Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2004 m. Nr. 4

TURINYS

Akmeniniai paminklai Raseinių kapinėse
 
Viktoras Vitkus
 
Paminklų stilistika
XVIII a. pab.–XIX a. pr. Raseiniuose, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, kapinės buvo užmiestyje. Veikė jos Arškainių kaime. Tuo laiku čia atsirado statinio pavidalo antkapiai (koplyčios, laidojimo rūsiai) ir smulkiosios architektūros formų antkapiai (obeliskai, stelos).
Laikmečio architektūros ir skulptūros tendencijos įtakojo antkapių su skulptūriniais elementais, vadinamų antkapiniais paminklais, formas.
Raseinių kapinėse nėra (galima spėti, kad neišliko) švietimo ir modernizmo epochų paminklų. Klasicistinio tipo akmeninių paminklų (XIX a.) taip pat neturima. Tačiau dar galima aptikti šiam laikotarpiui būdingų elementų (F–1).
Dominojanti XIX a. vidurio antkapinių paminklų forma – įvairaus aukščio obeliskai. Keletas jų yra kapinių pravoslavų konfesijos dalyje.
M. Miknevičiutė teigia, kad įvairių formų akmeninės stelos atsirado anksčiau už obeliskus. Labiausiai jos būdingos istorizmo laikotarpiui.
XIX a. II p. paminkluose jaučiama romantizmo dvasia. Kapinėse gausu paminkų, vaizduojančių medžius su nulaužtomis šakomis (F–3).
 
Paminklų dekoras
1996 m. Raseinių rajono kapines tyrinėjo Virginijus Kašinskas. Jis daugiausiai dėmesio skyrė memorialiniams paminklams, antkapinių paminklų simbolinei struktūrai ir kapaviečių kompozicijos ornamentinei struktūrai.
Neabejotina, kad paminklų puošimas ornamentais sietinas su tautinėmis juostomis. V. Tumėnas teigia, „kad antkapinių paminklų puošimas ilgais tekstiliniais dirbiniais (ne tik juostomis, bet ir rankšluoščiais, karpiniais) buvo dažnas Lietuvoje“. Vėliau šiuos papuošimus pakeitė ant paminklų sukurti ornamentai. Apie tai kalba ir V. Kašinskas, sakydamas, kad ornamentinių juostų vaizdavimo tradiciją ant kapinių paminklų ir patį ornamentą, jo panaudojimą galima sieti su senosiomis austinėmis juostomis. Ypatingai ornamento vaizdavimas buvo paplitęs septyniasdešimtaisiais metais. Vėliau, ypatingai sovietinės valdžios metais, karjeros tarnautojai dažnai užsakydavo ant savo artimųjų kapų paminklų iškalti ornamentus.
Geometrinis ornamentas yra seniausias Europos kultūroje. Kartu su juo P. Galaunė dar mini pintą ornamentą. Paminklų puošybai įtakos turėjo keramikos ir tautinių juostų ornamentika. Raseinių kapinėse galime pamatyti plačią jų gamą – nuo kuklaus geometrinio ornamento iki sudėtingų raštų kompozicijos.
Ornamentinės juostos sudarytos iš kvadratų, rombų, taškučių, tiesių ir kreivų linijų kompozicijų, paprasčiausių geometrinių motyvų – metriniu, kartais ritminiu būdu išdėstytų elementų. Alfonsas Keturka teigia, kad puošniausias geometrinio ornamento motyvas yra saulutė. Kai kas mano, kad šis motyvas galėtų būti priskiriamas prie kosminio, dar kiti, kad jis turi pagoniškas ištakas. Tokį dekoro elementą Raseinių kapinėse turime tik vieną. Čia pasitaiko ir dviejų rūšių laužtinio geometrinio ornamento juostų (stačiakampių ir turinčių 135° kampą).
Augalinį ornamentą puošybai vartoja visų Europos šalių meistrai. Lietuvių liaudies ornamentui būdingas savitas motyvų pasirinkimas, komponavimas, taip pat elementų apipavidalinimas, stilizavimas. Ornamento lapai, o kartais ir žiedai taip stilizuojami, kad neįmanoma atspėti, kokie lapai ar žiedai vaizduojami. Neretai augalinio motyvo elementai įgyja fantastines formas arba abstraktaus ornamento bruožus.
Raseinių miesto kapinių paminklų augaliniame ornamente dažniausias tulpės žiedas.
K. Čerbulėnas teigia, kad Europoje tulpės žiedas ornamente pasirodė XVI a. vid. Jis ypač paplito Olandijoje ir Vokietijoje. Lietuvos dekoro objektuose jis atsirado apie XVI a. pr.
Raseinių miesto kapinių antkapinių paminklų ornamentuose kartu su tulpėmis sutinkami ąžuolo šakelių su gilėmis, rūtos, lelijos, palmės šakos, ramunės, pakalnutės motyvai.
Kapinių paminklų ornamentiška kompozicija visada tiksli ir logiška, neperkrauta detalėmis ir nereikalingais elementais. Ornamento dydis priklauso nuo puošiamo paminklo konfigūracijos ir medžiagos.
 
Literatūra ir šaltiniai:
1. P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas. Jomeninių formų plėtojimosi pagrindai. – Kaunas, 1930.
2. M. Glemžaitė. Lietuvių tautiniai drabužiai. – Vilnius, 1953.
3. A. Keturka. Spalva lietuvių liaudies baldų puošyboje. – Vilnius, 1985.
4. V. Kašinskas. Meldžiu lankytoją sukalbėti tris „Amžiną atilsį...“ // Liaudies kultūra, 1998/5.
5. V. Tumėnas. Juostų ryšys su mitologija. // Liaudies kultūra, 1999/6 (69).
6. V. Vitkus. Paminklų dekoras. // Naujas Rytas. 84 (7626), 2000-10-28.
7. M. Miknevičiutė. XVIII a. pabaigos–XX a. pradžios antkapinių paminklų stilistikos tendencijos. // Urbanistika ir architektūra, 2000, XXIV tomas, Nr. 1.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija