Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

TARPTAUTINIS FOLKLORO FESTIVALIS "BALTICA – 2002"

Šokių grupė „Lucignana“ (Italija)

2002 m. liepos 2-7 dienomis Vilniuje, taip pat Jurbarko, Širvintų, Trakų rajonuose, Lietuvos liaudies buities muziejuje vyks penkioliktasis tarptautinis folkloro festivalis BALTICA-2002.

Svarbiausia informacija
Festivalio programa
Festivalio svečių kolektyvai

Festivalis BALTICA rengiamas nuo 1987-ųjų ir tarpvalstybiniu susitarimu pamečiui vyksta trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai stambiausias tokio pobūdžio renginys, gimęs Lietuvos iniciatyva ir šiemet čia rengiamas jau penktąjį kartą. Festivalis priklauso CIOFF (Tarptautinei folkloro festivalių organizavimo tarybai prie UNESCO).
 
Festivalio BALTICA tikslas – pristatyti autentiškais arba moksliniais pagrindais rekonstruotas istorines įvairių kultūros tradicijų formas – dainas, šokius, instrumentinę muziką, taip pat papročius, amatus, nacionalinės virtuvės ypatybes. 2002 metų renginyje tikimasi išryškinti vertybes, harmonizuojančias žmogaus egzistenciją įvairiose jo gyvenimo plotmėse – šeimoje, bendruomenėje, tautoje, tarp tautų, pasaulyje ir visatoje.
Laukiama svečių iš JAV, Prancūzijos, Italijos, Kroatijos, Jugoslavijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos ir Estijos.
Folkloro grupė „Istoki“ (Rusija)
Festivalio programoje – koncertai uždarose ir atvirose scenose, eitynės, vakaronės, akcijos. Vilniuje, Sereikiškių parke, liepos 4-7 dienomis veiks Festivalio miestelis, kur kasdien skambės festivalio svečių ir Lietuvos folkloro ansamblių atliekamos dainos, instrumentinė muzika, šokiai. Čia bus pristatomi įvairių tautų papročiai, amatai, užsienio kolektyvų atstovai demonstruos savo nacionalinės virtuvės gudrybes.
Liepos 6 dieną rengiamas specialus Valstybės dienai skirtas koncertas OI VALIOJ VALIOJ, LIETUVA. Tai – modernizuoto folkloro projektas, kuriame dalyvauja žymūs Lietuvos muzikos kūrėjai ir atlikėjai: ŽAS, Marijonas Mikutavičius, Linas Rimša, Gediminas Zujus, DJ Saga, Algirdas Kaušpėdas (renginio vedėjas), Veronika Povilionienė (koncerto rengėja), folkloro ansamblis BLEZDINGA ir kiti.
 
TARPTAUTINIO FOLKLORO FESTIVALIO BALTICA-2002 RENGĖJAI:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos liaudies kultūros centras
Jurbarko, Širvintų, Trakų rajonų savivaldybės, Lietuvos liaudies buities muziejus
 
Kūrybinė organizacinė grupė:
Vida Šatkauskienė (kūrybinės grupės vadovė), Arūnas Lunys (direktorius), Jūratė Šemetaitė, Inga Kriščiūnienė, Veronika Povilionienė, Roma Kraujalienė, Audronė Vakarinienė, Loreta Mukaitė, Dalia Usinavičienė, Audronė Ercmonaitė (dailininkė, dizainerė)
 
BALTICA-2002 būstinė – Lietuvos liaudies kultūros centras 
(Barboros Radvilaitės g. 8)
Informacija telefonais: 61 25 94, 61 25 40, 62 59 58; faks.: (8 22) 22 40 33
El. paštas: lfcc@lfcc.lt, internetas: http://www.lfcc.lt
 
 
FESTIVALIO PROGRAMA
 
Liepos 2, antradienis
19.00 Koncertas KAD AŠ DAINAVAU, TOLI GIRDĖJOS Bernardinų bažnyčioje (Maironio g. 10)
 
Liepos 3, trečiadienis
16.00 Koncertai vaikštynės Vilniaus gatvėse ir aikštėse
18.00 PRADŽIOS koncertas Nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4)
 
Liepos 4, ketvirtadienis – ŠEIMOS DIENA
10.00 Kūrybinė laboratorija Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)
16.00 Festivalio miestelis Sereikiškių parke: koncertai, tradicijų, amatų,
nacionalinės virtuvės pristatymas
19.00 Koncertas vakaronė Sereikiškių parke

Liepos 4, ketvirtadienis – Festivalio renginiai Jurbarko ir Trakų rajonuose:

Liepos 5, penktadienis – BENDRUOMENĖS DIENA
10.00 Kūrybinė laboratorija Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)
16.00 Festivalio miestelis Sereikiškių parke: koncertai, tradicijų, amatų,
nacionalinės virtuvės pristatymas
19.00 Koncertas vakaronė Sereikiškių parke
Liepos 5, penktadienis – Festivalio renginiai Širvintų rajone ir Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse 
 
Liepos 6, šeštadienis – VALSTYBĖS DIENA
12.00 Iškilminga Valstybės dienos ceremonija Simono Daukanto aikštėje
13.00 Koncertai miesto aikštėse ir skveruose
15.00 Festivalio miestelis Sereikiškių parke: koncertai, tradicijų, amatų,
nacionalinės virtuvės pristatymas
20.00 Koncertas OI VALIOJ VALIOJ, LIETUVA, skirtas Valstybės dienai, 
Sereikiškių parke.
 
Liepos 7, sekmadienis – PASAULIO DIENA
15.00 Festivalio miestelis Sereikiškių parke: koncertai, tradicijų, amatų,
nacionalinės virtuvės pristatymas
17.00 PABAIGOS koncertas ir vakaronė Sereikiškių parke. 
Dalyvauja Estijos, Italijos, JAV, Jugoslavijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Lietuvos folkloro grupės.
 
Bilietai į Pradžios koncertą parduodami Nacionalinio dramos teatro kasoje 
(tel. 629771).
 
 
Tarptautinio folkloro festivalio BALTICA-2002 svečių kolektyvai:
 
HELBI KOOR ir TSIBIHÄRBLÄSEQ (Estija)
Setomaa – setų kraštas, ypatinga istorinė etninė teritorija tolimiausiame pietryčių Estijos pakraštyje.
1983 metais nedideliame Helbi kaime į folkloro ansamblį susibūrė vyresnio amžiaus (65-80 metų) moterys, kurios atlieka senąsias, tipiškas, dažnai improvizacinio pobūdžio setų krašto dainas.
Gretimame Obinitsa kaime 1986 metais įsikūrė vaikų folkloro ansamblis Tsibihärbläseq (tai setų dialekto žodis, reiškiąs „kielės). Ansamblio repertuare – senosios setų liaudies dainos, žaidimai, šokiai. 10-18 metų amžiaus dainininkės, bendraudamos su vyresnėmis moterimis, įsisavina autentišką dainų atlikimo manierą, senuosius šokius, taip pat mokosi setų dialekto, amatų, maisto gamybos paslapčių.
 
LUCIGNANA (Italija)
Lucignano kaimelio, įsikūrusio Arezzo apylinkėse, Tuscany regione, žmonės kasmet prisimena ir pažymi tradicinę šventę „Maggiolata” (viduramžių laikų Gegužės žydėjimo šventę). Viena pagrindinių šio renginio dalyvių – liaudies šokių grupė, įsikūrusi 1937 metais.
Lugignano šokėjai reprezentuoja Tuscany regiono kultūrą (dainas, šokius, instrumentinę muziką), kuri buvo suklestėjusi Habsburgų Lotaringiečių laikais. Jų tautiniai kostiumai atkurti pagal 18-19 a. kaimo rūbus. Na, o atlikdami istorinius Florentine periodo renesansinius šokius, jie pasipuošia net 15 a. rūbais.
 
ZUNI DANCERS (JAV)
Tradicinių Zuni šokių atlikėjai yra Pueblo indėnų, prieš tūkstantį metų gyvenusių vakarinėje Naujosios Meksikos valstijos dalyje, palikuonys. Sėslūs indėnai užsiima žemdirbyste, amatais (luvelyrika, keramika, pynimu, audimu), iki šiol praktikuoja tradicinius apeiginius šokius.
Šį kolektyvą įkūrė Roger Cellicion, norėdamas išsaugoti ir perduoti savo žinias vaikams. Jo sūnus Fernando Cellition, dabartinis grupės vadovas, yra žinomas tradicinės fleitos muzikos atlikėjas, daug koncertavęs JAV ir Italijoje.
Zuni Dancers yra pelnę daugybę prizų įvairiuose šokių konkursuose, nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose. Savo šalyje Zuni šokėjai yra vieni iš nuolatinių valstybinių švenčių, paradų, indėnų genčių sueigų ir ceremonijų dalyvių.
 
MOBA (Jugoslavija)
Šis septynių moterų ansamblis, įsikūręs 1993 metais Belgrade, yra viena iš nedaugelio profesionalių grupių Serbijoje, atliekančių senąsias savo krašto dainas tradicine maniera. Dainininkės, iš kurių trys yra etnomuzikologės, dvi etnologės ir dvi lingvistės, yra gimusios ir užaugusios miesto kultūroje, studijuoja liaudies tradicijas, renka ir atlieka autentiškas dainas iš visų regijonų, kuriuose serbai gyvena ar gyveno (Serbijos, Bosnijos, Hercogovinos, Montenegro, Slavonijos, Slovėnijos, Vengrijos, Rumunijos ir Makedonijos).
 
BRODA (Kroatija)
Folkloro ansamblis, įkurtas 1948 metais Slavonski Brod mieste, jungia apie 300 dalyvių. Jame yra trys dainininkų ir šokėjų bei trys instrumentinės grupės. Ansamblio dalyviai atstovauja tradicinei Slavonijos regiono liaudies muzikai bei atlieka visų Kroatijos vietovių choreografinį folklorą. Pasirodymus lydi tambouritzų (Balkanų šalyse paplitusių instrumentų, panašių į mandoliną) akompanimentas.
Per penkiasdešimtį gyvavimo metų Broda aplankė gausybę tarptautinių folkloro festivalių įvairiose pasaulio valstybėse. Ansamblis ne tik dainuoja ir šoka, bet organizuoja seniausią visoje Kroatijoje folkloro festivalį „Brodsko kolo”.
 
TALSI ir SUSĀJI (Latvija)
Talsi – vienas gražiausių ir seniausių Latvijos miestų, vadinamas „Kuržemės Šveicarija”, įsikūręs kalvotoje centrinės Šiaurės Kuržemės dalyje, tarp Talsi ir Vilkumuizas ežerų.
Nedidelis 13 folkloro entuziastų ansamblis gyvuoja nuo 1991 metų. Jis atlieka latvių tradicines kalendorines bei šeimos dainas, žaidimus, šokius, humoristinius apdainavimus ir romansus, aktyviai dalyvauja savo regiono kultūriniame gyvenime.
Ansamblis Susāji miestelyje (Balvi apskrityje) susibūrė 1994 metais. Ansamblio repertuare – įvairios tradicinės Susāji ir kaimyninių apylinkių dainos. Jų dainininkai mokosi iš vietinių pateikėjų.
Susāji dainininkai dalyvavo įvairiuose regioniniuose renginiuose, Baltica festivaliuose Latvijoje, taip pat Europos kultūrinio paveldo dienose Turaidoje. 1997 metais įrašė kompaktinę plokštelę Estijos folkloro lobynui Tartu.
 
WIERCHOWIANIE (Lenkija)
Pietų Lenkijoje, Tatrų kalnuose, 1000 metrų virš jūros lygio, įsikūręs Bukowina Tatrzańska kaimas, ir vasarą, ir žiemą pritraukiantis tūkstančius turistų. Jau nuo 1926 metų čia nepertraukiamai gyvuoja folkloro ansamblis Wierchowianie.
Ansamblis atlieka Podhalės regiono folklorą, griežia smuikais, įvairiais autentiškais piemenų instrumentais. Temperamentingi šokiai, vaivorykštės spalvomis žėrintys autentiški kalniečių kostiumai, įvairaus charakterio liaudies dainos ir melodijos – visa tai šiandien yra gyva tradicija Bukowina Tatrzańska kaime.
Neseniai kolektyvas laimėjo pagrindinį prizą XXXII Lenkijos kalnuotojo krašto folkloro festivalyje Zakopanėje.
 
LES BIROUSSANS (Prancūzija)
Biro miestelis įsikūręs Pietų Pirėnų regione, pietinėjė Prancūzijoje, šalia Ispanijos sienos. 1921 metais savo veiklą pradėjęs folkloro ansamblis Les Biroussans (Biro miestelėnai) priklauso Nacionalinei Prancūzijos folkloro ansamblių konfederacijai.
Biro krašto dainose, instrumentinėje muzikoje ir šokiuose jaučiama ispanų muzikos bruožų. Temperamentingi, išraiškingi šokiai yra lydimi savitos dainavimo technikos ir tradicinių muzikos instrumentų: kaimiško medinio obojaus, diatoninio akordeono, smuiko ir tamburino.
Biro miestelėnų šventinis kostiumas – tamsus, juodųjų avių spalvos. Ypatinga detalė – smailianosės klumpės, kurias ankščiau vaikinai per paskutines sužadėtuvių laikotarpio Kalėdas dovanodavo savo išrinktosioms. Kuo klumpių nosis smailesnė, tuo meilė karštesnė.
 
ISTOKI ir DUCHOBORY(Rusija)
1978 metais Podolės miesto (Maskvos apylinkės) kultūros namuose įkurtas folkloro ansamblis, kuris išaugo į Pietų Pamaskvio tradicinės kultūros centrą Istoki. Jelenos ir Michailo Besonovų vadovaujamo centro veikla įvairiapusė – tai koncertai, renginiai, ekspedicijos, folkloro ir amatų mokymas. Sukauptas didžiulis archyvas, kuriame gausu Maskvos ir Tulos apylinkių dainuojamojo folkloro, papročių.
Kartu su folkloro ansambliu Istoki festivalyje svečiuosis ir 6 autentiški folkloro atlikėjai – Duchobory. Tai Tulos apylinkėse gyvenantys rusai, kurių tėvai, 150 metų gyvenę tremtyje – Gruzijos rajone, Džavachetijoje, – sugebėjo išsaugoti savo etninį, religinį ir kultūrinį palikimą, glaudžius bendruomeninius santykius. Ypatingą dėmesį duchoborai skiria religinio folkloro žodiniam perdavimui.
 
Dalyviai iš Lietuvos
RĖMOLEE (Seda, Mažeikių r.), KUPKĖMIS (Kupiškis), REKETUKAS (Vilnius), kapela SMETONIŠKI BERNAI (Alytaus r.), Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblis (Švenčionių r.), Marcinkonių folkloro ansamblis (Varėnos r.), SANTAKA (Sintautai, Šakių r.), ČIRULIS (Rokiškis), RATAA (Telšiai), IEVUŽĖ (Videniškiai, Molėtų r.), A. Mieliauskas, K. Kuzmickas, P. Tamašauskas (Molėtų r.), KNITUVA (Kelmė), KURŠIUKAI (Klaipėda), INSULA (Telšiai), VERPETA (Kaišiadorys), DAGILĖLIS (Ukmergė), AIDIJA (Radviliškis), ŠEDUVA (Radviliškio r.), ŽELMENĖLIS, LEVINDRA (Utena), MALKESTA (Molėtai), AUDA (Šiauliai), GONDINGA (Plungė), Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis (Plateliai, Plungės r.), Mosėdžio folkloro ansamblis (Skuodo r.), MĖGUVA (Palanga), KURŠIŲ AINIAI (Klaipėda), VERDAINĖ (Šilutė), VIEŠIA (Neveronys, Kauno r.), BLEZDINGA, PELŪNAS, GADULA, LOKYSTA (Kaunas), SEKLYČIA (Kėdainiai), LADUTA (Jonava), RASKILA (Birštonas), RADASTA (Trakai), STADAŁĖŁĖ (Druskininkai), DIEMEDIS (Kalvarija),Gražiškių ir Šilojų folkloro ansambliai (Vilkaviškio r.), ŠAKYNA (Šakiai), Jurės folkloro ansamblis (Kazlų Rūda);
Vilniaus folkloro ansambliai: VISI, DIJŪTA, JORĖ, TRYS KETURIOSE, VILNELĖ, VERDINGIS, NALŠIA, RADASTA, KODRAVAS, PORINGĖ, RATILIO, DUJA, ŪLA, SEDULA, ARINUŠKA.
 
 
Koncerto OI VALIOJ VALIOJ, LIETUVA dalyviai:
ŽAS, Marijonas Mikutavičius, Linas Rimša, Gediminas Zujus, Algirdas Kaušpėdas (renginio vedėjas), Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, DJ Saga, perkusinė grupė DJAMBO-PARTY, folkloro ansamblis BLEZDINGA ir kiti.

© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija