalis, Margis) vadovavo Pilėnų gynybai, bet yra duomenų, kad galėjo dalyvauti ir gretimos Medvėgalio pilies gynime 1329 m. Bilionys (Pilėnai) ir Medvėgalis yra Biržulio-Lūksto piliakalnių sistemos dalis. Tai įrodytų, kad gretimos pilys, iškilus pavojui, telkėsi bendrai gynybai. Pilėnai ir Medvėgalis – šalia vienas kito.
Prie Žemaitijos plento dunksantis įspūdingas Bilionių piliakalnis, jį supančios apylinkės – svarbus mūsų krašto istorinių tyrinėjimų objektas. Atsižvelgus į visa tai, kas paminėta aukščiau, jis gali būti dar viena spėjama garsiųjų Pilėnų lokalizacijos vieta.
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija