Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 1

    Ar žinote, KAD...
  • 2003 m. spalio 17 d., Paryžiuje UNESCO priimtoje NEMATERIALAUS KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJOJE pažymima, kad bendruomenių, ypač nuolat toje pačioje vietoje gyvenančių bendruomenių, grupių ir kartais pavienių žmonių vaidmuo kuriant, išsaugojant, išlaikant ir atkuriant nematerialų kultūros paveldą ir taip padedant turtinti kultūrų įvairovę ir žmogaus kūrybines galias, yra itin svarbus.

  • Nematerialus (dvasinis) kultūros paveldas – tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai, kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šį nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija, ir jis teikia joms tapatybės ir tęstinumo pojūtį, tokiu būdu skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui.

  • Pagrindiniai LIETUVOS valstybinės kultūros politikos tikslai yra išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę, plėtoti informacinę visuomenę, skatinti nacionalinės kultūros atvirumą, sudaryti visuomenei sąlygas dalyvauti kultūroje ir ją vartoti.

  • Regionų kultūra – sudėtinė nacionalinės kultūros dalis, kuri formuojasi ir plėtojasi integraliose valstybės teritorijos dalyse – regionuose ir atspindi šių darinių etninį, kalbinį, istorinį, kultūrinį savitumą ir tradicijas.

  • REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMOS (Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2002 m. rugpjūčio 13 d. – nutarimas Nr. 1282) paskirtis – sudaryti administracines, finansines, teisines sąlygas aktyvinti kultūros plėtrą, didinti jos vaidmenį regionuose, sudaryti platesnes kultūros paslaugų sklaidos sąlygas ir galimybes gyventojams šiomis paslaugomis naudotis, skatinti kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius regionuose, regionų bendradarbiavimą, puoselėti regionų etninį bei kultūros paveldo savitumą.

  • Teisinį REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMOS pagrindą sudaro: Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1987), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 14-352), Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 53-1292, nauja redakcija 2003 06 20), Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 51-1245), Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414), Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 902 „Dėl Lietuvos regioninės politikos metmenų“ (Žin., 1998, Nr. 66-1922), kiti teisės aktai. Programos vykdymo pradžia – 2002 metai, pabaiga – 2006 metai. Programos vykdytojai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kitos valstybės valdymo institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos.

  • Kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą.

  • Pagrindiniai etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai yra šie: garantuoti etninės kultūros paveldo išsaugojimą bei gyvosios tradicijos tęstinumą; laiduoti Lietuvos etnografinių regionų tradicijų savitumo išlaikymą, pažinimą, fiksavimą bei perteikimą; suformuoti ir įteisinti etninės kultūros valstybinę globą įtvirtinančių institucijų bei joms pavaldžių etninės kultūros įstaigų ar padalinių sistemą; užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams giliau pažinti etninę kultūrą, jos reiškinių įvairovę, laiduoti archyvinės etninės kultūros medžiagos prieinamumą; plėtoti visų etninės kultūros šakų mokslinius tyrinėjimus; ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę, integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą; puoselėti natūralioje aplinkoje gyvuojančios etninės kultūros raišką; ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą; remti etninę kultūrą populiarinančius renginius; sudaryti sąlygas etninės kultūros subjektų (kūrėjų ir atlikėjų) meistriškumui tobulinti; užtikrinti etninės kultūros subjektų teisių apsaugą; garantuoti etninės kultūros propagavimą per visuomenės informavimo priemones ir kompiuterių tinklus, remti lietuvių etninės kultūros skleidimą pasaulyje bei skatinti kitų pasaulio tautų kultūros pažinimą; sudaryti sąlygas, mažinančias tautos kultūrai žalingos masinės kultūros įtaką; remti užsienyje gyvenančių lietuvių etninę kultūrą, rūpintis jų tautinio tapatumo išsaugojimu, kultūriniu bendradarbiavimu su tautiečiais Lietuvoje; teikti valstybės paramą lietuvių etninės kultūros paveldui, išlikusiam lietuvių etninėse žemėse, apsaugoti.

  • Etninės kultūros valstybinę globą užtikrina šios institucijos: Etninės kultūros globos taryba – valstybės patariamoji ir ekspertų institucija, kurios nuostatai ir sudėtis tvirtinami Vyriausybės nutarimu, remiantis visuomeninių bei valstybės institucijų, susijusių su etninės kultūros globa, pasiūlymais; Vyriausybė, ministerijos ir jų valdymo sričiai priskirtos etninės kultūros valstybinės globos institucijos bei jų padaliniai; regioninės etninės kultūros globos tarybos – regioniniai Etninės kultūros globos tarybos padaliniai, į kuriuos Etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa; apskričių viršininkai; vietos savivaldos institucijos.

  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2004-2006 m. strateginiame veiklos plane, aptariant šiuo laikotarpiu kultūrai galimas iškilti grėsmes, pažymėta: „Integracija į ES gali sąlygoti kitų kultūrų spaudimo nacionalinei kultūrai didėjimą; Galimas nepakankamai apsaugoto kultūros paveldo nykimas; Dėl meno kūrybos įvairovės stokos gali smukti visuomenės kūrybinis potencialas, sąlygojantis užsienio kultūrų vaidmens didėjimą; Nepakankamai efektyvus šalies kultūros pristatymas gali stabdyti kultūrinio turizmo plėtrą, užsienio investicijas; Dėl nepatenkinamos socialinės meno ir kultūros žmonių padėties gali kilti jų emigracijos pavojus, socialiniai neramumai; Dėl ekonominių, demografinių ir socialinių veiksnių didėjanti kultūros koncentracija didžiuosiuose miestuose gali sąlygoti regionų etninės kultūros nuosmukį; Dėl neefektyvaus ir nepakankamo finansavimo gali blogėti kultūros paslaugų kokybė.


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija