2001 m. rengdamas spaudai gimtojoje Tauragėje
vykusios parodos katalogą, dailininkas ir žurnalistas
Alfonsas Čepauskas rašė: Netoli Skaudvilės
Gelgaudiškės kaime kūdikio akimis pasaulį išvydau
1929 m. Čia prabėgo vaikystė, kur su knygų
krepšeliu skubėjau į Kavadonių bei Skaudvilės
mokyklas. Nutilus karo aidams, kelis metus gyvenau
Tauragėje, o, atlikęs būtiną karinę tarnybą
Ukrainoje ir grįžęs į Kauną bei išmokęs dailės
amato, 1962 m. išvykau dirbti ir gyventi į Vilnių.
Čia prabėgo didesnioji gyvenimo dalis dailinant
periodinius ir kitokius leidinius, kuriant didesnius ar
mažesnius kūrinius, kurie, keliaudami po svečias
šalis, atnešdavo gražius
parodų katalogus, o kartais ir apdovanojimą.
Tai jaudino, skatino kūrybinę mintį.(...) Neseniai
ištraukiau senų darbų aplanką ir tarsi iš šalies
pasižiūrėjau į kai kuriuos grafikos lakštus, kurių
pirmiesiems jau 40 metų.
Ir matau, kaip ieškojau savo stiliaus, temos kelio,
kaip gludinau pastabumą,
minties aštrumą, miklinau ranką vis geriau valdyti
raižiklį ir perduoti gimusią mintį jo
ašmenims.
Pirmųjų darbų nebeturiu, o vėlesni - Erdvi
ganykla, Priemiesčio namukas, Medkirčiai,
Pavasaris Kėdainiuose - tai gyvenimo realijų
atspindžiai pagal tų laikų reikalavimus. Tačiau
mintys vis dažniau krypo į
plastinę, simbolinę praeities įvykių bei dabarties
improvizaciją. Taip atsiranda darbai apie bendravimą,
draugystę, meilės užuominos, triptikas su mistinio
liūdesio aspiracijomis Apokalipsės teatras,
gamyklinio darbo temos Alegoriniai žaidimai, Intermezo,
tolimų erdvių žmogaus siekių aidai. Sukurta serija
žemdirbių tema Iš mažo grūdo ir kiti buvo
dažnai publikuojami Žemės ūkio žurnale.
Mano pomėgis keliauti neliko vien įspūdžių
nuotrupos minčių ląstelėse.
Trumpų sustojimų metu užfiksuoti vaizdai
susiformavo į seriją įvairia tapybos technika
sukurtų darbų, kuriuose tarsi dokumentiniuose kadruose
- Kaukazo, Vidurio Azijos plastiniai vaizdai.
Alfonsas Čepauskas
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1978 m.
Kūrybos sfera - ekslibrisas, estampas, plakatas,
skulptūra. Jis yra daugelio tarptautinių parodų
dalyvis, pelnęs keliasdešimt apdovanojimų
Argentinoje, Jugoslavijoje, Italijoje, Kazachijoje,
Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Prancūzijoje,
Vokietijoje, kai kuriose kitose užsienio šalyse.
Daug metų A. Čepauskas vadovavo Lietuvos
ekslibrisininkų klubui (veikia nuo 1982 m.).
Prof. Vytenis Rimkus apie A. Čepausko
ekslibrisus yra pasakęs:
A. Čepauskas sukūrė savitą originalų
žmogaus įvaizdį, kuris tampa daugumos grafinių
miniatiūrų svarbiausia vaizdine dominante... Kai kada
tas žmogus subyra į savo sudėtines dalis, iš jo
išauga gėlės, medžiai arba jis pats įauga į
gamtinę, urbanistinę, technokratinę aplinką. (
)
Vadovaudamas Lietuvos ekslibrisininkų klubui, daug
laiko A. Čepauskas skyrė parodų organizavimui,
respublikinių, tiek ir tarptautinių. Žymiausios iš
jų: Vilnius - metropolis Lituanie (1989), Gediminui
- 650 (1991), Sakralinis ekslibrisas (1992),
Sportas ekslibrise (1995), Catechismus - 450
(1997), Lietuvos mokyklai - 600 (1997), M. K.
Čiurlioniui - 125 (2000).
Dailininkas, jungdamas antropomorfines detales su
gyvosios gamtos ar architektūriniais elementais,
sukuria siurrealistinės nuotaikos atmosferą,
bylojančią į
žiūrovą filosofinėmis ar metaforiškomis
užuominomis apie žmogaus ir jo sukurtų objektų
ryšį, laiko tėkmę, gyvenimišką individo kelią.
Naudodamas laiptišką
plokštelės įgilinimą šalia aiškaus
piešinio kontūro išgauna plastiškai besikeičiančius
pustonius, objektų faktūras.
Matome tiek oforto technika, tiek ir klavišine
sukurtus ekslibrisus.
Paskutiniais metais A. Čepauskas
kuria ir nugludinto medžio
kamerines skulptūrėles, kuriose dominuoja
žemiškos ir nežemiškos moteriškos figūros,
dailininko grafikai būdinga simbolika ir metafora.
