S A M O G I T I A
Ž E M A I T Ė J Ė
2002 m. Nr. 5 (13), 2002 m. rugsiejis

VALOŽĖ ANDRIAUS PORTĖGRAPĖJU PARUODA 
LIETOVUOS DAILĖS MUZIEJAUS ĖR ŽEMAITIU 
KULTŪRAS FONDA PARUODŪ SALIE

 Rugsiejė – spalė mienesēs Vilniou, Lietovuos dailės muziejaus ėr Žemaitiu kultūras fonda paruodū salie (Miesėniu g. 4. LT-Vilnios, tel. 8-5-619670  veik Vilniaus universiteta istuorėjės fakulteta I kursa stodėnta Valožė Andriaus portėgrapėju paruoda.
Andrios gėmė ėr užauga Vilniou. Anuo tievielis – žėnuoms potuograps Valožis Vacīs – kėlėma ėš Žemaitėjės (Alsiediu, Plungės rajuons).
Andriaus darbā ėš kėtū anuo bėndraomžiu puotuograpu kūrėniū išsiskėr sava puoezėjė. Andrios stėprē jaut gamta ėr sogeb subtiliausius anuos niuansus, pasėkeitėmus užfiksoutė, parteiktė portėgrapėjuos.

AUTUORIOS APLE SAVI (lietovėškā):

Gimiau 1983 m. Vilniuje. Studijuoju VU istoriją. Fotografuoti pradėjau prieš du metus. Esu Vilniaus miesto Jaunųjų dailininkų pavasarinės akademijos (2002 m.) laureatas. 
Šioje parodoje pateikiu keletą, mano nuomone, įdomiausių kadrų. Kaip jau supratote, mano mėgstamiausia fotografijos tema – gamtos peizažai, dažniausiai rytiniai arba vakariniai. Kai kam tai nuvalkiota ir nebeįdomi tema. Kaip sako viena mano pažįstama, „peizaže greit galima prarasti intrigą“. Aš bandau įrodyti atvirkščiai. Mano manymu, kiekvienai individualiai asmenybei fotografija gali sukelti visiškai skirtingus jausmus, asocijuotis su visai kitais dalykais. Štai kaimo gamtovaizdis. Aišku, kad žmogui, kuris kaime praleido nemažą gyvenimo dalį, tai pažadins šiltus, nostalgiškus jasmus. Visiškai kitokį įspūdį tas pats motyvas paliks miesto žmogui. Jis kūrinį anlizuos giliau, bandys pajusti fotografijoje bandomą perteikti subtilumo, harmonijos jausmą.
Mano peizažuose vyrauja tokie esminiai gamtos elementai kaip vanduo, smelis, medžiai, dangus, Saulė. Pastarają laikau visos gamtos pradu, grožio kūrėja, šviesos, kuri yra pagrindinis gamtos grožio atskleidimo fotografijoje įrankis, šaltiniu. Šviesa fotografijoje – vienintelis, skirtingai nei kitose dailės rūšyse, kūrybos irankis. Juo piešiamas visas atvaizdas, kurį mes vėliau matome ant popieriaus ar kito pagrindo. Turbūt visiems žinoma, kokiu paros metu Saulė tampa ekspresyviausia. Be abejo, tai vakaras bei rytas – saulėlydis ir saulėtekis. Tuo metu Saulės šviesa įgyja didžiausią piešiamają galią, kurią savo fotografijose pabandžiau užfiksuoti ant Kuršių nerijos kopų, pavasarinių pašalusių laukų, Vilniaus parkų bei statinių. Nemažai dėmesio esu skyręs paties saulėtekio ir saulėlydžio fotografijai. Daug kam tai tik „pigi“ atvirukinė tema, tačiau… Aš kiekvienam saulėtekiui stengiuosi suteikti individualumo. Galbūt tai šiek tiek įtakoja mano būdas – mėgstu anksti keltis, rytas man turi savitą ir nestereotipinę reikšmę, kurią aš ir bandau atskleisti kai kuriuose savo darbuose. Kitas žodžiais tariant, man rytas nėra vien tik paprasta naujos rutinos pradžia, o veikiau susitaikymo su pasauliu, susiliejimo ir harmonijos momentas, kurį privalau fiksuoti, kad išlaikyčiau jį ilgiau. Galima būtų sakyti, kad tereikia palaukti kito ryto ir vel pamatysi tą patį, tačiau taip nėra. Man kiekviena aušra individuali, kupina savitų spalvų. Jos perteikia skirtingą nuotaiką, savaip jaudina. 
Daug vietos kūryboje skiriu vandeniui ir smėliui. Vanduo, turėdamas savybę atspindėti vaizdą, dažnai pateikia identišką jo inversiją, dvigubina jį, sutiprindamas peizažo įspūdį. 
Kopų smelis ir jo raštai – viena labiausiai šią vasarą mane intrigavusių temų. 
Mano kūrybai didelę įtaką turėjo A. Sutkaus ir dalinai R. Dichavičiaus darbai. Didelį įspūdį paliekanti kompozicija A. Sutkaus albume „Neringa“ bei labai subtilus ritmo pojūtis R. Dichavičiaus kūryboje privertė kiek giliau ir savičiau pažvelgti į šį gamtos stebuklą. 
Žiemos peizažai – viena iš naujesnių mano darbų temų. Savo fotografijomis bandau parodyti, kad žiema – sniegas, dažnai nuogi medžių kamienai – nėra atgrasūs ir neestetiški. Atvirkščiai. Žiemą jie daug subtilesni ir labiau individualūs  nei vasarą. 

Valožė Andriaus portėgrapėjės


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija