Į pradžią

ŽEMAITIU ŽEMĖ. 2001 m. Nr. 4

ŽEMAITĖŠKĖ ANEKDUOTĀ

Nuori – vierīk, nuori – nē

  • Pietris, daug metu kontrē žemė arė, rugius, mėižius augėna, pininga prasėmanė. Atejė laiks anam ėr puo pasauli pasėžvalgītė. Sosėtarė so sosiedo važioutė i ekskursėjė. Keliuonē pasėrinka autuobosa. Ilėpa, isėkūrė. Ka jau apsėprata, pamatė, ka če īr ėr ontros aukšts. Pietris isėdrousėna ėr ožlėpa pasėžvalgītė. Ale naėlgā žvalgies. Tēp jau vėsumet ramos ėr ėšlaikīts žmuogos šiou karta pargrīža baisiausē parsėgondės ėr saka sava sosiedou: – Tik tamsta tėn nalėpk – lek ėr tas ontrāsis aukšts i prieki, ale ka tėn šuoperė nier…

  • Išejė Jurgis iš karčemuos ėr… ont sava arklė ožsieda. Pamatė anou sosiedā ėr šauk: – Jurgi, Jurgi, Tamsta atbolā ont arklė ontsėsiedā. – Kuo tėn alduojėt? Pu pėrmo paklauskėt, i katrou posė aš juosio…

  • Zuosė palaiduojė sava vīra, pastatė ont anuo kapa paminkla, ėr ožrašė: „Ilsiekis ramībie pakol aš atēso”…

  • Atejė žėima. Pradiejė žemaitiou šaltė ausis – rēk pėrktė keporė. Prastuos nanuor – če tuoks dākts, ka kuožna dėina anuo nakėisi ė na bet kor, vuo ont galvuos rēk dietė. Ka tuoks rēkals, ėiškuos tėkruos – kailėnės – keporės.
    Ožejė i vėina krautovė, i kėta – tuokiuos, kuokiuos nuor, vės nier ėr nier. Ont galū gala somėslėjė užētė i pri savėvaldībės rūmu stuovintė krautovė. Je. Keporiu če īr. Tuokiū, kuokiū žemaitis ėr ėiška. Ale napardoud anam tėn tuos keporės. Ėr vėinēp, ėr kėtēp praša – nē ėr nē. Nē deputats, nē savėvaldībės puons – napriklausa. Anuos – tik valdininkams. – Vuo dėl kuo? – tēraujės žemaitis. – Tuokės keporės gerėn valdiuos imidža. Anuos – ėš veislėniu žvierieliu kailiu, vuo tėi retiau veisas nego šiū laikū valdininkā. Tēp ka geras keporės ė šēs laikās Lietovuo deficits.

  • Atvažiava žemaitis i Amerikas ambasada ėr praša kū greitiau anam išdoutė viza – nuor važioutė i Amerika pas bruoli. Bruolis sens, dėrbtė nabgal, serg... – Vuo dėl kuo ons karšintėis pas Tamstā nagal atvažioutė? Kuo pats tori i tuokės tuolībės bastītėis? – pradiejė kamantinietė ambasadas darbuotuojē.
    Žemaitis pakielė galva, pasėveiziejė i sava tardītuojus ė rimtā paaiškėna: – Tamstas, musintās, nasopratuot. Mona bruolis tėkrā ka serg, bet ne tou lėgo, aple katrou Tamstas mėslėjėt. Ons dar nadorniou…

  • - Mama, Ontuons mona ronkas paprašė, – parejosi ėš paprūdalė pasakė Jedzė. – No ėr kou? – Gava ons tou ronka – kėtuos išeitėis nabova. Trīpčiuojė, trīpčiuojė vėituo, paslīda, i prūda ikrėta… Praša doutė ronka. Apsėsprētė laika nabova – reikiejė gelbietė. Aš anam tou ronka ė ištėisiau.

  • Do naujelietovē dėrektuorē dalėnas sava darba praktiko: – Torio tuoki ipratėma: je jau kou nuors goliedams gera somėslėjo, tujau atsėkelo ėr ožsėrašau, – kuolėjės vėns. – Vuo aš jau ėš luovā nasėkelo. Vėsas mona geras mintis ožraša šalėp golunti mona sekretuorė…

  • I bažnīčė atbėldiejė veselninkā so parietko. Patio iškilmingiausio muomėnto konėgielis klaus jaunuojė, a tas mīl sava būsėma pati. – A mon sakā? – nesosėgauda jaunikis. – Patė sava ar mīli? – pakartuojė konėgielis.
    Nieka naatsakė jaunikis, tik nusėdīvėjė: – No tatā…

  • Žemaitis viršila muoka naujuokus šaudītė. Vėsė kareivē kap kareivē, tik vėns, baisiausis karštakuošis, nepataika ėr bėigts. Ka jau tuoks niekam nederous, skėr anam bausmė: išplaus vėsus kareivėniu kaliduorius.
    Tas karėivis bova ne žemaitis. Ka tik išgėrda, kas anuo lauk, pašuoka i vėršo, stvierė šautova ėr jau taikuos i viršila. Vuo tas, kap ėr der šaltū nervū žemaitiou, saka: – Šauk, šauk, vės tėik napataikīsi.

  • Atvažiava i Kauna klinikas uoperoutėis žemaitis. Atvežė anou i uoperacėnė, soleida mėgduomūsius, ale ons kap gīvs, tēp gīvs. Jau nuor anam ontra porcėjė vaistū soleistė, vuo žemaitis spakajėj: – Ale Tamstas navarkėt, vės tėik akiū nasomerksio – atvažioudams juk vėso kelio mėiguojau.
    Bet uoperacėjė rēk darītė, ėr vaistus pakartuotėnā soleistė rēk. Žemaitė anėi najem, bet tas nuor, ka pradiets darbs būtom greitiau pabėngts ėr apsėmet, ka jau ožmėga.
    Uoperacėjė prasėdiejė. – Če pūlinīs, če soaugėms, če atauga, če… – Pjausta anou daktarā er vėskou, kou rond nerēkalinga, met i šalėp stuovinti viedra. – Vuo če tėkrū tėkriausis viežīs, – iposiejos operacėjē saka daktars. – Tuo tā jau i viedra nameskėt. Pats nuoriesio apveizietė – viežė dā namatiau, – goliedams ont stalo naėšlaikė žemaitis.

  • Žemaitis ožejė i karčema ėr padaugėna. Išejės lauk naėšsėlaikė ėr ėšsėplietė ont vėiškelė. Važiou pru šali žmuogos. Priejė, kel, bet napakel. Pradiejė ons žemaiti purtītė, praša patrauktė kuojės. – Ka če ne mona kuojės. Mona bova apmautas, so batās, vuo šiuos – basas, – atsakė anam žemaitis, apsėvertė ont kėta šuona ėr tuoliau pradiejė parptė.

  • Zuosė eit išpažintėis. Konėgielis anou pa-žīst, žėna, ka muotrėška „šėlta”, tėik sava, tėik svetėmus vīrus mīl. Klausies, klausies muotrėškelės, vuo ka ana pabėngė, naėškėntė:
    Vėsuokiausiu grieku Tamsta če mon pripasakuojė, ale aple linksmībės ėr svetėmus patėlus – ni žuodė. Reikiejė dar Tamstā pridietė, ka tonkē so svetėmās vīrās mėigti, – nedrousē ištarė dūšieliu ganītuos. – Ta jau, klėbuonieli, ka ne. So svetėmās vīrās būdama aš nikumet naožmingo…

  • - A gėrdiejē, ka Kuostis apsėžanėjė. Kažėn ar ėš meilės a ėš paskaičiavėma? – klausėnie drauga Juzis. – Kuo gera ėr diel vėina, ėr diel kėta. Mergātė pajiemė diel meilės ėr meilē, vuo piningus – ėš paskaičiavėma…


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija