Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 1

„Kultūros politiką rajone stengiasi formuoti
tie, kurie valdo pinigus“
 
Apie tai, kas vyksta po pamokų
Į „Žemaičių žemės“ žurnalo redakcijos klausimus atsako Raseinių rajono švietimo skyriaus vyr. specialistė Asta Cicėnienė
– Kokios švietimo įstaigos pastaraisiais metais aktyviausiai dalyvauja rajono kultūriniame gyvenime?
 
– Lyderiai šioje srityje yra Raseinių meno mokykla, „Kalno“ ir „Šaltinio“ vidurinės mokyklos, „Žemaičio“ gimnazija, katalikiškos dvasios pradinė mokykla, Ariogalos, Viduklės Simono Stanevičiaus, Nemakščių Martyno Mažvydo ir Šiluvos vidurinės mokyklos.
Vienų mokyklų aktyvumą, kitų pasyvumą dažniausiai lemia įstaigos administracijos požiūris į kultūrinę bendruomenės veiklą. Jei administracijai svarbu patenkinti bendruomenės kultūrinius poreikius ir sukurti patrauklų įstaigos įvaizdį, tada dalyvavimas kultūrinėje veikloje tampa vienu iš įstaigos veiklos prioritetų, jis yra nuolat akcentuojamas, skatinamas bei remiamas. Vien mokytojų ar mokinių iniciatyvos, plėtojant šią veiklos sritį, tikrai nepakanka. Teigiamas administracijos požiūris ir geranoriškumas, norint entuziastams įgyvendinti savo planus, būtinas.
Kita vertus, ugdymo įstaigos turi vykdyti bendruosius ugdymo planus ir teikti vaikams pilnavertį išsilavinimą. Kadangi mokytojams ir mokiniams tenka didelis darbo ir mokymosi krūvis, jiems ne visada lieka laiko ir užtenka noro dalyvauti kultūrinėje veikloje.
Be to, dalyvavimo renginiuose galimybę dažnai riboja lėšų trūkumas ir skurdi kai kurių įstaigų materialinė bazė – kartais jos neturi sportui ir kultūriniams renginiams pritaikytų patalpų.
 
– Kas įdomiausių kultūrinių iniciatyvų autoriai rajono mokyklose?
 
– Dažniausiai pagrindiniai idėjų generatoriai yra direktorių pavaduotojai, atsakingi už papildomąjį mokinių ugdymą. Jiems talkina pastaruoju metu sustiprėjusios mokinių savivaldos institucijos.
Kultūriniu mokinių gyvenimu rajone rūpinasi ir jį organizuoja Švietimo skyrius, Kultūros centras, Krašto istorijos muziejus ir Viešoji biblioteka. Aktyvūs rajono muzikos, choreografijos mokytojai bei mokinių meno kolektyvų vadovai. Visi kartu siekiame, kad kultūrinis rajono žmonių gyvenimas būtų įdomus ir turiningas.
 
– Kokios kultūrinio gyvenimo tradicijos būdingos Jūsų rajono mokykloms, kuo jos išsiskiria iš kitų Lietuvos mokyklų?
 
– Visų Lietuvos mokyklų šiokiadieniai panašūs, nes beveik visos siekia tų pačių tikslų. Tuo pat metu kiekviena ugdymo įstaiga turi ir savas tradicijas, puoselėja jas. Galime pasidžiaugti, kad visose mokyklose vyksta daug, įvairių ir tikrai kokybiškų kultūrinių renginių. Verta paminėti rajoninius švietimo įstaigų kultūrinius renginius, kurie turi gilias tradicijas. Tai rajono mokinių meno šventės, kuriose dalyvauja apie 1000 įvairaus amžiaus mokinių, Tarptautinės teatro dienos minėjimai, kuriuose vaidina mokinių teatriukai, vyksta teatralizuotos eitynės miesto gatvėmis bei kūrybinės laboratorijos. Didelio visuomenės dėmesio sulaukia ir mokinių folklorinių ansamblių šventės Pasandravyje ir Bernotuose, skirtos Maironio vardo dienai.
Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos abiturientai kiekvieną pavasarį mokyklos ir miesto bendruomenei parodo profesionaliai pastatytus spektaklius. Meno mokyklos mokinių kolektyvai rengia puikius tradicinius kalėdinius ir velykinius išvažiuojamuosius koncertus rajono gyventojams.
 
– Kas naujo, įdomaus rajono švietimo įstaigų kultūriniame gyvenime išryškėjo pastaraisiais metais?
 
– Nauja tai, kad rajono ugdymo įstaigos nemažai įdomių, reikalingų kultūrinių renginių suorganizuoja įgyvendindamos kultūros projektus. Ieškodamos paramos šių projektų įgyvendinimui, mokyklos rašo paraiškas ir pritraukia gana nemažai papildomų lėšų.
Didžiausio visuomenės susidomėjimo ir pritarimo pastaraisiais metais sulaukė rajone pradėtos organizuoti mokytojų meno saviveiklos kolektyvų šventės (šiemet tokia bus organizuota penktąjį kartą) ir sporto šventės.
 
– Ar rajono kultūros-švietimo projektų rėmimo tvarka jus tenkina?
 
– Rajone kultūrinės veiklos programos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto. Finansinę paramą norintys gauti programų autoriai jas pirmiausia turi pristatyti atskiriems Tarybos komitetams. Taigi tokiais metodais kultūros politiką rajone stengiasi formuoti tie, kurie valdo pinigus, t.y. vykdomoji valdžia. Tuo tarpu švietimo ir kultūros darbuotojų nuomone, kultūros programas turėtų svarstyti ir sprendimą, kokias programas remti, o kokias ne – kultūros darbuotojai. Pastarųjų nuomonė yra išklausoma, tačiau, skirstant kultūrai pinigus į ją mažai atsižvelgiama.
 
– Kokie rajono mokyklų ryšiai su užsienio šalių meno kolektyvais?
 
– Mokyklos yra užmezgusios glaudžius ryšius su daugeliu mokyklų Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje, Slovėnijoje. Dažniausiai bendradarbiavimas plėtojamas įgyvendinant abipusiai naudingus kultūros, švietimo projektus. Raseinių meno mokykla draugauja su Lenkijos Respublikos Mlavos miesto muzikos mokyklos akordeonininkų orkestru ir choru.
 
– Kas, Jūsų nuomone, labiausiai trukdo kultūros plėtrai rajone?
 
– Pagrindinės priežastys, manau, yra šios: skurdus savivaldybės biudžetas, nelankstus politikų požiūris į kultūrinės veiklos naujoves, kvalifikuotų ir iniciatyvių specialistų trūkumas.
 
– Kokią mokyklą norėtumėte matyti ateityje?
 
– Mokykloje vaikai tik mokosi, o jų užimtumu, ugdymu rūpinasi daugybė kūrybos centrų, laisvalaikio klubų ir kt. Mokyklose dirba ne nuo didžiulio pamokų krūvio pavargę mokytojai, o puikiai šiam darbui pasirengę specialistai...

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija