Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ", 2002 m. Nr. 2

A sugrīš senuosės regėjuonu kalbas i muokīkla?
 
Babinskienė Aurelėjė
 
Ne per seniausē vėinuos muoktuojės, katra savėm laika žemaitė, paklausiau, kou ana mėslėj api žemaitiu kalbuos ivedėma i švėitėma sistema. Pedaguogė nedvejuodama pasakė, ka Žemaitėjuo tarmies muokīms – būtėns rēkals. Pu tuo pradiejuom analizoutė, kap tas galietom būtė igīvendėnama praktikuo. Gīvenėms tuoks, ka muokėnē, ipatingā aukštiesniu klasiu, īr dėdėlē užsėjiemė ėr anėms, esont tuokiuoms salīguoms, būtom sunkē rastė laika dar ėr tarmies muokīmou. Ta disciplina neieit i egzamėnu pruograma, ta ėr muokītuojē vargo ar skėrtom tam dalīkou pakankamā diemesė... Bet a ėš tėkrūju esam mėškė, ėš katruo nikuokė takelė i musa pasirinkta kieli ė nier? Kāp esontiuoms sālīguoms galietomem pakeistė padieti? Kou rēk darītė, ka žemaitē nu pat mažėns soprastom, ka sava tarmė gal pasakītė vėskou, kou tik nuor, ka žemaitiu kalba nier prasčiuoku?
Mėslėjo, ka vėsū svarbiausis dalīks če – informacėjė ėr disciplina. Vāks nu pat mažū dėinū tor kėik galint daugiau žėnuotė aple sava gimtoujė kalba, tor būtė ėšogdīta anuo pagarba tā kalbā. Dar vėns dalīks – praktika. Kumet žmuogos pamata, kėik galėmībiu tor anuo gimtuoji tarmie, ons vėsā kėtēp i tou kalba praded veizietė, praded tou kalbo dėdžioutėis.
Grīžkem i muokīkla. Kuokės galėmībės puoseliejont žemaitiu kalba soteik šėndėin muokīma pruogramas ėr ožklasėnė veikla?
Musint nier Žemaitėjuo tuokiuos muokīklas, katruo nevīktom rengėnē, koriūs vākā rokoujės žemaitėškā. Daug kor muokīkluos par pertraukas ėr par darbū a kūna kultūras pamuokas muokītuojē tēp pat rokoujės žemaitėškā. Kai kuriuos muokīkluos veik ė etnėnės kultūras būrelē, fuokluora ratelē. Žemaitiu kalbuos gruožis, skombiejėms tėn dėdėlē rīškē gal būtė atskleidams ėr pajuntams.
Svarbos dalīks – demonstroujemas kalbuos kuokībė. Rēk pripažintė, ka tonkē žemaitėškūs vakareliūs vartuojema tarmie nie pati grīniausė. Muokītuojē, muokėnē, nuoriedamė, ka būtom geriau („gražiau“), kartās žemaitiu kalbā dara meškuos paslauga – padara bėndrėnės lietoviu kalbuos ė žemaitiu kalbuos mėšrainė.
Nier gerā ė tas, ka viešuos vėituos, daugiausē scenuo, žemaitėška kalba prisėmėnam tik tumet, ka nuorem pajoukintė kėtus. Žemaitėškā jug ne tik špuosus galem kriestė...
Tam, ka gimtoujė kalbo api rimtus dalīkus žmuonis galietom šnekietė, torietom būtė apgalvuots tuos kalbuos muokīms. Tēp ka rēk mislītė ėr api pamuokas, katruos muokėnē galietom pasėmuokītė tarmies teuorėjės dalīku, panagrinietė žemaitėškus tekstus, aptartė tarmies žuodīna, sakėnė savėtoma ė panašē. Tėms, katrėi nenuor dėrbtė, lėngviausē īr pasakītė, ka tėms dalīkams muokīkluo nier laika. Bet juk tam kuožnos muokītuos, katros diesta vīriesniu klasiu muokėnems, gal panauduotė muodulius, rašītė sava pruogramas. Je mes kelės pamuokas paskėrsem žemaitiu tarmē, jau ėr ta daug kou laimiesem.
Kninguo „Bendrojo lavinimo mokyklos. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Kalbos XI-XII klasei. Projektas. V. 1999“ īr nuruodītė vėdorėnės muokīklas ogdīma tėkslā ė oždavėnē. Če rondam ė tuokės eilutės: „Pilietinis sąmoningumas. Mokykla ugdo sąmoningus, demokratinei Lietuvos visuomenei ir valstybei įsipareigojusius piliečius ir pilietes. Šito siekdama, ji pededa mokiniams: pažinti, suprasti ir perimti Lietuvos tautos istorinį bei kultūrinį palikimą, išsiugdyti meilę Tėvynei, tautinį tapatumą ir tautinę savimonę. p. 7.“ (...) „Kultūrinė savimonė. Vidurinėje mokykloje asmuo turi gauti brandžios kultūrinės savimonės pagrindus. (…) Asmens tapatumą mokykla ugdo atskleisdama paveldimas tautos elgesio ir kultūrinės raiškos formas bei būdus, brandindama tautinę mokinių savimonę. p.7.“
Je mes mėslėjem, ka žemaitē tor sava kultūrėnė savėmuonė, savuotėška pasaulė sopratėma, māstīma būda, ta mes torem būtėnā skatintė muokėnius soprastė, ka mes esam ne tik lietovē, bet ė žemaitē. Jeigo mes nuoram pažintė savėm, torem atsakītė i klausėma, kuoks ī tas žemaitis, kou ons, kap tuos žmuoniū bėndruomenės atstuovs, gal dėdžioutėis. Jeigo mes nesoprasem, ka žemaitē so sava istuorėjė, patėrtim, tradicėjuoms – reikšminga Lietovuos vėsuomenės istuorėjės raiduos ė kultūras dalės, ta negaliesem sakītė, ka esam gerė lietovē.
Aukštesnies klasies muokītuojē gal sugalvuotė vėsuokiū muoduliu. Pamėnavuotuos pruogramuos rašuoma, ka muokėnē gal pasėrinktė 10 pruocėntu muokomūju dalīku. Tarp tū kursu gal būtė ė tuokėi, katrėi atėtink muokīklas filuosuofėjė a vėitas bėndruomenės interesus (p.11). Anėi galietom būtė skėrtė ė žemaitiu kalbā, etnuografėjē nagrėnietė ivairiausēs aspektās.
Dabā daug kor ī paplėtė pruojektėnē darbā. Jeigo muokītuos pri tuo pruojekta darboujės ėlgiesni laika, ta ons gal gautė ė užmuokesni ož tou darba. Tad diel kuo nepasėnauduotė pruogo ė nesogalvuotė kuokiū nuorint iduomiū dalīku, katrėi īr sosejė so žemaitiu kalbo, etnuografėjė? Pruojekta tėkslos gal būtė ė medžeguos sorinkėms, ė kalbuos muokīms, tētrinis darbs ė panašē. Terēk tik tinkamā vėskou tou tik parėngtė ė igīvendintė.
Galietom muokīkluos daugiau veiktė būrieliu, katrūs muokėnē skaitītom ė rašītom žemaitėškā, galietom būtė tonkiau leidamė muokīklu žemaitėškė laikraštē (reikalinga kompiuterėnė īronga daugoma muokīklu jau tor). Ne pru šali būtom rinktė ė žemaitėška tautuosaka, tvarkītė jau sorinkta. Dėrbont tuoki darba vākams atsėrastom nuors soprastė žemaitėškas rašības taisīklės ė gėlintėis i patius tekstus. Skaitīdamė tuoki teksta ė draugā pamatītom, ka žemaitiu tarmie atlėikt ne tik buitėnė bėndravėma funkcėjė. Sodariniedams pruogramas, muokītuos galietom itrauktė ė literatūras klasiku (R. Granauskė, M. Valončiaus ė kėtū) kūrėniū skaitīma žemaitėškā. Vertietom so muokėnēs nagrėnietė R. Granauskė ė kėtū žemaitiu rašītuoju kūrėniū sakėniū konstrukcėjės.
Galėmībiu tam, ka muokīkluos būtom muokuoma žemaitėšku dalīku, ir daug. Dar daugiau galem anū torietė, je patis tuo nuoriesem. Tou paruodė ėr Žemaitėjės regėjuona bėndruojė lavėnėma muokīklu muokītuoju, kultūras īstaigu darbuotuoju konfėrėncėjė. Muokīkluoms regėjuonūs īr palėkta dėdėlė pasėrinkėma laisvė. Rēk tik dėrbtė. Sokorsem žemaitiu kalbuos diestīma muokīkluos pruograma, galem tikietėis, ka ana bus patvirtinta. Nieks nebvert par pertraukas regėjuonu muokīkluos šnekietė tik bėndrėnė lietuviu kalbo. Kai korės pamuokas, je īr oficialus muokīklas tarības nutarėms, īr leidama vestė tuo regėjuona kalbo (tarmė).
Muokīma pruogramuos rašuoma: „Gimtosios kalbos terpėje moksleivis turi didžiausią komunikacinę patirtį, ja pagrįsta viso pažintojo pasaulio sąvokų sistema ir toliau plėtojamas įvairus patyrimas, mąstymo ir saviraiškos galios /…/“ p. 23.
 
Gimtuoji kalba – mūsa muotinu kalba. Tad anou torem brongintė ėr puoselietė.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija