Į pradžią
Į pradžią

 
ADVENTAS, ŠV. ANDRIEJUS

 
Adventas – ikikalėdinis laikotarpis, susikaupimo, pasiruošimo Kristaus atėjimo į šį pasaulį šventei – Kalėdoms (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą). Pieš prasidedant Adventui, pasibaigdavo piemenėlių darbo sezonas. Jie atsisveikindavo su savo šeimininkais ir iškeliaudavo namo pailsėti, švęsti Kalėdų.
Advento trukmė nevienoda. Jis prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir tęsiasi nuo 22 iki 27 dienų – iki Kūčių.
Pas mus įprasta Advento pradžia laikyti lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną.
Nuo seno tą dieną pagal orą, dangaus kūnų padėtį buvo įprasta spėti, koks bus ateinančių metų derlius. Nemažai Šv. Andrejaus dieną būdavo ir įvairiausių spėjimų, susijusių su būsimu jaunikiu ir vestuvėmis. Beje, tokie pat burtai, spėjimai populiarūs ir per Kalėdas, Naujuosius metus. Iki mūsų laikų yra išlikę Advento laikotarpio žaidimai „Jievaras“, „Jaščeras“. Anot tyrinėtojų, jie turėtų būti senųjų Saulėgrįžos švenčių apeigų dalis.
 
Burtai, spėjimai
 
* Daug kur Lietuvoje merginos, norėdamos susapnuoti joms žadėtąjį, Šv. Andriejaus dieną pasiima saują kanapių, aguonų ar linų sėklų (sėmenų), nueina prie šulinio ir, tris kartus apeidamos apie jį, kartoja „Sėju, sėju kanapes aplink šulinėlį / Duok, Dieve, žinot, su kuo būsiu visą vieką gyvent“ ir išbarsto sėklas. Po to iš karto sugrįžta namo, po pagalve pasideda vyrišką drabužį ir atsigula, tikėdamos, kad jų sapnas bus pranašingas.
* Jei Šv. Andrejaus dieną badausi, o vakare eidamas suvalgysi ką nors sūraus, būtinai susapnuosi jaunikaitį, kuris tau pasiūlys atsigerti vandens. Jei taip atsitiks, žinok, kad tas jaunikaitis – būsimasis tavo vyras.
* Jei nori sužinoti, ištekėsi ateinančiais metais ar ne, Šv. Andrejaus dieną nusiskink vyšnios šakelę ir pamerk. Jeigu ši šakelė iki Kalėdų pražydės, ištekėsi.
 
Per Adventą nevalia:
 
Linksmintis (šokti, dainuoti, burtis, lankyti merginas ir pramogauti su jomis).
Tačiau… Reikėtų atsiminti, kad daina dainai nelygu. Seniau per Adventą žmonės, laukdami saulės sugrįžimo, atlikdavo įvairias apeigas. Joms būdavo skirta daug dainų. Leidinyje „Lietuvių kalendorinės šventės“ (p. 25), Stasys Gutautas nurodo, kad „tyrinėtojų paskaičiavimu, du trečdaliai visų žinomų kalendorinių dainų yra susijusios su saulės grįža. Šias dainas vadina advento arba kalėdinėmis. Jas dainuodavo per visą adventą, o neretai ir iki Trijų Karalių. Dainuodavo vakarodami, susirinkę bendrai ką nors dirbdami. (…) Vakarais ne tik dainuodavo adventines dainas, bet ir žaisdavo advento žaidimus, šokdavo ratelius“.
 
Pasninkas
 
Seniau per Adventą pasninkaudavo (nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško) net tris kartus per savaitę (trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį). Dabar – penktadienį.
 
PER ADVENTĄ
 
* Nepilk pagalvių, nes varnos ateinančiais metais žąsiukus išnešios;
* Nevyk botagų – avims galvos suksis;
* Daug sniego – bus geras vasarojus.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija